Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr. e2-3549-920/2015 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00052-2015-5

SPRENDIMAS

2015 m. gegužės 25 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovei L. R. B., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovės Kauno centro sporto mokyklos atstovei direktorei Saulei Malinauskienei, atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. B. ieškinį atsakovei Kauno centro sporto mokyklai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti ieškovės L. R. B., darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą iš darbo 2014-12-03 d. įsakymu Nr. 2-172 savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Kauno centro sporto mokykloje neteisėtais, atliktus pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą ir priteisti jos naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei procesines 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 0,04 procento delspinigių už pavėluotai darbdavio kaltės išmokamą darbo užmokesčio dalį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, priteisti ieškovės naudai 6000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovė atsakovės įstaigoje dirbo trenere. 2008-03-20 - 2025-05-18 laikotarpiui ieškovei yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Darbdavio įsakyme nurodoma atleidimo iš darbo priežastis - šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, pagal LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p. 2014-09-18 d. UAB „Inter Credit" pranešime atsakovei nurodoma, kad šiai įmonei nepavyko su ieškove susisiekti, o dalis ieškovės auklėtinių tėvų šiai bendrovei yra nurodę, kad nesumokėjo už mokslą, nes negavo atsiskaitymo už mokslą lapelių, taip pat dalis tėvų nurodė, kad pinigus perdavė ne ieškovei, o ją pavaduojančiai Karolinai. Bendrovė nurodo mananti, kad jos telefoniniai skambučiai ir tėvams išsiųsti pranešimai turėtų atlikti prevencinį vaidmenį bei paskatinti tėvus atidžiau tinkamai atsiskaityti, o ieškovę - atidžiau ir tinkamai rinkti mokėjimus. Atsakovės vadovė nesuteikė ieškovei galimybės pasiaiškinti nei žodžiu, nei raštu, t.y. tiesiog pasikvietė į savo kabinetą ir įteikė 2014-12-02 d. įsakymą Nr.6-419. Atsakovė ieškovę atleido skirdama drausminą nuobaudą aiškiai per vėlai, nesilaikydama DK 241 str. 1 d. įtvirtintų 1 mėnesio terminų. Vertinant patį UAB „Inter Credit" 2014-09-18 d. Atsakovė ar UAB „Inter Credit" nenurodė, kad ieškovė būtų atlikusi veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. Net jei ir būtų buvęs padarytas koks nors darbo drausmės pažeidimas (pvz. dalis surinktų mokesčių neperduota atsakovei), nėra aišku, kodėl jis yra įvertintas pagal DK 235 str. 2 d. 7 p., t.y. šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, iššvaistymu, pasisavinimu ar pan. Atsakovė nėra kreipusis dėl tokios veikos tyrimo į jokias institucijas, kadangi nėra ir pačios veikos. UAB „Inter Credit" pranešime yra nurodoma, kad pati atsakovė netinkamai organizuoja atsiskaitymo už mokslą rinkimo veiklą, dėl to bendrovė nurodė auklėtinių tėvams atsakovės banko sąskaitos rekvizitus ir sutarė, kad visas skolas tėveliai sumokės „į nurodytą sąskaitą". Nuo atleidimo iki ieškinio pateikimo ieškovė negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, tik netekto darbingumo pensiją. Dėl neteisėtų darbdavio veiksmų ieškovė patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, depresiją, emocinį nevisavertiškumą, buvo pažeminta atsakovės darbo kolektyvo akyse, pasunkėjo bendravimas su pažįstamais ir artimaisiais, vartoja raminamuosius vaistus, atsirado nerimas, nemiga, nes viena augina bei išlaiko pilnametę dukrą ir labai išgyvena dėl prarastų pajamų, jaučia finansinį nesaugumą, netikrumą dėl savo ir dukros ateities, gebėjimo ateityje išlaikyti būstą ir oriai pragyventi. Dėl šių aplinkybių viseto ieškovė patyrė ne mažiau kaip 6000 Lt neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad ieškovės darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo gavus 2014 metų rugsėjo 18 d. UAB "Inter Credit" pranešimą dėl atliktų darbų, kuriame buvo nurodytos aplinkybės, bei pateikti faktai, sudarantys pagrindą pripažinti, kad ieškovė 2014 metų birželio mėnesį padarė šiuos darbo drausmės pažeidimus: neįteikė mokinių tėvams (globėjams) mokėjimo kvitų už sporto mokymą, dalis jos mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios treniruojasi pas kitą trenerę R. S.; dalis mokesčių už sporte mokymą iš mokinių tėvų yra paimti pačios trenerės, tačiau neįmokėti į mokyklos atsiskaitomąją sąskaitą; mokesčius iš tėvų rinko ne tik pati ieškovė, bet ir ją pavaduojanti Karolina. Joks pavadavimas nurodytu laiku mokyklos vidaus aktais nustatytas nebuvo. Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2014-08-04 iki 2014-11-06. Nuo 2014-11-07 iki 2014 metų gruodžio 2 d. ieškovė buvo kasmetinėse atostogose. Todėl neįskaitant ligos ir atostogų laiko, drausminė nuobauda paskirta nepažeidus LR DK 241 straipsnyje nurodytų terminų. Pažeidimai, dėl kurių ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda buvo padaryti 2014 metų birželio mėnesį, todėl nebuvo praleistas ir 1 mėnesio terminas skirti drausminę nuobaudą nuo jo padarymo dienos. Nors remiantis Kauno centro sporto mokyklos direktoriaus 2014 metų gruodžio 3 d. įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda pagal LR DK 235 str. 7 p., atsakovas mano, kad buvo pagrindas jos padarytus pažeidimus įvertinti kaip šiurkščius ir LR DK 235 str, 2 d. 4 p., bei 11 punkto pagrindu. 2014 metų liepos pradžioje paaiškėjo, jog didesnė dalis ieškovės treniruojamų sportininkų nesumokėjo mokesčio už sporto mokymą. Tai sukėlė mokyklos administracijai abejones, kadangi tokia situacija sistemingai kartojosi, turėjo tęstinį pobūdį, 2014-07-15 Kauno centro sporto mokykla kreipėsi į UAB" Inter Credit" su prašymu ištirti ieškovės treniruojamos sportininkų grupės įsiskolinimo už sportą priežastis. 2014 metų vasario 12 d. Kauno Centro sporto mokyklos direktoriaus įsakymu buvo nustatyto treneriams pakartotinai perduoti mokėtojams mokėjimo kvitus už sporto mokymą bei įpareigoti padalinių vedėjus supažindinti trenerius pasirašytinai apie mokesčio už sporto mokestį pasikeitimą ir užtikrinti mokėjimų kvitų perdavimą tėvams. Ieškovė apie pasikeitusią mokesčio už sporto mokymą tvarką buvo supažindinta pasirašytinai 2014 metų vasario 14 d. Trenerė buvo papildomai informuota dėl papildomų rinkliavų rinkimo draudimą. Nepaisant šio pakartotinio supažindinimo, akivaizdu, kad ieškovė pažeidė nurodytus reikalavimus, t.y. ji neperdavė kvitų už sporto mokymą sportininkų tėvams ir globėjams, ką privalėjo padaryti, ji rinko mokestį iš tėvų, nors, sutinkamai su nurodytos tvarkos aprašu,, to ji nebuvo įgaliota daryti (tvarkos aprašo 6 punktas), surinkus mokestį iš sportininkų tėvų, ji jo neįneše į sporto mokyklos sąskaitą, nors sutinkamai su tvarkos aprašo 4 punkto nuostatomis tą turėjo padaryti iki einamojo mėnesio 25 dienos. Kadangi sportininkų tėvams nebuvo pateikti kvitai, kuriuose nurodomas mokesčio už sportą dydis, bei iš tėvų imti pinigai grynais, šiuo metu neįmanoma nustatyti, ar ieškovė ėmė nustatyto dydžio mokestį. Visiems treneriams buvo ne kartą akcentuota, kad kvitai už sporto mokėjimą privalo būti išduoti sportininkų tėvams, tokiu būdu užtikrinant mokesčio mokėjimo skaidrumą ir papildomų rinkliavų iš tėvų draudimą. Iš to seka, kad ieškovė galimai pasisavino jai tėvų duotus pinigus už sportą, jų neįnešė į mokyklos sąskaitą, kas reiškia, jog buvo pasisavintos Kauno Centro sporto mokyklos lėšos. Iš tokių tęstinių ieškovės veiksmų akivaizdu, kad ji surinktais pinigais disponuodavo savo nuožiūra ir galimai naudojo juos savo reikmėms, pažeisdama aukščiau nurodytą tvarką ir neįnešdama pinigų į mokyklos sąskaitą. Taip pat iš tėvų apklausos akivaizdu, kad ji pavedė rinkti mokestį iš tėvų pas atsakovą nedirbančiai Karolinai, kuri galimai treniravo mokyklos sportininkus, kadangi tėvai ją įvardino kaip pavaduojantį asmenį. Be to, tokie ieškovės veiksmai vertintini ir kaip savavaliavimas, t.y. nesilaikymas mokykloje nustatytos tvarkos, reglamentuojančios mokesčio už sportą rinkimą. Savavaliavimu pripažinti ieškovės veiksmai leisti treniruoti jos grupės sportininkus, bei rinkti mokestį už sportą atsakovui nežinomam asmeniui - Karolinai, kuri galimai yra ieškovės dukra. Šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikytina ir tai, kad ieškovės grupėje įrašyti sportininkai treniravosi kitoje grupėje pas trenerę R. S., kuri perduodavo mokestį ieškovei, o pastaroji jo neįneše į atsakovo sąskaitą. Tokie R. S. veiksmai taip pat buvo įvertinti kaip darbo drausmės pažeidimas. Ieškovė, žinodama apie esamus mokinių įsiskolinimus, pati su darbdaviu nesusisiekė ir nesistengė pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų, nors atsakovo administracijos žiniomis, darbe lankėsi, teikė prašymą išleisti nepanaudotų kasmetinių atostogų. Ieškovei grįžus iš atostogų, 2014-12-02 buvo parengtas pranešimas dėl pasiaiškinimo bei pranešimas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 metų gruodžio 03 d. Ieškovė, pasinaudojusi, kad minėtame dokumente padaryta rašymo apsirikimo klaida, ir paprašiusi ją ištaisyti, pasišalino iš atsakovo patalpų, nepasirašydama dėl dokumentų įteikimo ir daugiau nei savo darbo vietoje, nei Kauno Centro sporto mokyklos administracijos patalpose nepasirodė. Ieškovei buvo įteiktas ir UAB "Inter Credit" raštas, iš kurio aiškiai matyti, kokius darbo drausmės pažeidimus ieškovė padarė, todėl ji turėjo visas galimybes susisiekti su administracija bei pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Tačiau pati ieškovė savo valia pasirinko kitą taktiką. Dar 2014 metų birželio mėnesį ieškovės buvo paprašyta žodžiu pasiaiškinti dėl nuolatinių įsiskolinimų už jos treniruojamų vaikų grupes. Tačiau ieškovė pateikė pasiaiškinimą tik dėl dviejų sportininkų, taip ignoruodama administracijos prašymus. Ieškovė neįrodė nei neturtinės žalos atsiradimo fakto, nei jos dydžio, dėl ko ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-06-17 ieškovė pateikė paaiškinimą atsakovės direktorei, kuriame nurodė, kad dvi auklėtinės nėra sumokėjusios už treniruotes, prašė pratęsti mokėjimo terminą iki 2014-06-25 (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 40). 2014 metų rugsėjo 18 d. UAB "Inter Credit" pranešimą dėl atliktų darbų, kuriame buvo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė 2014 metų birželio mėnesį padarė šiuos darbo drausmės pažeidimus: neįteikė mokinių tėvams (globėjams) mokėjimo kvitų už sporto mokymą, dalis jos mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios treniruojasi pas kitą trenerę R. S.; dalis mokesčių už sporte mokymą iš mokinių tėvų yra paimti pačios trenerės, tačiau neįmokėti į mokyklos atsiskaitomąją sąskaitą; mokesčius iš tėvų rinko ne tik pati ieškovė, bet ir ją pavaduojanti Karolina (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 2). 2014-09-22 atsakovo darbuotoja R. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dalis ieškovės mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, treniruojasi pas trenerę R. S., kuri mokestį už treniruotes perduodavo ieškovei (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 39). Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2014-08-04 iki 2014-11-06 (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 7), nuo 2014-11-07 iki 2014 metų gruodžio 2 d. ieškovė buvo kasmetinėse atostogose (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 8). 2014 metų vasario 12 d. Kauno Centro sporto mokyklos direktoriaus įsakymu buvo nustatyto treneriams pakartotinai perduoti mokėtojams mokėjimo kvitus už sporto mokymą bei įpareigoti padalinių vedėjus supažindinti trenerius pasirašytinai apie mokesčio už sporto mokestį pasikeitimą ir užtikrinti mokėjimų kvitų perdavimą tėvams. Ieškovė apie pasikeitusią mokesčio už sporto mokymą tvarką buvo supažindinta pasirašytinai 2014 metų vasario 14 d. (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 30-31). 2014 metų vasario 23 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 59 nustatytas mokėjimo tvarkos aprašas, pagal kurio 6 punktą, mokesčių mokėjimo pareiga buvo nustatyta tik sportininkų tėvams (globėjams), pagal 4 punktą mokestis mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 26). 2014-12-02 atsakovo direktorė pasirašė pranešimą ieškovei Nr. 6-420 dėl pasiaiškinimo bei įspėjimą dėl galimo darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 metų gruodžio 03 d. (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 35). 2014-12-02 atsakovo direktorė pasirašė pranešimą ieškovei Nr. 6-419 darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 metų gruodžio 03 d. vadovaujantis LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p. (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 36). 2014-12-03 atsakovo darbuotojos L. P. ir J. J. raštu informavo direktorę apie tai, kad ieškovė atsisakė pasirašyti, kad jai 2014-12-03 buvo įteiktas 2014-12-02 pranešimas Nr. 6-419 (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 37). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2014-12-03 d. įsakymu Nr. 2-172 vadovaujantis LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p. nuo 2014-12-03 d. (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 6)

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove teisėtumo, drausminės nuobaudos skyrimo termino, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, procesinių 5 procentų metinių palūkanų, 0,04 procento delspinigių, 6000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad faktas, jog darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Be to, turėtina omenyje tai, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodomi veiksmai, kurie turi nusikaltimo požymių. Taigi asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės požiūriu. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko. Taigi įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė (duomenys neskelbtini) v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-943/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004).

Vertindamas šalių pateiktus argumentus dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove teisėtumo, teismas remiasi teismo posėdžio metu šalių pripažintais faktais, jog byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovė pažeidė 2014 metų vasario 23 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 59 nustatytos mokėjimo tvarkos aprašo 6 punktą, pagal kurią mokesčių mokėjimo pareiga buvo nustatyta tik sportininkų tėvams (globėjams) (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 26). Byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovė neįteikė mokinių tėvams (globėjams) mokėjimo kvitų už sporto mokymą, tokiu būdu pažeisdama 2014 metų vasario 12 d. Kauno Centro sporto mokyklos direktoriaus įsakymo 1 p. nuostatą besąlygiškai perduoti kvitus tėvams (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 30-31). Taip pat Byloje nekyla ginčo dėl to, kad mokestį už 2014 m. gegužės ir birželio mėn. treniruotes į atsakovo sąskaitą ieškovė pervedė tik 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn., tokiu būdu pažeisdama mokėjimo tvarkos aprašo 4 punkto nuostatą, pagal kurią mokestis mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 26).

