- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2-1022-889/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16531-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- UAB „Taksi 1455“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokatui D. P., atsakovo UAB „Taksi 1455“ atstovams G. L. ir advokatei L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui UAB „Taksi 1455“ dėl darbo užmokesčio skolos, išeitinės išmokos, piniginės kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-12-21 teisme gautas ieškovo A. L. ieškinys atsakovui UAB „Taksi 1455“ dėl 6 979,91 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už visą darbo laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-08-16, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 400 Lt išeitinės išmokos, taip pat piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-08-16 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu bei 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad pas atsakovą 2007-11-05 buvo priimtas dirbti direktoriumi už 200 Lt per mėnesį. Jis 2010-08-16 buvo atleistas iš darbo. Ieškovui aiškinantis atleidimo iš darbo aplinkybes, paaiškėjo, kad jis nuo 2010-03-31 buvo perkeltas į kitas pareigas, tačiau apie tai nebuvo informuotas. Atsakovas be ieškovo sutikimo 2010-05-01 sumažino ieškovui mokėtiną darbo užmokestį. Ieškovas nuo priėmimo į darbą iki atleidimo iš darbo dienos negavo darbo užmokesčio, todėl jam už visą darbo laikotarpį priteistinas sutartas 200 Lt darbo užmokestis už kiekvieną mėnesį – iš viso 6 979,91 Lt. Ieškovas nebuvo pateikęs prašymo atsakovui atleisti jį iš darbo, todėl laikytina, kad jis buvo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva pagal DK 129 straipsnį ir turėjo gauti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 400 Lt. Atsakovas neatskaitė su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, todėl iš atsakovo priteisina kompensacija už nepanaudotas atostogas už visą darbo laikotarpį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-08-16 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Atsakovas, nepagrįstai sumažindamas ieškovui darbo užmokestį, nutraukdamas darbo sutartį ir neatsiskaitydamas su ieškovu sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, dėl ko pablogėjo jo sveikata, todėl prašo priteisti 6000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio reikalavimus prašė atmesti kaip visiškai nepagrįstus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ieškovas, dirbdamas pas atsakovą, nebuvo atostogose, todėl apskaičiavo ir išmokėjo ieškovui 237,38 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurią bylos nagrinėjimo metu 2012-03-30 pervedė į ieškovo sąskaitą (t. 1, b. l. 42-49, 99-101). Nurodo, kad ieškovo darbo pas atsakovę laikotarpiu atsakovės vienintelė akcininke buvo ieškovo motina A. L., o nuo 2010-05-18 – ieškovo brolis G. L.. Atsakovės savininkė pasitikėjo ieškovu ir jo darbo nekontroliavo. Tai pat nebuvo pareikalauta ieškovo atsakomybės tuomet, kai jis nevykdė darbinių pareigų, savavališkai paliko darbą bei neperdavė darbdaviui visų apskaitos dokumentų (kasos, atlyginimų išmokėjimų, darbo grafiko, darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir kt., t. 1, b. l. 99-100). Įrodymų apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį, darbo sutarties originalo ar kopijos atsakovė neturi. Darbo apmokėjimo nuostatai pas atsakovę nebuvo priimti. Pripažįsta aplinkybes, kad atsakovas nuo 2007-11-05 buvo paskirtas įmonės direktoriumi, nors šis faktas neįregistruotas viešame registre, ir šalys susitarė dėl 200 Lt ieškovo darbo užmokestį kas mėnesį. Nuo 2010-04-01 atsakovės direktoriumi buvo paskirtas G. L., o ieškovas turėjo būti iš direktoriaus pareigų