Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones G. A. gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei, atstovei pagal įstatymą T. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo G. A. (G. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1977-09-03 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. vietą deklaruojantis ten pat, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka baustas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje įskaitoje įrašytas, neteistas, dėl psichikos sveikatos būsenos negalintis dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodesko 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A., 2015-06-22 apie 14.00 val. sesers B. B. namuose Vilniaus r., Šatrininkų sen., Verbuškių k., (duomenys neskelbtini), panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė seseriai B. B. į kairę veido pusę ir vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė šiai į krūtinės sritį iš kairės pusės, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą.

Aplinkybės, susijusios su padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ją padariusiu asmeniu grindžiamos šiais įrodymais:

Nukentėjusioji B. B. posėdžio metu paaiškino, jog tą kartą kai atvažiavo brolis, buvo vienas iš daugelio tokių kartų. Jis atėjo ramus ir jam kilo agresija. Jis ilgą laiką serga. Buvo gydomas priverstinai. Tą kartą atvažiavo ramus, užėjo į vidų. Žodis po žodžio pradėjo ją stumdyti, sudavė. Mama atsistojo tarp jų ir neleido jam jos mušti. Kai sudavė po smūgių jautė skausmą, buvo sunku kvėpuoti. Nuo jo smūgių jautė skausmą. Po kažkiek laiko toje vietoje pamėlynavo. Brolis niekada nepripažindavo savo veiksmų. Kai klausdavo kodėl taip jis pasielgė. Jis sakydavo , kad jis taip nepadarė, kada taip buvo, ką su sugalvojo ir panašiai. Jis buvo grėsmingas. Atvažiuodavo ramus, tačiau po to elgdavosi agresyviai. Ne kartą teko imituoti jog kviečia policiją. Kaip pradėdavo imituoti, jog kviečia policiją apsiramindavo. Savęs sergančiu nepripažįsta, nevartoja ir nevartojo vaistų.

Asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones G. A. atstovė pagal įstatymą T. A. posėdžio metu paaiškino, jog matė tą įvykį, kai buvo užpulta dukra. Konkrečiai neatsimena detalių, kadangi po šio įvykio buvo dar kelis kartus pasikartoję panašūs atvejai. Matė, kaip sudavė dukrai. Ikiteisminio tyrimo metu mano duoti paaiškinimai teisingi. Sūnus serga jau 8 metus, jam buvo išrašomi vaistai, kartą per mėnesį reikėdavo susileisti injekciją, o po išrašymo iš ligoninės nuo vaistų vartojimo atsisakė, nebegėrė. Sakė, kad nori pailsėti, atsigauti, nes nuo vaistų blogai jautėsi. Po 3-4 mėnesių vėl pastebimas sveikatos pablogėjimas. Neįmanoma su juo susikalbėti. Kai ateini pas jį aplankyti, nori sutvarkyti namus, jis neleidžia. Jei jam tik kažką prieštarauja, jis tampa agresyvus.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios parodymų matyti, jog 2015-07-08 apklausta nukentėjusioji B. B. parodė, kad 2015-06-22 apie 14 val. Vilniaus r., Šatrininkų sen., Verbuškių k., (duomenys neskelbtini), atvažiavęs jos brolis G. A., gim. 1977-09-03, sukėlė konfliktą, kurio metu vieną kartą delnu sudavė jai į veidą, po to delnu vieną kartą sudavė jai į krūtinę. Ji pajuto fizinį skausmą. Tai buvo ne pirmas kartas, brolis atvažiuoja pastoviai, šūkauja priėjęs, daro, kas jam šauna į galvą. Jos brolis yra psichiškai nesveikas. Dėl įvykių ne kartą buvo kviesta policija. Iš pradžių brolis elgiasi ramiai, tačiau vėliau susiranda priežastį ir konfliktas daeina iki muštynių, kurių metu jis būna neadekvatus. (b.l. 28). 2015-07-22 papildomai apklausta nukentėjusioji B. B. nurodė, kad G. A. yra jos brolis. Brolis gyvena atskirai jau apie 5 metus, jos namuose deklaruotas nėra. Jis gyvena Naujoji g. 2A-8, Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, tačiau ten būna retai. Taip pat turi garažą Justiniškių mikrorajone, galimai būna tame garaže. Jos brolis serga psichine liga, jai atrodo, diagnozė yra F22, jis kliedi. Per prievartą jie brolį guldo į psichiatrijos ligoninę, nes brolis save sergančiu nepripažįsta, vaistų nevartoja, pats gydytis nesutinka. Gydytojai teigia, kad brolio būklė blogėja. Brolis nuolat atvažiuoja pas ją į namus į Vilniaus r., Šatrininkų sen., Verbuškių k., Šumsko pl. 245, kur gyvena ir jų motina T. A.. Kiekvieną kartą atvažiavęs brolis elgiasi skirtingai, kartais elgiasi ramiai, kartais agresyviai. Būna, kad ateina ir pasisavina kokius nors daiktus, teigdamas, kad daiktai yra jo arba reikalauja kokio nors konkretaus daikto, kliedi. Būna, kad ateina ir reikalauja pinigų, maisto, kuro. Būna, kad ateina ir grasina, kad jiems ką nors padarys, grasina susidorojimu sakydamas: „Aš jums padarysiu“. Ateina nuolat, todėl ji neprisimena, kada būtent kaip brolis elgėsi. 2015-06-22 apie 14 val. brolis G. A. atvažiavo į jos namus, iš pradžių ramiai užėjo pas motiną, po to atėjo pas ją ir pradėjo reikalauti kažkokių daiktų, kliedėti, ji pasakė jam išeiti, brolis supyko, pasakė, kad ji neturi teisės jo išvaryti, sukėlė konfliktą. Konflikto metu brolis savo dešinės rankos delnu trenkė jai į veido kairę pusę, ji pajuto fizinį skausmą ir dešinės rankos delnu trenkė jai į krūtinės sritį iš kairės pusės, ji irgi pajuto fizinį skausmą. Po to ant krūtinės buvo likusi kraujosruva. Atlikti kūno tyrimo ji nevažiuos, nes kraujosruva jai praėjo. Tarp jų stojo mama T. A., kuri bandė ginti ją nuo G. A.. Ji nuėjo į šalį, o G. A. mama nuo jos atstūmė. G. A. keikėsi necenzūriniais žodžiais, varė ją iš namų, sakydamas, kad ji čia niekas. Ji imitavo, kad kviečia policiją ir G. A. pabėgo. (b.l. 31-32)