Vertinant, ar tokiais veiksmais ieškovė įvykdė LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo drausmės pažeidimą, teismas esminėmis pripažįsta tokias byloje nustatytas aplinkybes. Visų pirma, atsakovės direktorė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną - 2014-12-03 d. ieškovė buvo pervedusi iš esmės visus mokesčius už nurodytą ginčo laikotarpį, t.y. 2014 m. gegužės ir birželio mėn., išskyrus vienos ar dviejų auklėtinių mokestį, kuris abiejų šalių pripažinimu, buvo nuolat ir sistemingai nemokamas dėl pačių auklėtinių, o ne dėl ieškovės kaltės ir tai atsakovei buvo žinoma. Antra, liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos L. P. ir J. J. (kuri ilgą laiką buvo atsakinga už mokesčių surinkimo administravimą tinklinio skyriuje) teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovės darbuotojai, ieškovės bendradarbiai tinklinio treneriai prie naujos 2014 metų vasario 12 d. mokėjimo tvarkos vykdymo perėjo palaipsniui ir didžioji dalis trenerių šios tvarkos pilnai pradėjo laikytis tik nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Liudytojos taip pat patvirtino, kad taip darbuotojai elgėsi be kita ko ir tėvų, kurie buvo įpratę prie nusistovėjusios tvarkos, prašymu. Ši aplinkybė itin svarbi dėl to, kad patvirtina faktą, jog ieškovės veiksmai renkant pinigus už treniruotes pagal iki tol atsakovo įstaigoje nustatytą tvarką, nebuvo išskirtiniai vertinant juos visų bendradarbių veiksmų kontekste, o vertinant juos kitaip, būtų galima teigti, kad atsakovė kėlė ieškovei aukštesnius nei kitiems darbuotojams darbo pareigų vykdymo standartus. Trečia, UAB „Inter Credit" 2014 metų rugsėjo 18 d. pranešime, kuriuo remiasi atsakovė, nors ir nurodoma apie tam tikrus galimus ieškovės darbo drausmės pažeidimus, tačiau nenurodyta, kad ieškovė būtų atlikusi veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. Ketvirta, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, gavusi UAB „Inter Credit" 2014 metų rugsėjo 18 d. pranešimą, būtų atlikusi išsamų tyrimą pranešime nurodytų aplinkybių pagrįstumui nustatyti, pareikalavusi iš ieškovės pasiaiškinimo bei remiantis šiais duomenimis, būtų kvalifikavusi ieškovės veiksmus, kaip atitinkančius LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo drausmės pažeidimą. Visos šios aplinkybės, remiantis kasacinio teismo praktikoje įvardintais labai griežtais įrodymų vertinimo kriterijais tokio pobūdžio bylose, teismo vertinimu, neleidžia neabejotinai teigti, jog ieškovė įvykdė LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo drausmės pažeidimą, t.y. pasisavino atsakovo pinigus, kuriuos auklėtiniai sumokėjo už treniruotes. Darydamas tokią išvadą, teismas nevertina tarp šalių kylančio ginčo dėl kitų UAB „Inter Credit" 2014 metų rugsėjo 18 d. pranešime nurodytų aplinkybių, t.y. faktų, dalis ieškovės mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios treniruojasi pas kitą trenerę R. S.; mokesčius iš tėvų rinko ne tik pati ieškovė, bet ir ją pavaduojanti Karolina, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos 2014-12-02 atsakovo direktorės pranešime ieškovei Nr. 6-420 dėl pasiaiškinimo bei įspėjime dėl galimo darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 metų gruodžio 03 d., o taip pat 2014-12-03 d. įsakyme Nr. 2-172 dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo vadovaujantis LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p., todėl šių aplinkybių vertinimas peržengtų bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas nurodytų dokumentų formuluotėse.

Atsižvelgiant į teismo padarytą išvadą, kad byloje esantys duomenys neleidžia neabejotinai teigti, jog ieškovė įvykdė LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo drausmės pažeidimą, teismas taip pat įvertina aplinkybę, ar atsakovas pagrįstai kvalifikavo ieškovės padarytą darbo drausmės pažeidimą kaip šiurkštų. Teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2007). Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ginčas šioje byloje, remiantis 2014-12-03 d. atsakovės įsakymu Nr. 2-172, kyla dėl ieškovės atlikto 2014 metų vasario 12 d. Kauno Centro sporto mokyklos direktoriaus įsakymu nustatytos mokėjimo tvarkos pažeidimo. Kaip jau nurodyta, teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos L. P. ir J. J. pripažino, kad prie naujos mokėjimo tvarkos didžioji atsakovo darbuotojų dalis perėjo palaipsniui, t.y. kurį laiką dar rinko mokesčius iš auklėtinių tėvų, o visiškai prie šios tvarkos vykdymo perėjo nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Bylos duomenimis, ieškovė buvo nedarbinga nuo 2014-08-04 iki 2014-11-06 (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 7), nuo 2014-11-07 iki 2014 metų gruodžio 2 d. ieškovė buvo kasmetinėse atostogose (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 8). Tai reiškia, kad ieškovės atliktas ir jos paties teismo posėdžio metu pripažintas mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su didžiajai atsakovų darbuotojų daliai pereinamuoju laikotarpiu iki 2014 m. rugsėjo mėn. Vertinant visus nurodytus įrodymus ir atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčas kyla ne dėl ieškovės kaip trenerės kvalifikacijos, o dėl mokėjimo tvarkos pažeidimo, teismas pripažįsta, kad atsakovė negalėjo prarasti pasitikėjimo darbuotoja, jos sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas, nes mokesčių surinkimo funkcijos bei pareigos ieškovei neliko pagal 2014 metų vasario 12 d. atsakovo direktorės įsakymą ir faktinį šio įsakymo įgyvendinimą atsakovo įstaigoje. Tai reiškia, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, ieškovei skirta drausminė nuobauda negali būti pripažįstama proporcinga jos padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl pripažintina, kad ieškovės darbo drausmės pažeidimas pagal savo pobūdį atsakovo nepagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus.

Vertindamas tarp šalių kylantį ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo, teismas remiasi LR DK 240 str. 1 d. nuostata, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė raštu nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tą atsakovės direktorė ir liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos L. P. ir J. J. pripažino teismo posėdžio metu. Be to, atsakovo direktorė pasirašė pranešimą ieškovei Nr. 6-419 darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 metų gruodžio 03 d. vadovaujantis LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p. 2014-12-02 d. (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 36), t.y. ieškovės atostogų dieną, net nelaukdama jos pasiaiškinimo. Atsakovo direktorės pasirašytame pranešime ieškovei Nr. 6-419, o taip pat 2014-12-03 d. įsakyme Nr. 2-172 dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo vadovaujantis LR DK 136 str. 2 d. ir 235 str. 7 p. nuo 2014-12-03 d. (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 6), nėra nurodyti konkretūs pažeidimai, dėl kurių ieškovė yra atleidžiama iš darbo. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorė nurodė, kad ieškovei drausminė nuobauda skirta ne tik už 2014 metų vasario 12 d. Kauno Centro sporto mokyklos direktoriaus įsakymu nustatytos mokėjimo tvarkos pažeidimą, bet ir už kitus 2014 metų rugsėjo 18 d. UAB "Inter Credit" pranešime dėl atliktų darbų nurodytus ieškovės veiksmus, t.y. už tai, kad 2014 metų birželio mėnesį dalis ieškovės mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios treniruojasi pas kitą trenerę R. S., mokesčius iš tėvų rinko ne tik pati ieškovė, bet ir ją pavaduojanti Karolina (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 2), taip pat už sistemingą mokėjimo tvarkos pažeidinėjimą nuo 2014 m. vasario mėn. Visas nurodytas aplinkybes teismas vertina, kaip pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pažeidė LR DK 240 str. 1 d. nuostatas, nes tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad 2014-12-02 atsakovo direktorės pranešimas ieškovei Nr. 6-420 dėl pasiaiškinimo bei įspėjimo dėl galimo darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 metų gruodžio 03 d. ieškovei nebuvo įteiktas, tai reiškia, jog atsakovas raštu nepareikalavo, kad ieškovė raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, taip pat ieškovei įteiktame pranešime Nr. 6-419 atsakovas neįvardino konkrečių darbo drausmės aplinkybių, dėl kurių ieškovė atleidžiama iš darbo.

Nurodytos aplinkybės yra svarbios ir vertinant atsakovės bandymą remtis kitais, nei atsakovo direktorės įsakyme Nr. 2-172 dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytais pagrindais, t.y. LR DK 235 str. 2 d. 4 p. bei 11 p., nes toks bandymas pagal kasacinio teismo praktiką galėtų būti pripažįntas pagrįstu tik tuo atveju, jei ieškovei būtų įteiktas reikalavimas pasiaiškinti ir šiame reikalavime būtų nurodytos konkrečios darbo drausmės pažeidimo faktinės aplinkybės. Tokiu atveju net ir netinkamai teisiškai kvalifikavus ieškovės veiksmus, būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė žinojo apie faktines pažeidimo aplinkybes, o tai sudarytų prielaidą teismui perkvalifikuoti drausmės pažeidimo teisinį pagrindą atsižvelgiant į faktą, kad ieškovė yra informuota apie jos konkrečius veiksmus, dėl kurių reikalaujama pasiaiškinti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė raštu nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, atsakovės bandymas remtis kitais LR DK nurodytais šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagrindais yra pripažintinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl ieškovės atleidimo iš darbo atsakovo direktorės 2014-12-03 d. įsakymu Nr. 2-172 pripažinimo neteisėtu, atsakovo direktorės 2014-12-03 d. įsakymo Nr. 2-172 panaikinimo, ieškovės grąžinimo į pirmesnį darbą, yra tenkintinas.

LR DK 241 str. nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-06-17 ieškovė pateikė paaiškinimą atsakovės direktorei, kuriame nurodė, kad dvi auklėtinės nėra sumokėjusios už treniruotes, prašė pratęsti mokėjimo terminą iki 2014-06-25 (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 40). 2014 metų rugsėjo 18 d. UAB "Inter Credit" pranešimą dėl atliktų darbų, kuriame buvo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė 2014 metų birželio mėnesį padarė šiuos darbo drausmės pažeidimus: neįteikė mokinių tėvams (globėjams) mokėjimo kvitų už sporto mokymą, dalis jos mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, be Kauno Centro mokyklos vadovės žinios treniruojasi pas kitą trenerę R. S.; dalis mokesčių už sporte mokymą iš mokinių tėvų yra paimti pačios trenerės, tačiau neįmokėti į mokyklos atsiskaitomąją sąskaitą; mokesčius iš tėvų rinko ne tik pati ieškovė, bet ir ją pavaduojanti Karolina (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 2). 2014-09-22 atsakovo darbuotoja R. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dalis ieškovės mokinių, įtrauktų į jos grupės sportininkų sąrašą, treniruojasi pas trenerę R. S., kuri mokestį už treniruotes perduodavo ieškovei (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 39). Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2014-08-04 iki 2014-11-06 (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 7), nuo 2014-11-07 iki 2014 metų gruodžio 2 d. ieškovė buvo kasmetinėse atostogose (e-bylos 2015-02-04 d. priedo l. 8). Remiantis nurodytais rašytiniais įrodymais galima būtų konstatuoti, kad atsakovė nepraleido LR DK 241 str. nustatyto drausimės nuobaudos skyrimo termino, tačiau teismas taip pat vertina ir atsakovės direktorės teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad ieškovei drausminė nuobauda skirta už sistemingą mokėjimo tvarkos pažeidimą nuo 2014 m. vasario mėn. Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su jau nurodytais konkrečių darbo drausmės pažeidimų nenurodymo atsakovo priimtuose dokumentuose faktais, vertintina ieškovės, kaip darbuotojos naudai, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo 2014-12-03 d. įsakymu Nr. 2-172 ieškovei drausminė nuobauda skirta praleidus LR DK 241 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį šešių mėnesių nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, terminą.

