Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-04-27 įsakymu Nr. A30-1398 leido rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant esamą 16 a Žemės sklypą padidinti iki 1882 kv.m, prie jo prijungiant 0,0282 ha ploto Ginčo sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-04-24 išdavė R. B. žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Pareiškėja savo lėšomis parengė Žemės sklypo planą. Parengtą planą nustatyta tvarka suderino Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-10-08 įsakymu Nr. 30-1938 jį patvirtino. R. B. buvo priversta savo lėšomis atlikti visus privalomus matavimus bei kitus veiksmus, suformuoti ir atitinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Ginčo sklypą.

Pareiškėja tvirtina, kad skundžiamas Tarnybos 2013-03-13 sprendimas Nr. 49S-219 negalėjo būti priimtas, remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis. Žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, už kurią paskirtina kompensacija, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendimas naikintinas kaip paremtas neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir netinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimo tvarką.

Pažymėjo, kad įsiterpusių laisvų valstybinės žemės plotų pardavimas yra reglamentuojamas Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punkte. Tvirtina, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Ginčo sklypas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką ir gali būti prijungtas prie R. B. Žemės sklypo. Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų ir gavo visus būtinus valstybės ir savivaldybės institucijų patvirtinimus ir pritarimus, kad su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojantis įsiterpęs 0,0282 ha laisvos valstybinės žemės plotas būtų pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu Nutarimo 2.15 punkto tvarka. Įsiterpusiam sklypui, vadovaujantis Nutarimo 2.15 punkto nuostatomis, Vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo planas, atitinkantis ir prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui. Ginčo sklypas buvo suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas prijungimui prie Žemės sklypo.

Pažymėjo, kad Ginčo sklype dėl jo geografinės padėties ir dydžio negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (400 kv. m). Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 35 punkte taip pat nustatyta, kad minimalus perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dydis – 0,04 hektaro (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje. Vyriausybės 1998-07-23 nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ Vilniaus centrinėje dalyje nustatytas minimalus atkuriamo nuosavybės teise sklypo plotas yra ne mažesnis nei 0,04 ha, tuo tarpu ginčo teritorijoje (ne centrinėje miesto dalyje) – 0,06 ha. Nuosavybės teisių atkūrimas negalimas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatomis, taip pat Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 34–35 punkto nuostatomis bei Vyriausybės 1998-07-23 nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nuostatomis. Aplinkybę, kad Ginčo sklype yra objektyviai negalimas nuosavybės teisių atkūrimas patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-992-05, 2002-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A02-01092-03, 2010-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1680-10.

Skundžiamo Tarnybos 2013-03-13 sprendimo Nr. 49S-219 neteisėtumą akivaizdžiai patvirtinta ir aplinkybė, kad nuosavybės teisės į Ginčo sklypą buvo atkurtos dar (duomenys neskelbtini) m. mirusiam asmeniui, o tai objektyviai neleidžiama vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, taip pat Civilinio kodekso nuostatomis. Miręs asmuo negali turėti nei civilinio veiksnumo, nei civilinio teisnumo, todėl negali įgyti jokių teisių ir pareigų. Mirusio asmens teises ir pareigas perima jo įstatyminiai paveldėtojai, todėl tik šiems asmenims teoriškai galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundų argumentus. Atkreipė dėmesį į tai, kad I. L. niekada nebuvo išreiškęs valios, jog nuosavybės teisės jam būtų atkurtos į Ginčo sklypą, jo prašymuose šis sklypas nebuvo nurodytas. Pareiškėjos atstovo nuomone, nuosavybės teisės I. L. buvo atkurtos piktnaudžiaujant teise, t. y. pasinaudojant pareiškėjos parengtu Ginčo sklypo planu, todėl neturi būti ginamos. Pažymėjo, jog Ginčo sklypo planas buvo parengtas tik prijungimo prie Žemės sklypo tikslu, todėl juo naudojantis nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių. Be to, I. L. pareiškėjai parduodamas dabar jos naudojamą Žemės sklypą kaip privalumą nurodė tai, jog šalia sklypo yra valstybinės žemės, kurią bus galima išsipirkti.

Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 35 punktas, tiek Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nuostatos, tiek pareiškėjos skunduose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šio ginčo atveju neaktuali ir netaikytina, kadangi minėti teisės aktai reglamentuoja minimalius perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų dydžius. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinant nuosavybės teisių atkūrimo būdui – grąžinant natūra turėtoje vietoje – netaikytinas minimalaus dydžio apribojimas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-15-12).

Tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriui išnagrinėjus pretendentės E. L. paveldėtojo I. L. skundą, buvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pagrįstai teigti, kad minėta teritorija neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Ginčo sklypas iš vakarų pusės ribojasi su privačiu pareiškėjai priklausančiu Žemės sklypu, iš pietų ir rytų pusių – su valstybinės reikšmės mišku, iš šiaurės pusės – su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Ginčo sklypas suformuotas teritorijoje, kurioje galioja Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. (buv. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2000-02-11 sprendimu Nr. 494, sprendiniai. Ginčo sklypas suformuotas žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje. Suformuotą 0,0282 ha valstybinės žemės sklypą ir detaliuoju planu nustatytą gatvės raudonąją liniją skiria iki 5 m pločio laisvos valstybinės žemės plotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ginčo sklypas, esantis miesto gyvenamojoje teritorijoje, nebuvo įsiterpęs tarp privataus (-čių) žemės sklypo (-ų) ir kelio (gatvės) ar miško plotų, todėl neatitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos ir negalėjo būti parduodamas be aukciono privataus žemės sklypo savininkui. Pažymėjo, kad pareiga, priimti sprendimą ir leisti pareiškėjai įsigyti suformuotą Ginčo sklypą Tarnybai būtų kilusi tik tuo atveju, jeigu minėtas žemės plotas būtų įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo (-ų) ir kelio (gatvės) ar miško plotų.

VĮ Registrų centro duomenimis, R. B. priklauso 0,18 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-13). Pareiškėja 2011-11-16 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir prašė leisti pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant padidinti esamą Žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arais (prijungiant Ginčo sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų (t. 1, b. l. 62). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2012-03-16 rašte Nr. A51-15870-(2.14.2.12-MP8) konstatavo, kad Ginčo sklypas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Šis sklypas yra įsiterpęs tarp R. B. priklausančio Žemės sklypo, valstybinės reikšmės miško ir pravažiavimo kelio. Atsižvelgdamas į tai, Tarnybos direktorius įgaliojo teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėją pasirašyti dokumentus ir atlikti veiksmus, susijusius su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimui rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir prašė pritarti bei priimti sprendimą dėl sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (t. 1, b. l. 63). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012-04-18 raštu pritarė dėl R. B. priklausančio Žemės sklypo plano rengimui, siekiant padidinti žemės sklypo plotą apie 290 kv. m iš rytinės žemės sklypo pusės (nepažeidžiant valstybinės reikšmės miško ribos) laisvoje valstybinėje žemėje (t. 1, b. l. 64).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-04-27 įsakymu Nr. A30-1398 leido pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant esamą Žemės sklypą padidinti ne daugiau kaip 6 arais (t. 1, b. l. 66). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2012-04-24 išdavė R. B. Žemės sklypo plano rengimo reikalavimus (t. 1, b. l. 67).

Pareiškėjos parengtas Žemės sklypo planas nustatyta tvarka buvo suderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-08 įsakymu Nr. 30-1938 (t. 1, b. l. 70–75, t. 2, b. l. 31, 32–47). R. B. su 2012-11-30 prašymu leisti įsigyti Ginčo sklypą kreipėsi į Tarnybą (t. 1, b. l. 76).

Tarnyba 2013-03-13 sprendimu Nr. 49S-219 atkūrė nuosavybės teises į E. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0282 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinant natūra (t. 1, b. l. 103). E. L. nuosavybės teisės į Ginčo sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2013-05-08 (t. 1, b. l. 82–83).

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013-03-18 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-361 atsisakė parduoti R. B. Ginčo sklypą, kadangi jis patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės A. Z. turėtos žemėvaldos ribas ir buvusios savininkės turto paveldėtojams atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą (t. 2, b. l. 1).

R. B. nuomone, Ginčo sklype dėl geografinės padėties ir dydžio (0,0282 ha) negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Šią poziciją pareiškėja grindžia Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (400 kv. m) bei Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nuostatomis. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nenumato teisinės galimybės išpirkti įsiterpusius sklypus iš buvusių savininkų. Tokia įstatymų leidėjo pozicija rodo, jog teisė į nuosavybės teisių atkūrimą vertinama kaip aukštesnio laipsnio visuomeninį interesą ginanti teisė lyginant su teise išsipirkti greta nuosavo sklypo esantį įsiterpusį sklypą. Tuo pačiu valstybei neuždedama našta kompensuoti buvusiems savininkams už turėtą žemę, jeigu ji gali būti sugrąžinama turėtoje vietoje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. L. nuosavybės teisės į 0,0282 ha laisvą valstybinės žemės plotą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), galėjo būti atkurtos, nes jokių minimalių žemės sklypų dydžių reikalavimų atkuriant nuosavybės teises natūra (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas) teisės aktai nenustato. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-03-13 sprendimas Nr. 49S-219 remiantis pareiškėjos nurodytu argumentu negali būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu.