- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-1421-812/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02958-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Žibutė Budžienė, Daina Lisaitė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- G. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui G. Š. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir pagal atsakovo V. S. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. (toliau – ir ieškovas) prašė teismo nustatyti naudojimosi tvarką atskiromis izoliuotomis patalpomis, pažymėtomis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro byloje, registracijos Nr. 35/94095, teisinės registracijos Nr. N-349, byla inventorizuota 1968-07-09, ieškovui paskiriant atskirai naudotis izoliuotomis patalpomis (butu Nr. 2): 2-1 (8,33 kv. m.), 2-2 (2,92 kv. m.), 2-3 (11,76 kv. m.), 2-4 (21,66 kv. m.); atsakovui V. S. (toliau – ir atsakovas) paskiriant atskirai naudotis izoliuotomis patalpomis (butu Nr. 1): 1-1 (3,96 kv. m.), 1-2 (20,50 kv. m.), 1-3 (11,03 kv. m.), 1-4 (1,93 kv. m.); įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui bet kuriuo metu per patalpoje 1-4 lubose esančią angą patekti į gyvenamojo namo palėpę, uždraudžiant atsakovui kaip nors apsunkinti patekimą į patalpą 1-4 per esamas duris iš patalpos 2-4; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino reikalavimą įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui bet kuriuo metu per patalpoje 1-1 lubose esančią angą patekti į gyvenamojo namo palėpę, uždraudžiant atsakovui kaip nors apsunkinti patekimą į patalpą 1-4 ir 1-1 per esamas duris iš patalpos 2-4.
2. Nurodė, kad jis ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir gyvenamasis namas) bendraturčiai, jiems priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo. Gyvenamasis namas yra dviejų butų, butai turi atskiras patalpas ir ieškovas fiziškai naudojasi butu Nr. 2, o atsakovas – butu Nr. 1. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nėra įteisinta. 2024-06-18 kreipėsi į trečiąjį asmenį G. Š. su pasiūlymu nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau jis atsisakė susitarti. Gyvenamojo namo pirmame aukšte yra gyvenamos patalpos, palėpė nėra įrengta, tačiau joje yra kaminas, jo valymo anga yra palėpėje ir patekimas į ją turi būti užtikrintas abiem bendraturčiams. Į palėpę galima patekti tik per patalpą 1-1, į ją galima patekti per ieškovo patalpą 2-4, turinčią duris į atsakovo patalpą 1-4 ir 1-1.
3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nutylėjo faktą, kad faktiškai jis naudojasi 7,19 kv. m. didesnėmis patalpomis negu atsakovas. Ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi namu tvarka egzistuoja daug metų, ji fiksuota namų valdos techninės apskaitos byloje ir ginčų dėl to nėra. Nesutiko su reikalavimu leisti ieškovui be jokių ribojimų naudotis patalpomis 1-1, 1-4, nes tokiu atveju jam būtų sumažinta teisė naudotis minėtomis patalpomis. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių jam pasidaryti angą lubose iš patalpų, kuriomis jis naudojasi.
4. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jam asmeninės nuosavybės teise gyvenamajame name patalpas, susidedančias iš: koridoriaus (1-1) – 3,96 kv. m., kambario (1-2) – 20,50 kv. m., virtuvės (1-3) – 11,03 kv. m., sandėliuko (1-4) – 1,93 kv. m., viso 37,42 kv. m.; ieškovui priteisti tame pačiame pastate patalpas, susidedančias iš koridoriaus (2-1) – 8,33 kv. m., sandėliuko (2-2) – 2,99 kv. m., virtuvės (2-3) – 11,76 kv. m., kambario (2-4) – 21,66 kv. m., viso 44,67 kv. m., kaminą palikti bendram naudojimui; priteisti iš ieškovo atsakovui 434 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią gyvenamojo namo dalį, bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad jo siūlomas atidalinimo būdas yra pats optimaliausias, jis visiškai atitinka abiejų bendraturčių interesus. Atsidalijimas fizine prasme sutampa su dabartiniu faktiniu gyvenamojo namo naudojimu ir nėra reikalingi jokie namo perstatymai, patalpų dydžių keitimai, toks atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereikalauja jokių papildomų investicijų. Pasikeitimai sietini su teisinio statuso, o ne nekilnojamojo daikto fiziniu pasikeitimu; atsidalijimu nebus padaryta neproporcinga žala nekilnojamam daiktui ir jo paskirčiai, nesukels bendraturčiams neigiamų padarinių. Ieškovui tenka 7,25 kv. m. bendro naudingo ploto daugiau, todėl atsakovas turi teisę reikalauti jam sumokėti piniginę kompensaciją, kurią apskaičiavo remdamasis VĮ „Registrų centras“ atliktu namo vertinimu.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra siurprizinis, turėjo būti pateiktas pasiūlymas dėl atsidalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismas 2025-03-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 55 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš ieškovo 55,51 Eur pašto išlaidas, o iš atsakovo 23,79 Eur pašto išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas 2013-07-09 Dovanojimo sutartimi Nr. 3246, o atsakovas 2024-06-17 Dovanojimo sutartimi Nr. 2907 įgijo po ½ dalį nekilnojamųjų daiktų, įskaitant ir 82,09 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ginčo gyvenamojo namo pirmame aukšte suformuoti du atskiri butai – Nr. 1, kuriam priskirtos patalpos Nr. 1, 3,96 kv. m. ploto, Nr. 2 20,50 kv. m. ploto, Nr. 3 11,03 kv. m. ploto, Nr. 4 1,93 kv. m. ploto, ir Nr. 2, kuriam priskirtos patalpos Nr. 1 8,33 kv. m. ploto, Nr. 2 2,92 kv. m. ploto, Nr. 3 11,76 kv. m. ploto, Nr. 4 21,66 kv. m. ploto.
9. Teismas nurodė, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo, pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 113 punktą, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus atidalijant inžinerinį statinį į du ar daugiau statinių, kai neatliekami statybos darbai, rengiama naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema. Šios schemos pagrindu yra formuojamas naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas. Teismui aiškinantis, kokio dokumento pagrindu būtų atidalijama atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas nurodė, kad vadovaujasi inventorizacinės bylos duomenimis ir papildomo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto neteiks.
10. Teismo vertinimu, nors ir galima iš esmės atidalinti atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį (ginčo dėl patalpų nėra, kiekvienam butui yra įrengtas atskiras elektros energijos apskaitos skaitiklis, vandens, nuotekų vamzdynų nėra) be papildomų investicijų ar statybos darbų, visgi pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas negali būti pripažintinas kaip atitinkantis įstatymų reikalavimus formuojant atskirą nekilnojamąjį objektą – kiek toks atidalijimas užtikrins priešgaisrinės saugos reikalavimus, gyvenamojo namo šildymo sistemos stabilumą bei tinkamą aptarnavimą, duomenų nėra. Atsakovo pasiūlytas atidalijimo būdas iš esmės gali būti laikomas tik kaip naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaminas, kurį atsakovas prašo palikti bendram naudojimui, nėra laikomas atskiru objektu, jis reikalingas tik šildymo sistemai funkcionuoti. Be to, nėra atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlyme nurodyta, kaip buvę bendraturčiai naudosis kaminu, kaip prie jo pateks. Teismas sprendė, kad atsakovo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymas nelaikytinas tinkamu, todėl negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jo pateiktą pasiūlymą (LR CPK 185 straipsnis). Nepripažinus tinkamu atsakovo nurodytą atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymą, teismas nevertino ir nepasisakė dėl prašomos priteisti kompensacijos.
