- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-1951-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00052-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- Kauno centro sporto mokyklos
- Ieškovas
- L. R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno centro sporto mokyklos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3549-920/2015 pagal ieškovės L. R. B. ieškinį atsakovei Kauno centro sporto mokyklai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti jos darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą iš darbo 2014-12-03 įsakymu Nr. 2-172 savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Kauno centro sporto mokykloje neteisėtais, grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą ir priteisti jos naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 0,04 procento delspinigius už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokamą darbo užmokesčio dalį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1737,72 Eur (6000 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji atsakovės įstaigoje dirbo trenere. 2008-03-20 – 2025-05-18 laikotarpiui ieškovei yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Darbdavio įsakyme nurodoma atleidimo iš darbo priežastis - šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, pagal LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p. 2014-09-18 UAB „Inter Credit“ pranešime atsakovei nurodoma, kad šiai įmonei nepavyko su ieškove susisiekti, o dalis ieškovės auklėtinių tėvų šiai bendrovei yra nurodę, kad nesumokėjo už mokslą, nes negavo atsiskaitymo už mokslą lapelių, taip pat dalis tėvų nurodė, jog pinigus perdavė ne ieškovei, o ją pavaduojančiai K. Bendrovė nurodo mananti, kad jos telefoniniai skambučiai ir tėvams išsiųsti pranešimai turėtų atlikti prevencinį vaidmenį bei paskatinti tėvus atidžiau tinkamai atsiskaityti, o ieškovę - atidžiau ir tinkamai rinkti mokėjimus. Atsakovės vadovė nesuteikė ieškovei galimybės pasiaiškinti nei žodžiu, nei raštu, t.y. tiesiog pasikvietė į savo kabinetą ir įteikė 2014-12-02 d. įsakymą Nr.6-419. Atsakovė ieškovę atleido skirdama drausminą nuobaudą aiškiai per vėlai, nesilaikydama DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų. Atsakovė ar UAB „Inter Credit“ nenurodė, kad ieškovė būtų atlikusi veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. Net jei ir būtų buvęs padarytas koks nors darbo drausmės pažeidimas (pvz. dalis surinktų mokesčių neperduota atsakovei), nėra aišku, kodėl jis yra įvertintas pagal DK 235 str. 2 d. 7 p., t. y. šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, iššvaistymu, pasisavinimu ar pan. Atsakovė nėra kreipusis dėl tokios veikos tyrimo į jokias institucijas, kadangi nėra ir pačios veikos. UAB „Inter Credit" pranešime yra nurodoma, kad pati atsakovė netinkamai organizuoja atsiskaitymo už mokslą rinkimo veiklą, dėl to bendrovė nurodė auklėtinių tėvams atsakovės banko sąskaitos rekvizitus ir sutarė, kad visas skolas tėveliai sumokės „į nurodytą sąskaitą". Nuo atleidimo iki ieškinio pateikimo ieškovė negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, tik netekto darbingumo pensiją. Dėl neteisėtų darbdavio veiksmų ieškovė patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, depresiją, emocinį nevisavertiškumą, buvo pažeminta atsakovės darbo kolektyvo akyse, pasunkėjo bendravimas su pažįstamais ir artimaisiais, vartoja raminamuosius vaistus, atsirado nerimas, nemiga, nes viena augina bei išlaiko pilnametę dukrą ir labai išgyvena dėl prarastų pajamų, jaučia finansinį nesaugumą, netikrumą dėl savo ir dukros ateities, gebėjimo ateityje išlaikyti būstą ir oriai pragyventi. Dėl šių aplinkybių viseto ieškovė patyrė ne mažesnę kaip 6000 Lt neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo atsakovės Kauno centro sporto mokyklos direktorės 2014-12-03 įsakymu Nr. 2-172 neteisėtu; panaikino atsakovės Kauno centro sporto mokyklos direktorės 2014-12-03 įsakymą Nr. 2-172 dėl ieškovės L. R. B. atleidimo iš darbo; grąžino ieškovę į darbą atsakovės Kauno centro sporto mokykloje; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį po 302,40 Eur už kiekvieną mėnesį, 14,40 Eur už kiekvieną dieną, už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo 2014-12-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 41,13 Eur žyminį mokestį; teismo sprendimo dalį dėl ieškovės gražinimo į darbą ir vieno mėnesio dydžio vidutinio darbo užmokesčio (302,40 Eur) priteisimo ieškovei teismas leido vykdyti skubiai; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove teisėtumo
Vertindamas šalių pateiktus argumentus dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove teisėtumo, teismas rėmėsi teismo posėdžio metu šalių pripažintais faktais, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė pažeidė 2014 m. vasario 23 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 59 nustatytos mokėjimo tvarkos aprašo 6 punktą, pagal kurį mokesčių mokėjimo pareiga buvo nustatyta tik sportininkų tėvams (globėjams). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė neįteikė mokinių tėvams (globėjams) mokėjimo kvitų už sporto mokymą, tokiu būdu pažeisdama 2014 m. vasario 12 d. Kauno Centro sporto mokyklos direktoriaus įsakymo 1 punkto nuostatą besąlygiškai perduoti kvitus tėvams . Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad mokestį už 2014 m. gegužės ir birželio mėn. treniruotes į atsakovo sąskaitą ieškovė pervedė tik 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn., tokiu būdu pažeisdama mokėjimo tvarkos aprašo 4 punkto nuostatą, pagal kurią mokestis mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos. Vertindamas, ar tokiais veiksmais ieškovė įvykdė LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo drausmės pažeidimą, teismas esminėmis pripažino tokias byloje nustatytas aplinkybes: pirma, atsakovės direktorė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną - 2014-12-03 d. ieškovė buvo pervedusi iš esmės visus mokesčius už nurodytą ginčo laikotarpį, t.y. 2014 m. gegužės ir birželio mėn., išskyrus vienos ar dviejų auklėtinių mokestį, kuris abiejų šalių pripažinimu, buvo nuolat ir sistemingai nemokamas dėl pačių auklėtinių, o ne dėl ieškovės kaltės ir tai atsakovei buvo žinoma. Antra, liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos L. P. ir J. J. (kuri ilgą laiką buvo atsakinga už mokesčių surinkimo administravimą tinklinio skyriuje) teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovės darbuotojai, ieškovės bendradarbiai tinklinio treneriai prie naujos 2014 m. vasario 12 d. mokėjimo tvarkos vykdymo perėjo palaipsniui ir didžioji dalis trenerių šios tvarkos pilnai pradėjo laikytis tik nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Liudytojos taip pat patvirtino, kad taip darbuotojai elgėsi be kita ko ir tėvų, kurie buvo įpratę prie nusistovėjusios tvarkos, prašymu. Ši aplinkybė teismo vertinimu, patvirtina faktą, jog ieškovės veiksmai renkant pinigus už treniruotes pagal iki tol atsakovo įstaigoje nustatytą tvarką, nebuvo išskirtiniai vertinant juos visų bendradarbių veiksmų kontekste, o vertinant juos kitaip, būtų galima teigti, kad atsakovė kėlė ieškovei aukštesnius nei kitiems darbuotojams darbo pareigų vykdymo standartus; trečia, UAB „Inter Credit" 2014 m. rugsėjo 18 d. pranešime nors ir nurodoma apie tam tikrus galimus ieškovės darbo drausmės pažeidimus, tačiau nenurodyta, kad ieškovė būtų atlikusi veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. Ketvirta, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, gavusi UAB „Inter Credit“ 2014 m. rugsėjo 18 d. pranešimą, būtų atlikusi išsamų tyrimą pranešime nurodytų aplinkybių pagrįstumui nustatyti, pareikalavusi iš ieškovės pasiaiškinimo bei remiantis šiais duomenimis, būtų kvalifikavusi ieškovės veiksmus, kaip atitinkančius LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo drausmės pažeidimą. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia neabejotinai teigti, jog ieškovė įvykdė LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo drausmės pažeidimą, t.y. pasisavino atsakovo pinigus, kuriuos auklėtiniai sumokėjo už treniruotes. Be to, vertindamas visus įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl ieškovės kaip trenerės kvalifikacijos, o dėl mokėjimo tvarkos pažeidimo, teismas pripažino, kad atsakovė negalėjo prarasti pasitikėjimo darbuotoja, jos sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas, nes mokesčių surinkimo funkcijos bei pareigos ieškovei neliko pagal 2014 m. vasario 12 d. atsakovo direktorės įsakymą ir faktinį šio įsakymo įgyvendinimą atsakovo įstaigoje. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovei skirta drausminė nuobauda negali būti pripažįstama proporcinga jos padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl pripažino, kad ieškovės darbo drausmės pažeidimas pagal savo pobūdį atsakovo nepagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus.
Vertindamas tarp šalių kilusį ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo, teismas nustatė, kad atsakovė raštu nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tą atsakovės direktorė ir liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos L. P. ir J. J. pripažino teismo posėdžio metu. Be to, atsakovės direktorė pasirašė pranešimą ieškovei Nr. 6-419 darbo sutarties nutraukimo nuo 2014-12-03 vadovaujantis LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p. 2014-12-02, t.y. ieškovės atostogų dieną, net nelaukdama jos pasiaiškinimo. Atsakovės direktorės pasirašytame pranešime ieškovei Nr. 6-419, o taip pat 2014-12-03 d. įsakyme Nr. 2-172 dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo vadovaujantis LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p. nuo 2014-12-03, nėra nurodyti konkretūs pažeidimai, dėl kurių ieškovė yra atleidžiama iš darbo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė raštu nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, atsakovės bandymą remtis kitais LR DK nurodytais šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagrindais teismas pripažino nepagrįstu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas ieškinio reikalavimus dėl ieškovės atleidimo iš darbo atsakovės direktorės 2014-12-03 įsakymu Nr. 2-172 pripažinimo neteisėtu, atsakovės direktorės 2014-12-03 įsakymo Nr. 2-172 panaikinimo, ieškovės grąžinimo į pirmesnį darbą, patenkino.
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino
Teismas nustatė, kad 2014-06-17 ieškovė pateikė paaiškinimą atsakovės direktorei, kuriame nurodė, kad dvi auklėtinės nėra sumokėjusios už treniruotes, prašė pratęsti mokėjimo terminą iki 2014-06-25. UAB „Inter Credit“ 2014-09-18 pranešimą dėl atliktų darbų, kuriame buvo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė 2014 m. birželio mėnesį padarė šiuos darbo drausmės pažeidimus: neįteikė mokinių tėvams (globėjams) mokėjimo kvitų už sporto mokymą, dalis jos mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios treniruojasi pas kitą trenerę R. S.; dalis mokesčių už sporte mokymą iš mokinių tėvų yra paimti pačios trenerės, tačiau neįmokėti į mokyklos atsiskaitomąją sąskaitą; mokesčius iš tėvų rinko ne tik pati ieškovė, bet ir ją pavaduojanti K. 2014-09-22 atsakovo darbuotoja R. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dalis ieškovės mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, treniruojasi pas trenerę R. S., kuri mokestį už treniruotes perduodavo ieškovei. Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2014-08-04 iki 2014-11-06, nuo 2014-11-07 iki 2014-12-02 ieškovė buvo kasmetinėse atostogose. Remdamasis nurodytais rašytiniais įrodymais teismas konstatavo, kad atsakovė nepraleido LR DK 241 str. nustatyto drausimės nuobaudos skyrimo termino, tačiau teismas taip pat vertino ir atsakovės direktorės teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad ieškovei drausminė nuobauda skirta už sistemingą mokėjimo tvarkos pažeidimą nuo 2014 m. vasario mėn. Šią aplinkybę, vertindamas ją kartu su nurodytais konkrečių darbo drausmės pažeidimų nenurodymo atsakovo priimtuose dokumentuose faktais, teismas vertino ieškovės, kaip darbuotojos, naudai, todėl pripažino, kad atsakovo 2014-12-03 įsakymu Nr. 2-172 ieškovei drausminė nuobauda skirta praleidus LR DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį šešių mėnesių nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, terminą.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
Ieškinį patenkinęs, teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo 2014-12-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t.y. po 302,40 Eur. už kiekvieną mėnesį, po 14,40 Eur už kiekvieną dieną (LR DK 300 str. 3 d.).
Dėl 0,04 procento delspinigių priteisimo
Nenustatęs pavėluoto darbo užmokesčio ieškovei išmokėjimo fakto, teismas ieškinio reikalavimą dėl 0,04 proc. delspinigių priteisimo atmetė (LR DK 207 str. 1 d.).
Dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teismas ieškinio reikalavimą dėl procesinių 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmetė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teismas pripažintina, kad ieškovės nurodytos sveikatos problemos nebūtinai tiesiogiai susijusios su jos atleidimo iš darbo faktu, nes tokius duomenis patvirtina tik jos pačios žodžiai, įrašyti medicininėje kortelėje. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė neabejotino jos patirtos neturtinės žalos fakto, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė pati pripažino pažeidusi atsakovo įstaigoje nustatytą mokėjimų tvarką, todėl iš dalies savo veiksmais taip pat prisidėjo prie drausminės atsakomybės atsiradimo. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantė nurodo, kad sprendimo dalis naikintina dėl šių motyvų:
1. Pirmosios instancijos teismas analizavo ieškovės veikas tik DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto atžvilgiu, tačiau kitų argumentų, kuriais atsakovas grindė ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidimus, bei kurie buvo nustatyti nagrinėjant bylą, teismas nevertino ir netyrė, nurodydamas, kad jie nebuvo nurodyti įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Tokiais veiksmais teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys. Teismo prerogatyva yra kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“ bylos Nr. 3K-3-424/2011 ir kt.). Dėl to buvo ne visiškai atskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą konstatuoti LR CPK pažeidimą. Teismas nurodė, kad ši praktika taikytina tik tuo atveju, jei ieškovei būtų įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, ir jei ieškovė žinotų apie faktines pažeidimo aplinkybes. Su tokiomis teismo išvadomis apeliantė nesutinka, kadangi tokių sąlygų cituojamose nutartyse nenurodyta. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustačius konkrečius darbuotojo neteisėtus veiksmus, teismas turėjo juo įvertinti, kvalifikuoti ir spręsti, ar jie atitinka LR DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus pažeidimo sąvoką. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi visus ieškovės padarytus pažeidimus, kuriuos ji kvalifikavo kaip šiurkščius ir nurodė jų galimą kvalifikaciją pagal LR DK straipsnius. Visi šie pažeidimai ieškovės buvo pripažinti, todėl teismas privalėjo juos įvertinti ir pasisakyti. Tuo tarpu teismas iš viso nevertino pažeidimų, susijusių su tuo, kad ieškovė dalį savo funkcijų pavedė atlikti savo dukteriai K., kad dalis jos sportininkų treniravosi pas kitą trenerę be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios, taip pat išnagrinėjo darbo drausminės pažeidimus, susijusius su mokesčio už mokymą rinkimo tvarka tik LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, visiškai neanalizuodamas, ar šiuos pažeidimus buvo pagrindas kvalifikuoti kaip šiurkščius kitais LR DK 235 straipsnyje nustatytais pagrindais, nors atsakovė to prašė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nežinojo apie faktines pažeidimo aplinkybes. Pirma, atsakovė pateikė išsamų atsiliepimą, nurodydama konkrečius pažeidimus. Ieškovė visus juos pripažino dar parengiamajame posėdyje, tik nesutiko su jų kvalifikacija kaip šiurkštaus pažeidimo, o tam tikrais atvejais nurodė, kad to nelaiko pažeidimu iš viso. Be to, ieškovei 2014-12-02 buvo parengtas pranešimas dėl pasiaiškinimo bei pranešimas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 m. gruodžio 3 d. Ieškovė, pasinaudojusi, kad minėtame dokumente padaryta rašymo apsirikimo klaida, ir paprašiusi ją ištaisyti, pasišalino iš Kauno Centro sporto mokyklos patalpų, nepasirašydama dėl dokumentų įteikimo ir daugiau nei savo darbo vietoje, nei Kauno Centro sporto mokyklos administracijos patalpose nepasirodė. Ieškovei buvo įteiktas ir UAB „Inter Credit“ raštas, iš kurio aiškiai matyti, kokius darbo drausmės pažeidimus ieškovė padarė, todėl ji turėjo visas galimybes susisiekti su administracija, bei pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Tačiau pati ieškovė savo valia pasirinko kitą taktiką. Dar 2014 metų birželio mėnesį ieškovės buvo paprašyta žodžiu pasiaiškinti dėl nuolatinių įsiskolinimų už jos treniruojamų vaikų grupes. Tačiau ieškovė pateikė pasiaiškinimą tik dėl dviejų sportininkų, taip ignoruodama administracijos prašymus.
3. Teismas pripažino, kad rinkdama mokestį už sporto mokymą tiesiogiai iš tėvų, ieškovė pažeidė tiek Mokesčio už sporto mokymą Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse sporto mokyklose mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-59 „Dėl mokesčio už sporto mokymą Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse sporto mokyklose“, nuostatas, tiek ir 2014 m. vasario 12 d. Kauno Centro sporto mokyklos direktoriaus įsakymą. Tačiau teismas netinkamai nepripažino ieškovės padarytų pažeidimų šiurkščiais. Apeliantės nuomone, ieškovės pažeidimai, susiję su mokesčio mokėjimo tvarka, pasireiškė šiais veiksniais: ieškovė neperdavė kvitų už sporto mokymą sportininkų tėvams ir globėjams, ką privalėjo padaryti; ieškovė rinko mokestį iš tėvų grynais, nors, sutinkamai su nurodytos tvarkos aprašu, to ji negalėjo daryti (tvarkos aprašo 6 p.); surinkus mokestį iš sportininkų tėvų, ji jo neįnešė į sporto mokyklos sąskaitą, (šiais pinigais turėdama galimybę naudotis apie 1,5 mėnesio) nors sutinkamai su tvarkos aprašo 4 punkto nuostatomis tą turėjo padaryti iki einamojo mėnesio 25 dienos; dalis ieškovės grupės sportininkų, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios treniravosi pas kitą trenerę R. S., kuri surinkusi pinigus iš tėvų perdavė juos ieškovei, o pastaroji neįnešė jų į atsakovo sąskaitą. Visus aukščiau nurodytus veiksmus ieškovė pripažino padariusi, todėl teismui teliko juo įvertinti.
4. Kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atsakovė vertina ir tą aplinkybę, kad iš 2014 m. rugsėjo 18 d. UAB „Inter Credit“ pateikto pranešimo dėl atliktų darbų, paaiškėjo, kad mokestį už sportą rinko ne tik pati ieškovė, bet ir jos dukra K., kurią tėvai įvardino kaip pavaduojančią trenerę. Tai, kad mokestis iš dviejų sportininkų buvo paimtas ieškovės dukters K., ieškovė pripažino parengiamajame posėdyje, o teismo posėdyje tie ieškovė, tiek jos dukra teigė, kad toks faktas buvo tik iš vieno sportininko, be to, ieškovė posėdžio metu nurodė dar vieną aplinkybę, kuri atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovės dukra K., kuri pas atsakovė nedirba, atliko dalį ieškovės, kaip trenerės funkcijų. Ieškovė nurodė, kad ji susitarė su tėvais, kurių pareiga yra patiems pristatyti savo nepilnamečius vaikus į sporto įstaigą, paimti vaikus iš sutartos su tėvais vietos, tačiau pati to nedarė, o pavedė tai atlikti savo dukteriai. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip savavaliavimas. Pirma, ieškovė neturėjo teisės savavališkai, nesusitarus su darbdaviu tartis su tėvais dėl kitokios, nei mokykloje nustatytos sportininkų pristatymo į sporto įstaigą tvarkos. Antra, susitarus su tėvais, kad ji paims vaikus iš kitos nei sporto įstaiga vietos, ji atsako už vaikų saugumą, todėl negalėjo šių funkcijų pavesti atlikti pašaliniam asmeniui. Trečia, ieškovė negalėjo leisti, kad pašalinis asmuo dar ir rinktų mokestį už sporto mokymą. Apeliantė pažymi, kad ieškovė, kaip trenerė yra atsakinga už jos treniruojamų vaikų saugumą treniruočių metu. Šią jos pareigą nustato Kauno Centro sporto mokyklos trenerio pareiginė instrukcija (6.8 p.). Pagal pateikiamą tarifikaciją, ieškovė treniravo sportininkus nuo 10 iki 17 metų amžiaus, t.y. nepilnamečius. Tokie veiksmai, kaip treniruojamų nepilnamečių vaikų palikimas pašalinio asmens priežiūrai, neužtikrinant jų saugumo, kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, lemiantis darbdavio pasitikėjimo praradimą. Ieškovė posėdžio metu savo pažeidimo neįžvelgė, nurodydama, kad ji su tėvais susitarė ir jos nuomone, tai svarbiau, nei mokykloje nustatyta darbo tvarka. Tai tik parodo ieškovės požiūrį į savo pareigas. Todėl atsakovė, reaguodama į ieškovės darbo drausmės pažeidimus, tik vykdė savo pareigas.
5. Nors teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė LR DK 240 straipsnio reikalavimus, nepareikalaudama iš ieškovės pasiaiškinimo, apeliantės nuomone, šis iš dalies padarytas pažeidimas nesudarė pagrindo pripažinti atleidimą neteisėtu. Sprendžiant dėl šio pažeidimo teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes. Pirma, laikotarpiu nuo pat ieškovei buvo žinoma apie esamą situaciją, esamus sportininkų įsiskolinimus, su ja bandė susisiekti ir UAB “Inter Credit“, kurios atstovui buvo paaiškinta, kad ieškovė serga cukriniu diabetu, nors pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus, matyti, kad jai buvo trauma buityje. Taip pat ieškovei buvo paliktas pranešimas prašant susisiekti su UAB “Inter Credit“ dėl jos vykdomo tyrimo. Antra, ieškovė, žinodama apie esamus mokinių įsiskolinimus, pati su darbdaviu nesusisiekė ir nesistengė pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų, nors atsakovo administracijos žiniomis, darbe lankėsi, teikė prašymą išleisti nepanaudotų kasmetinių atostogų. Ieškovei grįžus iš atostogų. 2014-12-02 buvo parengtas pranešimas dėl pasiaiškinimo, bei pranešimas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo nuo 2014-12-03. Ieškovė, pasinaudojusi, kad minėtame dokumente padaryta rašymo apsirikimo klaida, ir paprašiusi ją ištaisyti, pasišalino iš Kauno Centro sporto mokyklos patalpų, nepasirašydama dėl dokumentų įteikimo ir daugiau nei savo darbo vietoje, nei Kauno Centro sporto mokyklos administracijos patalpose nepasirodė. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja L. P.. Todėl įteikti jai rašto dėl pasiaiškinimo nebuvo galimybės. Trečia, ieškovei buvo įteiktas ir UAB “Inter Credit“ raštas, iš kurio aiškiai matyti, kokius darbo drausmės pažeidimus ieškovė padarė, todėl ji turėjo visas galimybes susisiekti su administracija bei pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Tačiau pati ieškovė savo valia pasirinko kitą taktiką. Dar 2014 m. birželio mėnesį ieškovės buvo paprašyta žodžiu pasiaiškinti dėl nuolatinių įsiskolinimų už jos treniruojamų vaikų grupes. Tačiau ieškovė pateikė pasiaiškinimą tik dėl dviejų sportininkų, taip ignoruodama administracijos prašymus. Ieškovė pati pripažino, kad jai buvo įteiktas UAB “Inter Credit“ raštas, ir ji iš karo atvyko į šią įstaigą, tačiau pas vadovę neatvyko. Todėl ieškovei buvo žinoma, kokiais pažeidimais ji yra įtariama. Ketvirta, ieškovės pasiaiškinimas nebūtų įtakojęs atsakovės sprendimo skirti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą, nes ieškovė dėl pažeidimų nesigaili, jų nevertina kritiškai.
6. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovei drausminė nuobauda skirta praleidus LR DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį šešių mėnesių terminą. Ieškovė darbo drausmės pažeidimus padarė 2014 m. birželio mėnesį ir būtent už juos jai buvo skirta drausminė nuobauda ( mokestis turėjo būti sumokėtas iki birželio 25 d.), todėl pažeidimas prasidėjo tik po šio termino, treniruotės, į kurias palydėjo vaikus ieškovės duktė K., ir kuri rinko mokestį už mokslą vyko birželio 2-16 dienomis (šias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta K. B.. Ankstesni pinigų neįnešimai buvo tik ieškovės atžvilgiu kreipiantis į UAB „Inter Credit“. Todėl apeliantės nuomone, už 2014 m. birželio mėnesį padarytus pažeidimus naikinamasis nuobaudos skyrimo terminas suėjęs nebuvo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas netyrė ir nevertino tų ieškovės atleidimo iš darbo pagrindų, kurie nebuvo nurodyti ginčo 2014-12-03 įsakyme dėl jos atleidimo iš darbo, bet buvo papildomai nurodyti teisminio nagrinėjimo metu. Teismas atidžiai analizavo ir sprendime nurodė, kokiais papildomais darbo drausmės pažeidimais atsakovė grindė savo poziciją, bei dėl jų padarė išvadas, atmesdamas atsakovės argumentus dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Todėl pati apeliantė laikytina apsunkinusia teismo darbą bei ieškovės teisę į teisminę gynybą, 2014-12-03 įsakyme ir 2014-12-02 įsakyme nenurodydama jokių kitų priežasčių bei atleidimo iš darbo pagrindų, išskyrus DK 235 str. 2 d. 7 p.
Šalies argumentai
2. Apeliantės nurodomas tariamas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, t. y. kad, mokesčius iš tėvų rinko ne tik pati ieškovė, bet ir ją pavaduojanti jos duktė Karolina, ne tik nėra pažymėtas ieškovės atleidimo įsakymuose, bet ir neįrodytas, dėl to apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovė neva „pripažino visus pažeidimus“, neatitinka tikrovės. Apklausta 2015-04-29 teismo posėdžio metu liudytoja K. B. teismui patvirtino, kad jai, pasitikusiai ir palydėjusiai ieškovės moksleivius per gatvę į ieškovės vedamo užsiėmimo vietą, vienos moksleivės mama padavė užmokestį už mokslą ir ji nematė priežasčių jo tuojau pat neperduoti ieškovei (2014-04-29 teismo posėdžio 2 garso įrašo 57 min.). Ieškovė nei organizavo, nei prašė atlikti tokį pinigų perdavimą, dėl to apskritai nėra suprantami atsakovės kaltinimai ieškovei. Nėra ginčo, kad minėta vienkartinė K. B. paduota pinigų suma yra įnešta į atsakovės banko sąskaitą, vadinasi, šis vienkartinis „mokesčių iš tėvų rinkimas“ nesukėlė atsakovei jokių neigiamų padarinių. K. B. dalyvavimas mokymo procese apskritai nėra įrodytas jokiais duomenimis, įskaitant ir liudytojų parodymus – nei vienas byloje apklaustas asmuo ar ištirtas kitas įrodymas nepatvirtino apeliantės prielaidų dėl ieškovės neįdarbinto asmens dalyvavimo mokymo procese, už kurį buvo atsakinga ieškovė. Ieškovės duktė niekada netreniravo ir neauklėjo jokių atsakovės ar kitų moksleivių. Ieškovės prašymas, kad ieškovės duktė po ir prieš treniruotes, t.y. ne jų metu, palydėtų vaikus per gatvę, nėra joks darbo drausmės pažeidimas. Faktą, kad du ar trys ieškovės mokiniai treniravosi pas kitą tos pačios atsakovės trenerę R. S. ir mokesčiai už juos taip pat buvo sumokami, patvirtino ir ieškovė, ir R. S.. Šalys šio fakto bei jo atsiradimo aplinkybių neginčijo, tačiau byloje nustatyta, kad R. S. atsakovė nubaudė tik įspėjimu, tuo tarpu kai ieškovei šį kartu padarytą smulkų pažeidimą apeliantė prašo skirti atleidimą iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą. Teismas teisingai vertino šį ir kitus, apeliantės paminėtus tariamai padarytus šiurkščius ieškovės darbo pareigų pažeidimus kaip nesudarančius pagrindo atleisti ją iš darbo.
3. Apeliantė, nurodydama ieškovės „galimybę“ naudotis neteisėtai, nors kaip ir kiti treneriai, surinktais iš moksleivių tėvų pinigais už mokslą „1,5 mėnesio“, nepagrindė, kada konkrečiai ieškovei buvo perduodami visi moksleivių mokesčiai, tuo tarpu ieškovė tvirtino, kad juos įnešė į atsakovės banko sąskaitą tada, kai jie buvo atnešti (kai kurių moksleivių tėvai, vėluodami atsiskaityti, mokesčius ieškovei atnešė 2014 m. rugpjūčio pradžioje į ligoninę, kurioje ji gydėsi). Dėl to neįrodyta ir nepagrįsta yra atsakovės keliama versija, kad ieškovė sąmoningai ilgai neįnešinėjo į banko sąskaitą ir dėl to turėjo galimybę naudotis atsakovei priklausančiomis lėšomis. Be to, keletas moksleivių būdavo iš socialiai remtinų šeimų, vėluodavo mokėti, ir jiems patogiau buvo atsiskaityti ketvirčiais.
4. Neįrodytas ir skundo argumentas, kad ieškovė įnešė į banko sąskaitą pinigus tik tada, kai suprato, jog dėl jos veiksmų mokykloje yra pradėtas tyrimas. Apeliantė iškraipo byloje nustatytus faktus, kadangi apie UAB „Inter credit“ bendrovės tyrimą atsakovė sužinojo tik jos atleidimo 2014-12-03 dieną ir nedelsdama išvyko į ją išsiaiškinti jos 2014-09-18 pranešime atsakovei nurodomas aplinkybes. Ieškovei ar jos šeimos nariams niekas neskambino ir nereikalavo greičiau surinkti ar įnešti pinigus į bendrovės banko sąskaitą. Taigi, atsakovė ne tik nepagrįstai, nesant pakankamo faktinio pagrindo atleido ieškovę iš darbo, tačiau ir apskritai nepareikalavo jos pasiaiškinti dėl tariamai padarytų didelio skaičiaus darbo drausmės pažeidimų. Kai kurie jų ieškovei buvo pateikti jau atleidimo metu (faktiškai ją atleidus), o likusieji, nurodomi teismo posėdžio metu ir skunde, 2014-12-03 ieškovei apskritai nebuvo nurodyti.
5. Ieškovės nuomone, teismas taip pat teisingai skaičiavo ir taikė drausminės nuobaudos skyrimo termino praleidimo pasekmes, dėl to ieškovė sutinka su sprendime nurodytais motyvais bei išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo pagrindus (LR CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras, darbuotojų teisių gynimo būdus (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė nuo 2008 10 24 dirbo pas atsakovę tinklinio trenere. 2014 metų liepos pradžioje Kauno centro sporto mokyklai kilo įtarimų, jog dalis ieškovės L. R. B. treniruojamų sportininkų galimai nesumokėjo mokesčio už sporto mokymą. 2014-07-15 Kauno centro sporto mokykla kreipėsi į skolų išieškojimo biurą UAB" Inter Credit" su prašymu ištirti ieškovės treniruojamos sportininkų grupės įsiskolinimo už sportą priežastis. Atlikusi tyrimą, 2014 metų rugsėjo 18 d. UAB "Inter Credit" Kauno centro sporto mokyklai surašė Pranešimą dėl atliktų darbų, kuriame buvo nurodytos tos aplinkybės, kad bendrovė susisiekė su L. R. B. treniruojamų sportininkų tėvais dėl įsiskolinimų už sporto mokymą ir gavo tą informaciją, kad dalis auklėtinių tėvų paaiškino, jog nesumokėjo už sporto mokymą, nes negavo mokėjimo lapelio, kurį gaudavo anksčiau. Šiems tėvams jų prašymu SMS žinutėmis į jų mobiliuosius telefonus buvo išsiųsti Kauno Centro sporto mokyklos atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir banko rekvizitai. Su šiais tėvais susitarta, kad jie sumokės į nurodytą sąskaitą vieno mėnesio bėgyje. Dalis tėvų bendrovei nurodė, kad trenerės L. R. B. jie nežino ir jų vaikas treniruojasi pas kitą trenerę R. S. (ar S.), bei pinigus moka jai. Bandyta gauti paaiškinimą dėl tokios susidariusios situacijos iš tinklinio trenerės L. R. B., tačiau su ja nepavyko susisiekti telefonu, į perduotą jai prašymą su UAB "Inter Credit" susisiekti nereaguoja, vengia bendrauti. Jos giminaitė nurodo, kad L. R. B. šiuo metu sunkiai serga ir kada pasveiks nežino. Jos nurodyta liga - cukrinis diabetas. Dalis tėvų nurodė, kad nėra skolingi, nes pinigus padavė ne trenerei L. R. B., bet ją pavaduojančiai K.. Žadėjo pasiaiškinti su trenere ir pasirūpinti, kad skola pasinaikintų. Likusių dalies auklėtinių tėvų nurodyti telefonų numeriai yra neteisingi ir šiais numeriais jų rasti nėra galimybių. Dėl šios priežasties siūlo Kauno centro sporto mokyklai į sutartį įtraukti pareigą informuoti apie pasikeitusius adresus, bei telefono numerius. Pranešime nurodoma, kad auklėtinių tėvams (globėjams) paštu buvo išsiųsti prašymai, nurodant apie Įsiskolinimo dydį bei pareigą atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d. Jeigu nesutinka su įsiskolinimo suma, buvo prašoma ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d. pateikti savo išsamius raštiškus paaiškinimus, nurodant nesutikimo priežastis. Bendrovė mano, kad telefoniniai skambučiai ir išsiųsti raštiški prašymai, turėtų atlikti prevencinį vaidmenį ir paskatinti auklėtinių tėvus atidžiau tinkamai atsiskaityti, o trenerę L. R. B. - atidžiau ir tinkamai rinkti mokėjimus.
Šios išvados pagrindu darbdavio administracijos vadovė 2014-12-02 surašė ieškovei pranešimą Nr. 6-420 dėl pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo ir įspėjimą Nr. 6-419, kuriame nurodoma, kad pagal UAB "Inter Credit" išvadas ieškovė yra padariusi šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl vadovaudamasi DK 136 str. 2 d., 235 str. 7 d. direktorė pranešė, kad ieškovės darbo sutartis yra nutraukiama nuo 2014 12 03 d.. 2014 12 03 įsakymu Nr. 2-172 Kauno centro sporto mokyklos direktorė, atsižvelgdama, kad ieškovė savo veiksmais, susijusiais su mokesčiais už sporto mokymą, atliko kitus neleistinus veiksmus, susijusius su ieškovės darbo pareigomis, vadovaudamasi DK 136 str. 2 d., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas ir 235 str. 7 p., veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymius, atleido ieškovę iš darbo nuo 2014 12 03 dienos.
Ieškovė byloje ginčijo drausminės nuobaudos pagrįstumą, teigė, kad darbdavys pažeidė atleidimo iš darbo procedūras, prašė pripažinti jos darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą iš darbo 2014-12-03 įsakymu Nr. 2-172 savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Kauno centro sporto mokykloje neteisėtais, grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą ir priteisti jos naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 0,04 procento delspinigius už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokamą darbo užmokesčio dalį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1737,72 Eur (6000 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino ieškovės atleidimą iš darbo atsakovės Kauno centro sporto mokyklos direktorės 2014-12-03 įsakymu Nr. 2-172 neteisėtu; panaikino atsakovės Kauno centro sporto mokyklos direktorės 2014-12-03 įsakymą Nr. 2-172 dėl ieškovės L. R. B. atleidimo iš darbo; grąžino ieškovę į darbą atsakovės Kauno centro sporto mokykloje; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį po 302,40 Eur už kiekvieną mėnesį, 14,40 Eur už kiekvieną dieną, už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo 2014-12-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 41,13 Eur žyminį mokestį; teismo sprendimo dalį dėl ieškovės gražinimo į darbą ir vieno mėnesio dydžio vidutinio darbo užmokesčio (302,40 Eur) priteisimo ieškovei teismas leido vykdyti skubiai; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas vertino tik pavienius įrodymus, o ne visų aplinkybių visumą, todėl teismo sprendime padarė neteisingas išvadas. Apeliantės manymu teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisingas, nes jo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo ribas (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Ši teisėjų kolegijos išvada grindžiama žemiau nurodomais motyvais.
Dėl atleidimo iš darbo taikant Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą
Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Viena drausminių nuobaudų rūšių – atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje apeliantė atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje, o DK 235 straipsnio 2 dalyje nustatyti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai, šis sąrašas nėra baigtinis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Apeliantei taikytas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Pagal jį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors darbuotojas už šias veikas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Toks atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant jų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, minėta, yra drausminė nuobauda, kuri, kaip ir kitos nuobaudų rūšys, gali būti taikoma tik esant būtinoms drausminės atsakomybės sąlygoms: konkretiems darbuotojo neteisėtiems veiksmams arba neveikimui, žalingiems padariniams, priežastiniam darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšiui, darbuotojo kaltei (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atveju turi būti nustatytos aplinkybės, suteikiančios pagrindą jį kvalifikuoti šiurkščiu. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, turi pateikti darbdavys, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, papildomai reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Šią aplinkybę taip pat turi įrodyti darbdavys.
Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant kad darbuotojas atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė drausminės nuobaudos pagal LR DK 235 str. 2 d. 7 p. skyrimo pagrindu nurodė tas aplinkybes, jog ieškovė neperdavė kvitų už sporto mokymą sportininkų tėvams ir globėjams, ką privalėjo padaryti; ieškovė rinko mokestį iš tėvų grynais, nors, sutinkamai su nurodytos tvarkos aprašu, to ji negalėjo daryti (tvarkos aprašo 6 p.); surinkus mokestį iš sportininkų tėvų, ji jo neįnešė į sporto mokyklos sąskaitą, (šiais pinigais turėdama galimybę naudotis apie 1,5 mėnesio) nors sutinkamai su Mokėjimų tvarkos aprašo 4 punkto nuostatomis tą turėjo padaryti iki einamojo mėnesio 25 dienos; dalis ieškovės grupės sportininkų, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios treniravosi pas kitą trenerę R. S., kuri surinkusi pinigus iš tėvų perdavė juos ieškovei, o pastaroji neįnešė jų į atsakovo sąskaitą. Apeliantė teigia, kad Kauno apylinkės teismas nustatė šias aplinkybes, tačiau nepripažino ieškovės padarytų pažeidimų šiurkščiais. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Įvertinusi aukščiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje nurodytą ginčo santykio teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, aptartą šios kategorijos bylose reikalaujamą įrodytumo laipsnį, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė neįrodė, jog L. R. B. padarė darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Darbdavio administracija drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu nurodė 2014 metų rugsėjo 18 d. UAB "Inter Credit" Kauno centro sporto mokyklai surašytą Pranešimą dėl atliktų darbų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pranešimo turinyje ir pateiktose išvadose nėra įvardinti konkretūs treniruojamų vaikų tėvai, nenurodoma kada ir kokias pinigų sumas jie sumokėjo L. R. B., ar kitiems su ja susijusiems asmenims, kokias pinigų sumas ir kada L. R. B. neteisėtai grynais pinigais surinko iš konkrečių tėvų, kokias konkrečias sumas ir kada ieškovė privalėjo įnešti į mokyklos kasą, kokias mokymo įstaigai skirtas gauti sumas ir kada ieškovė pasisavino. 2014 metų rugsėjo 18 d. UAB "Inter Credit" Kauno centro sporto mokyklai surašytame Pranešime nurodomi bendro pobūdžio teiginiai apie tyrimo metu nustatytus faktus, jog dalis tėvų nesumokėjo už sporto mokymą, nes negavo mokėjimo lapelio, kurį gaudavo anksčiau, jog dalis tėvų bendrovei nurodė, kad trenerės L. R. B. jie nežino, nes jų vaikas treniruojasi pas kitą trenerę R. S. (ar S.), bei kad tėvai pinigus moka jai, jog dalis tėvų nurodė, kad nėra skolingi, nes pinigus padavė ne trenerei L. R. B., bet ją pavaduojančiai Karolinai, jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad L. R. B. padarė darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į darbdavio administracijos vadovės 2014 12 03 įsakymo Nr. 2-172 turinį, kuriame nėra konkrečiai įvardijamas ieškovės padarytas nusižengimas darbo tvarkai, kuris įsakyme kvalifikuojamas pagal DK 235 straipsnio (2 dalies-teisėjų kolegijos pastaba) 7 punktą, kaip veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių.
Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog L. R. B. nepadarė darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte.
Dėl teismo teisės spręsti dėl darbo drausmės pažeidimo šiurkštumo
Kita apeliacinio skundo argumentų grupė grindžiama tomis aplinkybėmis, jog L. R. B. nusižengė nustatytai Kauno centro sporto mokykloje darbo tvarkai, nes ieškovė pažeidė 2014 metų vasario 23 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 59 nustatytos mokėjimo tvarkos aprašo 6 punktą, ką konstatavo ir Kauno apylinkės teismas sprendime, jog byloje nustatyta, kad dalis jos sportininkų treniravosi pas kitą trenerę be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios, kad yra žinių, jog mokestį už sportą rinko ne tik pati ieškovė, bet ir jos dukra K., kurią tėvai įvardino kaip pavaduojančią trenerę. Apeliantės teigimu tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas visas šias atsakovės nurodomas aplinkybes taip pat nustatė, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pažymėdamas, jog ieškovė pažeidė 2014 metų vasario 23 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 59 nustatytos mokėjimo tvarkos aprašo 6 punktą, pagal kurią mokesčių mokėjimo pareiga buvo nustatyta tik sportininkų tėvams (globėjams) (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 26); byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovė neįteikė mokinių tėvams (globėjams) mokėjimo kvitų už sporto mokymą, tokiu būdu pažeisdama 2014 metų vasario 12 d. Kauno Centro sporto mokyklos direktoriaus įsakymo 1 p. nuostatą besąlygiškai perduoti kvitus tėvams (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 30-31); byloje nekyla ginčo dėl to, kad mokestį už 2014 m. gegužės ir birželio mėn. treniruotes į atsakovo sąskaitą ieškovė pervedė tik 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn., tokiu būdu pažeisdama mokėjimo tvarkos aprašo 4 punkto nuostatą, pagal kurią mokestis mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos. Teismas visas šias nustatytas aplinkybes teismo sprendime įvertino ir pagrįstai konstatavo, jog skirta drausminė nuobauda negali būti pripažįstama proporcinga jos padarytam aukščiau nurodomam darbo drausmės pažeidimui. Teismas todėl teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai pripažino, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas (nusižengimas darbo tvarkai) pagal savo pobūdį atsakovės nepagrįstai buvo kvalifikuotas kaip šiurkštus ir buvo taikyta neadvekati drausminė nuobauda. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas įvykdė apeliantės įvardijamą skunde pareigą patikrinti ir spręsti, ar darbuotojo padaryti nusižengimai darbo tvarkai ar darbo drausmei atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys.
Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta tuos apeliacinio skundo motyvus, jog Kauno apylinkės teismas analizavo ir vertino ieškovės veikas tik DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto atžvilgiu, nepripažino ieškovės padarytų darbo tvarkos pažeidimų šiurkščiais, tačiau kitų argumentų, kuriais atsakovė grindė ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidimus, bei kurie buvo nustatyti nagrinėjant bylą, teismas nevertino ir netyrė (skundo 1 p., 3 p., 4 p.).
Dėl atleidimo iš darbo procedūrų pažeidimo
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog atsakovė nepažeidė atleidimo iš darbo procedūrų (skundo 2 ir 5 p.). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad prieš skirdamas nuobaudą, darbdavys privalo pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų (DK 240 str.). Šios nustatytos tvarkos darbdavys nesilaikė. Kauno apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad pati atsakovės administracijos vadovė ir liudytojomis apklaustos atsakovės darbuotojos L. P. ir J. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad nebuvo tinkamai pareikalauta iš ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kurio padarymu buvo kaltinama ieškovė. Teisėjų kolegija įvertina ir tą Kauno apylinkės teismo nustatytą aplinkybę, jog atsakovo direktorės pasirašytame pranešime ieškovei Nr. 6-420 dėl būsimo atleidimo iš darbo nėra nurodyti konkretūs pažeidimai, dėl kurių ieškovė yra atleidžiama iš darbo ir kad pranešimas ieškovei Nr. 6-420 dėl pasiaiškinimo bei įspėjimo dėl galimo darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 metų gruodžio 03 d. ieškovei nebuvo įteiktas. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad atsakovės administracija tinkamai nepareikalavo, kad ieškovė pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, ieškovei nebuvo pranešta, dėl kokių nusižengimų darbo tvarkai ji yra kaltinama. Tai sudarė atskirą teisinį ir faktinį pagrindą teismui panaikinti ieškovei skirtą drausminę nuobaudą. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog darbdavys nepažeidė atleidimo iš darbo procedūrų (skundo 2 ir 5 p.).
Dėl terminų skirti drausminę nuobaudą
Skunde teigiama, jog yra nepagrįsta teismo sprendimo išvada, jog ieškovei drausminė nuobauda skirta praleidus LR DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį šešių mėnesių terminą.
Teisėjų kolegija, vertina jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nuobaudos skyrimo terminus ir šių terminų skaičiavimo tvarką, todėl neteisingai nustatė, jog drausminė nuobauda skirta praleidus LR DK 241 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį šešių mėnesių nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, terminą. Byloje nustatyta, kad atsakovės administracija 2014-07-15 kreipėsi į skolų išieškojimo biurą UAB" Inter Credit" su prašymu ištirti ieškovės treniruojamos sportininkų grupės įsiskolinimo už sportą priežastis. Atlikusi tyrimą, 2014 metų rugsėjo 18 d. UAB "Inter Credit" Kauno centro sporto mokyklai surašė Pranešimą dėl atliktų darbų, kuriame buvo nurodytos kai kurios aplinkybės ir išvados, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas mokyklos direktorės įsakymas atleisti ieškovę iš darbo. Kadangi nei UAB "Inter Credit" Pažymoje nei mokyklos direktorės įsakyme nėra įvardinta kada buvo padaryti menami ieškovės nusižengimai darbo tvarkai, laikytina, kad nuo darbo drausmės pažeidimo iki drausminės nuobaudos padarymo nebuvo praėję 6 mėnesiai. Todėl teisėjų kolegija, įvertindama šias nurodytas aplinkybes iš Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalina išvadą, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant LR DK 241 str. 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertindama tas aplinkybes, jog ieškovė buvo nedarbinga nuo 2014-08-04 iki 2014-11-06, o nuo 2014-11-07 iki 2014 metų gruodžio 2 d. buvo kasmetinėse atostogose, todėl neįskaitant drausminė nuobauda paskirta nepažeidus ir vieno mėnesio nustatyto termino. Tačiau šios teisėjų kolegijos aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamam apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes drausminė nuobauda ieškovei yra panaikinta kitais teisiniais pagrindais.
Nustatyta, jog ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šias išlaidas prašo priteisti iš apeliantės. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, L. B. turėtos išlaidos priteistinos iš Kauno sporto mokyklos (LR CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti L. R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno centro sporto mokyklos (į. k. 195470264) 200 eurų turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.