atleistas, tačiau ieškovo prašoma įmonės akcininkė A. L. jį perkėlė į kitas – vadybininko – pareigas. ieškovui buvo sudaryta galimybė nenutraukti socialinio ir sveikatos draudimo. Ieškovas apie perkėlimą dirbti vadybininku gerai žinojo, su tuo sutiko, tačiau nepasirašė ant tokį perkėlimą įforminančių dokumentų, nes nuo 2010 m. balandžio mėn. iki jo atleidimo į darbą į darbovietę nė karto neatvyko ir neperdavė įmonės veiklos dokumentų už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-04-01 bei įmonės antspaudo naujai paskirtam vadovui. Darbo sutartis nebuvo nutraukta dėl to, kad atsakovas yra artimas A. L. ir G. L. giminaitis. Nuo 2010-05-01 ieškovui buvo sumažintas darbo užmokestis iki 100 Lt per mėnesį, nes jis pats prašė tai padaryti, teigdamas, kad jam svarbu tik tai, jog darbo santykiai su juo nebūtų nutraukti, kol jis įsteigs savo įmonę. 2010 m. rugpjūčio mėn. ieškovas pranešė, jog jis ketina įsidarbinti kitoje įmonėje, kuri už jį mokės socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, todėl ieškovui netikslinga likti atsakovės darbuotoju. Suderinus darbo sutarties nutraukimo datą ir pagrindą su ieškovu telefonu, darbo sutartis buvo nutraukta 2010-08-16 DK 127 str. l d. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu), nors ieškovas taip ir neatvyko pateikti raštiško pareiškimo. Ieškovas antrą dieną po atleidimo 2010-08-18 jau dirbo UAB „Klaipėdos taksoma“. Ieškovas nenurodo, kad po atleidimo būtų atvykęs į savo darbo vietą pas atsakovę ar vykdęs kokias nors darbines pareigas. Darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnį teisėtai, nes ieškovas nei per įstatymo nustatytą terminą, nei šioje byloje nagrinėjamame ieškinyje darbo sutarties nutraukimo neužginčijo, nors 2010-10-05 savo rašte pripažįsta žinantis esąs atleistas, pakeisti sutarties nutraukimo formuluotės nepaprašo. Atsakovė prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį reikalavimui dėl darbo užmokesčio išieškojimo už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2008-12-20. Už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-04-30 tarp šalių sutartas darbo užmokestis buvo 200 Lt per mėnesį, o nuo 2010-05-01 iki darbo sutarties nutraukimo – 100 Lt per mėnesį. Šitokio būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimo ieškovas neužginčijo per DK 297 straipsnio nustatytą l mėnesio terminą, todėl jis pripažintinas teisėtu. Ieškovas, dirbdamas atsakovės direktoriumi, pats turėjo užtikrinti, kad jam būtų paskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis. Ieškovas pateikdavo ataskaitas VSDFV Klaipėdos skyriui apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas bei šias įmokas sumokėdavo. Kiekvieną mėnesį bei metams pasibaigus ieškovas pildė ir teikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai „A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas" (priedas Nr. 10), kurių „A" dalyje „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos" nurodydavo ne priskaičiuotas, o būtent realiai įmonėje išmokėtas darbo užmokesčio sumas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1, 2 dalių reikalavimus, tokiose deklaracijose teikiami duomenys apie išmokėtas išmokas (darbo užmokestį) ir deklaracijos teikiamos per nustatytą laikotarpį po išmokų išmokėjimo. Analogiškos nuostatos išdėstytos ir šių deklaracijų pildymo taisyklėse, patvirtintose VMI prie LR Finansų ministerijos 2004-07-26 įsakymu Nr.VA-145. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovui neišmokėjo 502,67 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki darbo sutarties nutraukimo 2010-08-16, per kurį ieškovas buvo įdarbintas vadybininko pareigose ir 237,38 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (išskaičius socialinio draudimo įmokas). Tačiau atsakovė nepripažįsta ieškovo reikalavimo, susijusio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-16 nesumokėjimu, kadangi ieškovas per visą nurodytą laikotarpį neatvyko į darbą nė vienos dienos, neatliko absoliučiai jokių darbinių funkcijų, todėl tokiam darbuotojui darbo užmokestis neturėjo būti mokamas. Ieškovas atleidimo iš darbo metu buvo nepanaudojęs 54,78 darbo dienų kasmetinių atostogų laikantis sąlygos, jog ieškovas dirbo ir įgijo teisę į kasmetines atostogas ir už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-1, kai iš tiesų jis nedirbo. Už šitiek nepanaudotų atostogų ieškovui sumokėta 237,38 Lt kompensacija. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 127 str. l d. pagrindu – tokiu atveju išeitinė išmoka atleistam darbuotojui ne mokama. Atsakovė darbo užmokesčio įsiskolinimo ieškovui neturėjo, todėl jai negali būti pritaikyta sankcija už atsiskaitymo uždelsimą. Jei atsakovė ir būtų skolinga ieškovui, dėl to kaltas tiktai pats ieškovas, nes 2010-10-05 pareikalavęs atsakovės pervesti jam neišmokėtas išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, buvo atsakovės paprašytas nurodyti duomenis apie jo sąskaitą, tačiau to nepadarė, nors tuo metu turėjo sąskaitą banke. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, nes jis nėra nuginčijęs nei darbo sutarties sąlygos, kuria buvo sumažintas darbo užmokestis, nei darbo sutarties nutraukimo ir tokio pobūdžio ieškiniams pareikšti yra praleidęs DK 297 straipsnio l dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Ieškovo sveikatos būklė nesusijusi su atsakovės veiksmais. Ieškovas turi priklausomybę nuo alkoholio, nuo kuris gydėsi 2010 metais, be to turi finansinių problemų. Be to, ieškovas reikalaujamą priteisti darbo užmokesčio sumą nurodo neišskaičiavęs socialinio draudimo įmokų, kurias atsakovė jau yra sumokėjusi, todėl ieškinio tenkinimo atveju priteisiamos išmokos turėtų būti šiomis įmokomis sumažintos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas A. L. 2007-11-05 buvo priimtas dirbti atsakovės UAB „Taksi 1455“ direktoriumi už 200 Lt darbo užmokestį per mėnesį, jam nustatytas sutrumpintas 10 darbo valandų laikas per savaitę. 2010-04-01 įsakymu atsakovės UAB „Taksi 1455“ vienintelė akcininkė A. L. pervedė atsakovės direktorių A. L. nuo 2010-04-01 į vadybininko pareigas už tą patį 200 Lt darbo užmokestį kas mėnesį, nustatydama sutrumpintą 10 darbo valandų skaičių per savaitę, ir nuo 2010-04-01 įmonės direktoriumi paskyrė G. L. (t. 1, b. l. 51-55). Atsakovės UAB „Taksi 1455“ direktorius G. L. 2010-05-01 įsakymu „Dėl darbo užmokesčio sumažinimo“ nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo, pajamos negaunamos, todėl įsakė nuo 2010-05-01 sumažinti A. L. darbo užmokestį iki 100 Lt per mėnesį ir darbo laiką sutrumpinti iki 5 valandų per savaitę (t. 1, b. l. 56). Atsakovės UAB „Taksi 1455“ direktorius G. L. 2010-08-16 įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ nutraukė darbo sutartį su A. L. nuo 2010-08-16 darbuotojo prašymu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 57). Darbo sutarties šalys teismui nepateikė. Bylos duomenimis nėra rašytinio ieškovo sutikimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, jam pasirašytinai nėra įteikti 2010-04-01, 2010-05-01 ir 2010-08-16 darbdavio įsakymai.
Dėl darbo užmokesčio skolos
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 6 979,91 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už visą darbo laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-08-16, skaičiuojant po 200 Lt mėnesį. Nurodo, kad apie 2010-04-01 įsakymą apie jo perkėlimą iš direktoriaus pareigų į vadybininko pareigas ir apie 2010-05-01 įsakymu jam nuo 200 Lt iki 100 Lt sumažintą darbo užmokestį nežinojo.
Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu įmonėje atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Buhaltere UAB „Taksi 1455“ nuo 2007-06-19 iki 2008-04-07 dirbusi liudytoja L. G. paaiškino, kad ji tvarkė įmonės apskaitą, o įmonės veiklai vadovavo direktorius A. L.. Kasininko nebuvo, įmonės grynuosius pinigus tvarkė direktorius, kuris turėjo atlyginimų žiniaraštį ir mokėjo atlyginimus. Už 2007 metus atsakovės finansinė apskaita buvo sutvarkyta tinkamai, visi atlyginimai išmokėti ir įmonės dokumentai perduoti A. L. (t. 2, b. l. 19-21). Nuo 2008-04-07 iki 2010-04-01 UAB „Taksi 1455“ dirbo tik A. L. (t. 1, b. l. 120-121). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d., 37 str. 12 d. l p. bei atsakovės įstatų 107, 115 str. l p., bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą ir atsako už bendrovės finansinės ir ūkinės veiklos organizavimą, todėl ieškovas, dirbdamas įmonės direktoriumi nuo 2007-11-05 iki 2010-03-31 privalėjo ir turėjo visas galimybes užtikrinti, kad darbo užmokestis jam būtų priskaičiuotas ir išmokėtas. Ieškovas neperdavė atsakovei UAB „Taksi 1455“ veiklos dokumentų už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-03-31. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad labiau tikėtina, jog ieškovas, dirbdamas atsakovės direktoriumi, ir tvarkydamas grynuosius pinigus, išsimokėjo sau atlyginimą, negu, kad jo negavo, todėl ieškovo ieškinys dėl darbo užmokesčio skolos laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2010-03-31 atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Be to, atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinys dėl darbo užmokesčio išieškojimo už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2008-12-20 turėtų būti atmestas jau vien dėl to, kad jis pareikštas 2011-12-21, praleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, o ieškovas nenurodė jokių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir nepaprašė senaties termino atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.).
Atsakovės UAB „Taksi 1455“ direktoriumi nuo 2010-04-01 tapus G. L., jam teko pareiga tinkamai organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės finansinės ir ūkinės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d., 37 str. 12 d. l p. bei atsakovės įstatų 107, 115 str. l p., t. 1, b. l. 58-60). Tačiau įmonės finansinės apskaitos dokumentų už ginčo laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-16 teismui taip pat nepateikta – nėra atlyginimų išmokėjimų žiniaraščių, darbo grafiko, darbo laiko paskaitos žiniaraščių, darbo sutarčių registravimo žurnalo ir kitų dokumentų, už kurių tvarkymą yra atsakingas įmonės direktorius G. L. (t. 2, b. l. 11-6). Darbo bylose pareiga įrodyti, kad darbdavio veiksmai yra teisėti, tenka darbdaviui (CPK 178 str.). Nors atsakovė teigė, kad ieškovas darbe nepasirodė nuo 2010-04-01 iki 2010-08-16, tačiau byloje nėra šį teiginį patvirtinančių įrodymų: ieškovui buvo nustatyta sutrumpinta 10 valandų darbo savaitė. Ieškovas gydėsi penkias dienas nuo 2010-03-29 iki 2010-04-02 (t. 1, b. l. 87). Teismas neturi duomenų, kokiu grafiku ir kokiomis dienomis ieškovas turėjo ateiti darbą 10 valandų per savaitę. Atsakovė pravaikštų ieškovui nežymėjo ir 2010-04-01 įsakymu jį perkėlė į kitas pareigas, palikdama tokį patį darbo užmokestį ir darbo valandas. Atsakovė patvirtino, kad nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-16, todėl, neįrodžius aplinkybės, kad ieškovas nebuvo atvykęs į darbą nurodytu laikotarpiu, konstatuotina, jog ieškovas dirbo ir atsisakymas mokėti ieškovui darbo užmokestį buvo nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).
Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis suteikia teisę kompetentingam bendrovės organui bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltės ar ne. Dėl šios priežasties 2010-04-01 įsakymas perkelti ieškovą iš direktoriaus pareigų į vadybininko pareigas paliekant tą patį 200 Lt darbo užmokestį ir sutrumpintą 10 valandų darbo savaitę yra teisėtas. Tačiau, keičiant darbo sutarties sąlygas, susijusias su darbo užmokesčiu – jį sumažinant, būtinas darbuotojo raštiškas sutikimas (DK 120 str. 3 d.). Byloje nėra rašytinio ieškovo sutikimo dėl 2010-05-01 atsakovės direktoriaus G. L. įsakymu sumažinto jo darbo užmokesčio iki 100 Lt, sutrumpinant darbo valandų skaičių iki 5 valandų per savaitę. Be to, darbo sutarties keitimo tvarka yra tokia pati, kaip jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Dėl to negali būti laikoms darbo sutarties pakeitimu darbdavio priimtas įsakymas. Darbuotojo parašas ant įsakymo galėti būti laikomas tik aplinkybe, kad darbuotojas su įsakymu supažindintas (LAT CBS 2008-02-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-53/2008). Pareiga įrodyti, kad ieškovas žinojo apie 2010-05-01 įsakymą pakeisti jo darbo sutarties sąlygas ir su juo sutiko, tenka darbdaviui – tokių įrodymų nepateikta (CPK 178 str.). Šiuo atveju ieškovas nebuvo pasirašytinai supažindintas su 2010-05-01 įsakymu, todėl ieškinio senatis jo ginčijimui šiuo atveju nepraleista (DK 297 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė nevykdė veiklos 2010 m. balandį – gegužę, kad jos veikla buvo sustabdyta ar negautos pajamos, kad buvo kitos objektyvios priežastys ir teisinis pagrindas sumažinti ieškovo darbo užmokestį be jo raštiško sutikimo (DK 120 str. 3 d., CPK 178 str.). Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai be jo sutikimo sumažino darbo užmokestį ir laikyti, kad ieškovui nuo 2010-05-01 turėjo būti 100 Lt darbo užmokestis, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą 823,33 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-16, už kiekviena mėnesį skaičiuojant po 182 Lt vidutinį darbo užmokestį (200 Lt – 9 proc. Sodrai už 4 mėn. ir 11 darbo dienų x 9,524 Lt – 9 proc. Sodrai, t. 1, b. l. 62).
Ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio skolą atmestinas kaip nepagrįstas. Jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio l dalį – darbuotojo prašymu. Po dviejų dienų 2010-08-18 ieškovas pradėjo dirbti kitoje įmonėje UAB „Klaipėdos taksoma“ (t. 1, b. l. 61). Ieškovas ieškiniu neprašo pripažinti jo atleidimo iš darbo neteisėtu, neginčija jo atleidimo iš atsakovės darbo pagrindo ir formuluotės. Atleidus darbuotoją iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu išeitinė išmoka atleistam darbuotojui nemokama, todėl tenkinti tokį ieškovo reikalavimą nėra teisinio pagrindo.
Ieškovo reikalavimas priteisti jam piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas tenkintinas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbo pas atsakovę metu nuo 2007-11-05 iki 2010-08-16 ieškovas nebuvo atostogose, todėl atostogoms nebuvo panaudota 54,78 darbo dienų (t. 1, b. l. 62). Kadangi atsakovo darbo užmokestis buvo sumažintas nepagrįstai, vidutinis jo darbo dienos užmokestis yra 9,524 Lt [600 Lt (vidutinis 200 Lt darbo užmokestis už tris paskutinius dirbtus mėnesius)/63, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimas Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, t. b. l. 62]. Ieškovą atleidžiant iš darbo 2010-08-16 jam turėjo būti išmokėta 474,77 Lt piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas (54,78 d. d. x 9,524 Lt – 9 proc. Sodrai) (t. 1, b. l. 62). Atsakovė 2012-03-30 išmokėjo ieškovui 237,38 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 237,39 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas skola (DK 177 str. 2 d., t. 1, b. l. 42-49, 99-101).
Kadangi su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta – nebuvo sumokėta darbo užmokesčio skola ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, ieškovo prašymu jam yra teisinis pagrindas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-08-16 (DK 141 str. 1 ir 3 d.). Tokia sankcija darbdaviui taikoma tuomet, jei su darbuotoju neatsiskaitomą nesant darbuotojo kaltės (DK 141 str. 3 d.). Ieškovas atsiuntė atsakovei 2010-10-05 reikalavimą, kuriame prašė pervesti jam priskaičiuotas ir neišmokėtas darbo užmokesčio ir su tuo susijusių išmokų sumas (t. 1, b. l. 15). Atsakovė paprašė ieškovo, jog jis pateiktų atsakovei duomenis apie jo sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti priskaičiuotą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 103a). Ieškovas tokį atsakovės pareikalavimo pripažino gavęs 2010-10-11, ir nors tuo metu turėjo atsikaitomąją sąskaitą banke, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų pranešęs atsakovei savo sąskaitos numerį (t. 1, b. l. 14, 70-71, t. 2, 13). Konstatuotina, kad su ieškovu nuo 2010-10-11 nebuvo atsiskaityta dėl jo paties kaltės, todėl jam iš atsakovės priteistinas 346,67 Lt (9,524 Lt x 40 darbo dienų – 9 procentai Sodrai) vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsikaityti laiką nuo (sekančios po) atleidimo iš darbo dienos 2010-08-17 iki 2010-10-11 (DK 141 str. 1 ir 3 d.).
Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas. Bylos duomenimis ieškovas nuo 2010-03-29 iki 2010-04-02 gydėsi nuo alkoholinės abstinencijos būsenos su delyru (t. 1, b. l. 87). Ieškovui 2010-05-08 buvo pravestas psichoterapinis gydymas (kodavimas) nuo alkoholio penkeriems metams (t. 1, b. l. 72). Ieškovas su ieškiniu pateikė medicininę pažymą, kad nuo 2010-11-16 iki 2011-05-24 gydėsi nuo generalizuoto nerimo sutrikimo (t. 1, b. l. 13). Be to, bylos duomenimis ieškovas yra skolininku 37 vykdomosiose bylose (t. 1, b. l. 89-96). Ieškovas neįrodė ir byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo sveikatos būklės, todėl reikalavimas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovui neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (DK 250 str., CK 6.245 str., 6.247 str., 6.250 str., 6.253 str. 5 d., CPK 178 str.).
Proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai atlygintinos šalių ir valstybės patirtos išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 160 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (iš 2000 Lt) ir 4 Lt išlaidų antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą (iš 50 Lt) atlyginimo (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str., t. 1, b. l. 3-8, 17-18, 30-36, t. 2, b. l. 3). Atsakovei iš ieškovo priteistina 736 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (iš 800 Lt) atlyginimo (CPK 93 str. 2 d., 98 str., t. 1, b. l. 42-50, 99-103, 122-127). Valstybei iš atsakovės priteistina 42 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 str. 1 d.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nutartis dėl atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeistina sumažinant turto arešto mastą iki 1407,39 Lt ir nutartis paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 150 str. 3 d.).
Sprendimo dalis dėl ieškovui priteistos vienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio dalies, atskaičiuos privalomus mokesčius, vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui A. L. iš atsakovės UAB „Taksi 1455“ 823,33 Lt (atskaičiavus privalomus mokesčius) darbo užmokesčio skolą už laikotarpį 2010-04-01 iki 2010-08-16, 237,39 Lt (atskaičiavus privalomus mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimo už kasmetines atostogas nuo 2007-11-05 iki 2010-08-16, ir iš viso 346,67 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) vidutinį mėnesio darbo užmokestį (182 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-08-17 imtinai iki 2010-10-11.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Priteisti ieškovui A. L. iš atsakovės UAB „Taksi 1455“ 160 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 4 Lt išlaidų antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimo.
Priteisti atsakovei UAB „Taksi 1455“ 736 Lt iš ieškovo A. L. advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Priteisti Valstybei iš atsakovės UAB „Taksi 1455“ 42 Lt žyminio mokesčio.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nutartį dėl atsakovei UAB „Taksi 1455“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir sumažinti turto arešto mastą iki 1407,39 Lt, palikti nutartį galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Leisti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl ieškovui A. L. iš atsakovo UAB „Taksi 1455“ priteistos vieno mėnesio 182 Lt vidutinio darbo užmokesčio (atskaičiavus privalomus mokesčius) išmokos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.