11. Teismas nustatė kad patekimas į gyvenamojo namo antro aukšto palėpę yra per atsakovo naudojamos patalpos 1-1 lubose esančią angą. Atsakovas nurodė, kad į palėpę galima patekti ir per palėpės langus, kurie yra tiek ieškovo naudojamo namo pusėje, tiek atsakovo naudojamoje namo pusėje, antrame aukšte. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta kita patekimo į palėpę galimybė yra reali, tačiau ieškovas yra senyvo amžiaus (71 metai), todėl nurodyti jam patekti į palėpę per išorėje esantį langą antrame aukšte būtų nesąžininga ir neteisinga, toks patekimo būdas nėra saugus. Su atsakovo siūlymu savo naudojamose patalpose įsirengti lubose angą patekti į palėpę ieškovas nesutiko, motyvuodamas tuo, kad antro aukšto perdengimai gali neatlaikyti svorio ant jų užlipus. Byloje nėra pateikti pakankami ir leistini įrodymai, patvirtinantys gyvenamojo namo perdangų charakteristikas, kurios leistų daryti išvadą ieškovui priklausančiose patalpose esant galimybei saugiai įrengti patekimą į palėpę, todėl vienareikšmiškai pripažinti ieškovui galint įsirengti patekimą į palėpę nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
Šalies argumentai
12. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui bet kuriuo metu per patalpoje 1-1 lubose esančią angą patekti į gyvenamojo namo palėpę, uždraudžiant atsakovui kaip nors apsunkinti patekimą į patalpą 1-4 ir 1-1 per esamas duris iš patalpos 2-4. Teismo posėdžio metu ieškovas aiškino, jog minėtomis patalpomis iki ginčo pradžios naudojosi bendrai su buvusiais savininkais, norėtų, kad būtų įteisintas bendras patalpų naudojimas, toks patalpų naudojimas jam patogus. Įvertinęs ieškovo pasisakymus ir reikalavimo formuluotę, teismas padarė išvadą, jog yra prašoma nustatyti servitutą minėtoms patalpoms siekiant ieškovui patekti į palėpę kamino, kuris yra vienintelis, priežiūrai. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas nustatyti įpareigojimas netrukdyti naudotis patalpa 1-4 yra perteklinis, ieškovui nėra jokios objektyvios būtinybės naudotis patalpa 1-4, kad patekti į patalpą 1-1, nes ieškovas gali tiesiogiai patekti į patalpą 1-1 iš lauko pusės. Duomenų, kad šalys būtų atsidalijusios iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, kas galėtų riboti ieškovo patekimą į atsakovo naudojamą patalpą 1-1, nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovui prašant įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui patekti bet kuriuo metu į patalpas 1-1 ir 1-4, turėtų būti vertinama, kiek ieškovas turėtų sumokėti atsakovui už tai, kad bet kuriuo metu ieškovas naudotųsi atsakovo naudojamomis patalpomis. Faktiškai ieškovas bendrai naudojasi 44,67 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalimi, atsakovas naudojasi 37,42 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalimi, nors viešo registro duomenimis abiem bendraturčiams gyvenamasis namas priklauso po ½ dalį, t. y. po lygiai. Tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą netrukdyti bet kuriuo metu naudotis patalpomis 1-1 ir 1-4, ieškovas be naudojamo 44,67 kv. m. ploto namo dar naudotųsi 2,945 kv. m. ((patalpos 1-1 3,96 kv. m. + patalpos 1-4 1,93 kv. m. plotas)/ 2 bendraturčiai) ploto gyvenamojo namo dalimi, taip sumažindamas atsakovo faktiškai naudojamą gyvenamojo namo ploto dalį. Teismo posėdžio metu ieškovas nesutiko su kompensacijos mokėjimu už tai, kad naudotųsi patalpomis Nr. 1-1 ir Nr. 1-4.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka bei įpareigojimai netrukdyti ieškovui patekti į patalpas Nr. 1-1 ir Nr. 1-4 negali būti tvirtinami, nes tokia tvarka ir įpareigojimai paneigia viešajame registre įregistruotas gyvenamojo namo dalis, kurios priklauso ieškovui ir atsakovui, t. y. vienas bendraturtis naudotųsi didesne nei jam priklauso nekilnojamojo daikto dalimi, neketindamas kompensuoti kitam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančios dalies sumažėjimą, reikalavimas netrukdyti naudotis patalpa Nr. 1-4 laikytinas pertekliniu.
14. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimu pateikimu (55 Eur žyminis mokestis), priteistinos iš ieškovo, nes teismas 2024-11-05 nutartimi patenkino trečiojo asmens pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Bylos buvo patirtos 79,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Kadangi trečiasis asmuo iki atsakovo V. S. įtraukimo į procesą byloje dalyvavo atsakovo procesiniu statusu, į iš ieškovo priteistinas pašto išlaidas įtrauktinos ir G. Š., kaip atsakovui, siųstos pašto siuntos, viso 55,51 Eur pašto išlaidos, iš atsakovo teismas priteisė 23,79 Eur pašto išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025-03-12 sprendimo dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, ir dėl šios dalies bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, sprendimas yra nemotyvuotas ir teisiškai neargumentuotas, turintis absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnį. Teismas nenurodė, kaip ši materialinė teisės norma taikytina nagrinėjamoje byloje ir kodėl būtent taip. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-134-248/2019 25 punktas, Nr. e3K-3-223-1120/2023 31 punktas ir kt.).
2.2. Skundžiamo sprendimo dalies 18 punkte teismas nurodė, kad atidalyti siekiantis bendraturtis turi aiškiai įvardinti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, pagrįsti jo suformavimo būdą, šie daiktai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus, tačiau nenurodė išvadų, kodėl nekilnojamojo turto atidalijimas negalimas. Byloje nebuvo keltas klausimas, kad inventorinė byla, nekilnojamojo turto duomenų bazės duomenys yra neteisingi ar ydingi, kad neatliktos visos nekilnojamojo turto registracijos procedūros, todėl priešieškinio dalykas, suformuluotas remiantis aukščiau nurodytais duomenimis, yra tinkamas. Teismas nenurodė teisės akto, kuriuo remiantis turi būti atliekamas gyvenamojo namo, kuris pastatytas prieš 50 ar 100 metų, atsidalijimas. Teismas privalėjo nurodyti, kas konkrečiai netinkamai suformuluota priešieškinio dalyke, o ne pateikti bendro pobūdžio teiginį. Šiai sprendimo daliai taikytinos absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, numatyto LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pasekmės.
2.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, klaidingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje suformuojamas naujas nekilnojamasis daiktas. LR kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad taikytinas ne bet koks, o padalijimo būdas - padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus.
2.4. Skundžiamo sprendimo 20 punkte nurodyta, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas, nes to daryti neleidžia statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 113 punktas, nes nėra naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos, kurios pagrindu yra formuojamas naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas. Teismas, remdamasis STR nuostatomis, nepagrįstai praplėtė CK 4.80 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant atidalijimas negalimas, skaičių. Teismo nuomone, negalimas atsidalijimas ne tik tada, kai daikto paskirčiai bus padaryta neproporcinga žala, bet ir tuomet, kai nėra naujos nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos, kurios nagrinėjamoje byloje nereikia. Šioje byloje ne formuojamas naujas nekilnojamasis daiktas, o padalijamas į atskirus nekilnojamus daiktus daiktas, kuris jau yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
2.5. Teismas sprendimo 21 punkte padarė nemotyvuotą išvadą, kad inventorinė byla nėra tinkamas dokumentas, kurio pagrindu turi būti atliktas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611 23 punktas). Teismas nenustatė faktinės aplinkybės, kad inventorinė byla būtų ydingai parengta, ar, kad trūktų informacijos, reikalingos atidalijimo procesui atlikti, nenurodė teisės akto ar teismų praktikos pavyzdžio, kuris inventorinę bylą pripažintų netinkamu dokumentu.
2.6. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė ir neįrodė nei vienos faktinės aplinkybės, kuri leistų konstatuoti, kad atsakovo priešieškinyje pateiktas reikalavimas pažeistų ieškovo teises ar teisinį interesą. Teismas išsprendė bylą teisiškai neargumentavęs nei vienos savo išvados, nenurodė, kokios materialinės teisės normos taikytinos šioje byloje. Skundžiamo sprendimo 22 punkte konstatavo, kad yra visos sąlygos atsidalijimui, tačiau nenustatė, kokios materialinės teisės normos taikytinos, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
2.7. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347- 248/2016 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Atsakovas savo pareigą įvykdė tinkamai, teismas skundžiamo sprendimo 22 punkte konstatavo, kad visi duomenys, reikalingi atidalijimui, atlikti ir yra byloje. Tuo tarpu ieškovas savo pareigos nevykdė ir nesirengė vykdyti ateityje, jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo dalies atidalijimas pažeis ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovas nesirėmė aplinkybe, kad tariamai netinkamai įformintas atsidalijimas, arba, kad ieškovas nežino, kaip jis galės naudotis kaminu ir t.t.. Dispozityvioje byloje už ieškovą bylos ribas savarankiškai nustatinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl papildomai konstatuotinas šiurkštus CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas.
17. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovo pareikštas priešieškinis dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. P. 2011-06-02 Dovanojimo sutarties Nr. 3209 pagrindu, ir apeliantui atsakovui V. S. 2024-06-17 Dovanojimo sutarties Nr. 2907 pagrindu, bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 dalį, priklauso 1938 m. statybos vieno aukšto gyvenamasis namas, 82,09 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pastato šildymas – krosninis. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ir kiti namų valdos žemės sklype esantys pagalbinio ūkio statiniai bei inžineriniai statiniai – kiemo statiniai bei įrenginiai (1 t. b. l. 152-155).
21. VĮ ŽKNTKR Panevėžio filialo bylos, teisinės registracijos Nr. N-349 (Nr. 35/94095) (toliau – ir namo kadastrinių matavimų byla) duomenimis, gyvenamojo namo pagrindiniai inventorizacijos duomenys atlikti 1968-07-09; gyvenamąjį namą sudaro du butai, butui Nr. 1 priskirtos patalpos, pažymėtos indeksais (toliau – nurodomi tik skaičiai) 1-1, 3,96 kv. m. ploto, 1-2 20,50 kv. m. ploto, 1-3 11,03 kv. m. ploto, 1-4 1,93 kv. m. ploto, 2-1, 8,33 kv. m. ploto, 2-2, 2,92 kv. m. ploto, 2-3 11,76 kv. m. ploto, 2-4, 21,66 kv. m. ploto (1t. b. l. 12-20). Priestatas prie gyvenamojo namo (1a1m) pastatytas 1985 m., duomenys apie tai byloje pažymėti 1999-03-29. Priestato patalpas sudaro butui Nr. 2 priskirtos patalpos, pažymėtos indeksais Nr. 2-1, ir Nr. 2-2. Gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalys, priestatą pristačius prie butui Nr. 2 priskirtų patalpų, nebuvo pakeistos, priestatas buvo įtrauktas į bendrą gyvenamojo namo patalpų plotą ir 1999-06-14 įrašas apie nuosavybę byloje patvirtina, kad visas gyvenamasis namas su priestatu priklausė tuometiniams jo savininkams V. S. ir G. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį. Gyvenamasis namas turi du įėjimus: į butą Nr. 1 patenkama per koridorių 1-1, į butą Nr. 2- per koridorių 2-1. Gyvenamasis namas turi palėpę. Palėpė nėra atskirai pažymėta kaip patalpa, nėra jos plano duomenų, tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ji faktiškai egzistuoja. Gyvenamasis namas šildomas kietu kuru (krosninis šildymas), turi vieną kaminą, į kurį yra du pajungimai į butų Nr. 1 ir Nr. 2 pečius. Kaminas valomas iš palėpės patalpos. Patekimas į palėpę per lubose suformuotą angą yra iš butui Nr. 1 priskirtos koridoriaus patalpos 1-1. Pasikeitus gyvenamojo namo bendrasavininkams, tarp jų kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo koridoriumi 1-1 ir iš jo dalies suformuotu sandėliuku 1-4 – atsakovui apribojus ieškovo A. P. galimybę patekti į gyvenamojo namo palėpę, ja naudotis ir prižiūrėti bendro naudojimo kaminą. Gindami savo teises, ieškovas A. P. pareiškė ieškinį dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, o atsakovas V. S. – priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
22. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais; be to, atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 Nr. 3K-3-134-248/2019, 27 p.); pareiga įrodyti teisme, jog siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 p.). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymui pagrįsti gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019 28p.). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad Civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas yra tas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką, bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
25. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos sekančios reikšmingos aplinkybės: gyvenamasis namas turi palėpę, kuria šalys turi teisę naudotis lygiomis dalimis pagal turimas nuosavybės dalis. Pažymėtina, kad pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams; gyvenamasis namas turi inžinerinį įrenginį - kaminą, kuris aptarnauja du namo bendraturčių pečius, esančius kiekvieno jų faktiškai naudojamose patalpose; patekimas į palėpę ir prie kamino yra tik iš atsakovo naudojamo koridoriaus patalpos; kamino valymas atliekamas palėpės patalpose.
26. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 113 punktas numato, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus atidalijant inžinerinį statinį į du ar daugiau statinių, kai neatliekami statybos darbai, rengiama naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, t. y. statinio projektuotojai. Reglamento 118 punktas numato, kad parengus schemą, inžinerinių statinių savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus Nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 117 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų - Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto padalijimas į atskirus nekilnojamuosius daiktus. Padalijimo būdu suformuoto buto (patalpos) ir nuosavybės teisės į jį įregistravimui VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, asmuo turi pateikti buto (patalpų) kadastro duomenų bylą, savivaldybės administracijos išduotą pažymą apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį, kaip tai yra nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1 2.4 papunktyje, ir bendraturčių susitarimą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nesant bendraturčių susitarimo, kaip yra nagrinėjamoje byloje, turėtų būti teikiamas teismo sprendimas. Taigi, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslas ir pasekmė yra atskiro nekilnojamojo turto vieneto, galinčio savarankiškai funkcionuoti bei atitinkančio teisės aktų reikalavimams, suformavimas. Teismo sprendimas savaime siekiamų pasekmių nesukuria, tai yra tik vienas iš būtinų nekilnojamojo turto atidalinimo procesui įvykdyti reikalingų dokumentų. Tačiau, kaip minėta, pareiga įrodyti teisme, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, yra atidalijimo siekiančio bendraturčio pareiga.
27. Atsakovas priešieškiniu pasirinko reikalauti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, reikalaudamas mišraus atidalinimo būdo – turto atidalinimo natūra ir piniginės kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę atidalinamo nekilnojamojo turto dalį. Atsakovas nerengė ir neteikė kartu su priešieškiniu nekilnojamojo turto atidalinimo projekto (projektinių pasiūlymų, schemos), rėmėsi gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla, kurioje paskutiniai duomenys buvo atnaujinti 1999 m. Esant ginčui tarp bendrasavininkų dėl patekimo prie gyvenamojo namo kamino jo priežiūros tikslu, naudojimosi palėpe, atsakovas, teigdamas, kad ieškovas po turto atidalinimo gali įsirengti atskirą patekimą į palėpę, nepateikė statinio projektuotojo parengtų projektinių pasiūlymų, schemos, pagrindžiančių, kad tai galima įgyvendinti techniškai, nepadarant esminės žalos turtui. Tuo tarpu ieškovo teiginius, kad patekimui į palėpę papildomos angos perdangoje suformavimas gali būti nesaugus, nes namas yra senas, perdangos – medinės, patvirtina namo registro bylos duomenys – namas - 1938 m. statybos, jo perdangos – medinės. Taip pat atsakovas tik deklaratyviai pasiūlė ieškovui patekti į palėpę per palėpės langą. Teismas šias aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė.
28. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais dėl priešieškinio reikalavimo nepagrįstumo ir iš esmės jų nebekartoja, tik pažymi, kad atidalinant turtą atsakovo siūlomu būdu, ieškovas netektų galimybės naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis palėpės patalpomis bei prieiti prie bendro naudojimo inžinerinio įrenginio - kamino jo priežiūros tikslu. Teismas pagrįstai nurodė, kad atidalinus turtą atsakovo siūloma tvarka, nėra galimybės įvertinti ar toks atidalijimas užtikrins priešgaisrinės saugos reikalavimus, gyvenamojo namo šildymo sistemos stabilumą bei tinkamą aptarnavimą. Apelianto teiginys, kad teismas, pasisakydamas dėl atidalinimo būdo nepagrįstumo, pažeidė dispozityvumo principą, nes ieškovas neįrodinėjo tokių aplinkybių, yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nesutiko su atsakovo reikalavimu, nurodydamas aiškius argumentus: atidalinimo būdas pažeidžia jo nuosavybės teises naudotis daiktu – atidalijus turtą atsakovo reikalaujamu būdu, ieškovas neteks galimybės per atsakovui priklausantį koridorių ir angą lubose patekti į palėpę, prieiti prie kamino jo priežiūros tikslu, be to, nesutiko su reikalaujama priteisti pinigine kompensacija. Teismas įvertino bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą, rinko įrodymus savo iniciatyva, nustatė aplinkybes, kuriomis nė viena iš šalių nesirėmė.
29. Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, atsakovas, reikalaujantis tokio atidalinimo būdo, turėjo parengti ir pateikti atidalinimo projektą arba statinio projektuotojo parengtus projektinius pasiūlymus/ schemą, nurodyti techninius sprendinius, pagrindžiančius atidalijimo būdo procedūrinį bei techninį priimtinumą, eliminuojantį neproporcingos žalos daiktui padarymo galimybę, nepažeidžiantį kito bendrasavininko nuosavybės teisių į daiktą, jį valdant bei juo naudojantis, tačiau tokių veiksmų neatliko.
30. Esant situacijoms, kai prašomas atidalinti nekilnojamas turtas yra paprastos konfigūracijos, yra aiški naudojimosi juo tvarka, nėra bendro naudojimo patalpų, bendrų inžinerinių įrenginių, sutiktina su apeliantu, kad reiškiant reikalavimą bendraturčiui dėl atidalinimo natūra, galima remtis ir nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Tokiu atveju atidalinimo reikalaujantis bendraturtis turėtų pareigą ateityje, laikydamasis teisės aktais nustatytos procedūros ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies, inicijuoti atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrą ir atidalintą objektą registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau nagrinėjamoje byloje aplinkybės buvo kitos ir namo kadastrinių matavimų bylos duomenys buvo akivaizdžiai nepakankami atsakovo reikalavimui pagrįsti.
31. Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 4.80 straipsnį ir jo taikymo praktiką; padarė nemotyvuotą išvadą, kad nekilnojamojo turto atidalinimas pagal pareikštą priešieškinį yra negalimas, nes nėra naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos, kurios pagrindu yra formuojamas naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas; teismas nepagrįstai praplėtė CK 4.80 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant atidalijimas negalimas, skaičių; nenurodė teisės akto, kuriuo remiantis turi būti atliekamas seniai pastatyto gyvenamojo namo atsidalijimas, yra nepagrįsti.
32. Apelianto argumentai, kad teismo išvada, jog namo kadastrinių matavimų (inventorinė) byla nėra tinkamas dokumentas, kurio pagrindu turi būti atliktas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611 23 punktas), yra nepagrįsti tiek dėl jau nurodytų apeliacinės instancijos teismo argumentų, tiek ir dėl to, kad apelianto nurodyta kasacinė nutartis buvo priimta byloje dėl teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, byloje kasacinis teismas neformulavo jokios teisės aiškinimo taisyklės dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, nepasisakė dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės bylose teiktinų įrodymų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
35. Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bei teismas išlaidų nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.