LR DK 300 str. 3 d. nustatyta, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo 2014-12-03 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t.y. po 302,40 Eur. už kiekvieną mėnesį, po 14,40 Eur už kiekvieną dieną (e-bylos 2015-03-26 d. priedo l. 1).

LR DK 207 str. 1 d. nustatyta, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

Bylos medžiaga nenustatyta pavėluoto darbo užmokesčio ieškovei išmokėjimo faktų, todėl ieškinio reikalavimas dėl 0,04 procento delspinigių priteisimo yra atmestinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Vadovaujantis suformuota teismų praktika, ieškinio reikalavimas dėl procesinių 5 procentų metinių palūkanų priteisimo yra atmestinas.

Dėl 6000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 str.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 000 Lt neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su šiuo teismo sprendimu konstatuotu neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo faktu. Ieškovė nurodė, kad dėl jos atleidimo iš darbo fakto ženkliai pablogėjo jos sveikata, pateikė duomenis iš sveikatos gydymo įstaigos. Vertindamas šiuos duomenis, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei 2008-03-20 - 2025-05-18 laikotarpiui yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ji nurodė serganti diabetu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės nurodytos sveikatos problemos nebūtinai tiesiogiai susijusios su jos atleidimo iš darbo faktu, nes tokius duomenis patvirtina tik jos pačios žodžiai, įrašyti medicininėje kortelėje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė neabejotino jos patirtos neturtinės žalos fakto. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė pati pripažino pažeidusi atsakovo įstaigoje nustatytą mokėjimų tvarką, todėl iš dalies savo veiksmais taip pat prisidėjo prie drausminės atsakomybės atsiradimo. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos, nes ieškovė į bylą nepateikė sumokėjimą už advokato teisines paslaugas patvirtinančių įrodymų.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, t.y. 41,13 Eur (CPK 88str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 240 – 241 str., LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės L. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo atsakovo Kauno centro sporto mokyklos, į.k. 195470264, direktorės 2014-12-03 d. įsakymu Nr. 2-172, neteisėtu.

Panaikinti atsakovo Kauno centro sporto mokyklos, į.k. 195470264, direktorės 2014-12-03 d. įsakymą Nr. 2-172 dėl ieškovės L. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo.

Grąžinti ieškovę L. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į darbą atsakovo Kauno centro sporto mokykloje, į.k. 195470264.

Priteisti iš atsakovo Kauno centro sporto mokyklos, į.k. 195470264, ieškovės L. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai vidutinį darbo užmokestį po 302,40 Eur (tris šimtus du eurus 40 ct) už kiekvieną mėnesį, 14,40 Eur (keturiolika eurų 40 ct.) už kiekvieną dieną, už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo 2014-12-03 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo Kauno centro sporto mokyklos, į.k. 195470264, valstybės naudai žyminį mokestį 41,13 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 13 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės L. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gražinimo į darbą ir vieno mėnesio dydžio vidutinio darbo užmokesčio (302,40 Eur) priteisimo ieškovei vykdyti skubiai.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.