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų T. A. parodymų matyti, jog 2015-07-22 apklausta kaip liudytoja T. A. parodė, kad G. A. yra jos sūnus. Sūnus gyvena atskirai jau apie 5 metus, jos ir dukters B. B. namuose deklaruotas nėra, nes ji turtą išdalino tarp vaikų. Namą Vilniaus r., Šatrininkų sen., Verbuškių k., (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai B. B.. G. A. nupirko gyventi butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, tačiau pastarasis ten būna retai. Taip pat jis turi garažą Justiniškių mikrorajone, galimai būna tame garaže. B. N. Vilnioje yra užrašytas jos vardu, ji už šį butą moka mokesčius, nes G. A. nedirba, pinigų neturi, tačiau butas pilnai paliktas naudotis G. A.. Jos sūnus G. A. minėtame bute yra deklaruotas. Sūnus serga psichine liga, jis kliedi. Jie per prievartą G. A. guldo į psichiatrijos ligoninę. Anksčiau išeidavo pastarąjį paguldyti maždaug kartą per mėnesį. G. A. save sergančiu nepripažįsta, vaistų nevartoja, pats gydytis nesutinka. Gydytojai teigė, kad sūnaus būklė blogėja. Sūnus nuolat atvažiuoja pas ją ir dukrą Boženą į Vilniaus r., Šatrininkų sen., Verbuškių k., Šumsko pl. 245. Kiekvieną kartą atvažiavęs elgiasi skirtingai, kartais elgiasi ramiai, kartais agresyviai. Būna, kad ateina ir pasisavina kokius nors daiktus, teigdamas, kad daiktai yra jo arba reikalauja kokio nors konkretaus daikto, kliedi, daiktus be leidimo pasiima. Būna, kad ateina ir reikalauja pinigų, maisto, kuro. Būna, kad ateina ir grasina, kad jiems ką nors padarys, grasina susidorojimu sakydamas: „Aš jums padarysiu“. Ateina nuolat, todėl ji neprisimena, kada būtent kaip G. A. elgėsi. 2015-06-22 apie 14 val. sūnus G. A. atvažiavo į jos namus, iš pradžių ramiai užėjo pas ją, pavalgė, po to nuėjo pas dukrą B. B. ir pradėjo reikalauti kažkokių daiktų, kliedėti, prasidėjo konfliktas. Konflikto metu ji matė, kaip G. A. savo dešinės rankos delnu trenkė B. B. į veido kairę pusę ir dešinės rankos delnu trenkė B. B. į krūtinės sritį iš kairės pusės. Ji pradėjo ginti B. B., stojo tarp sūnaus ir dukros, paprašė dukros pasitraukti, o G. A. įkalbėjo nusiraminti ir irgi atsitraukti. Kai B. B. apsimetė, kad skambina policija, G. A. pabėgo. (b.l. 35-36)

Iš byloje, esančio 2015-07-08 B. B. protokolo-pareiškimo matyti, nukentėjusioji nurodė, jog 2015-06-22 apie 14 val. Vilniaus r., Šatrininkų sen., Verbuškių k., (duomenys neskelbtini), jos namo virtuvėje, jos brolis G. A., gim. 1977-09-03, atvažiavęs sukėlė konfliktą, kurio metu panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, vieną kartą delnu sudavė jai per veidą, po to delnu vieną kartą sudavė jai į krūtinę, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo policijos imtis priemonių. (b.l. 4)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2015-07-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus r., Šatrininkų sen., Verbuškių k., (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra gyvenamojo namo virtuvė. Gyvenamojo namo virtuvė yra 2,50 m x 3 m. Užėjus į virtuvę, prie kairės sienos stovi virtuvinis stalas su kėdėmis, už jo stovi spintelė, ant kurios yra mikrobangų krosnelė. Kairėje pusėje nuo įėjimo yra langas. Prie priešingos sienos nuo įėjimo yra virtuvės baldai, t. y. spintelės ir dūjinė viryklė, virš kurių taip pat pakabintos spintelės. Priešingoje nuo įėjimo pusėje yra praėjimas į kitą kambarį, šalia kurio yra šaldytuvas. (b.l. 23-26)

Teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visumas leidžia teigti, jog G. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios B. B. parodymai, G. A. atstovės pagal įstatymą T. A. paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios protokole - pareiškime, liudytojų apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Nors ikiteisminio tyrimo metu iki atliekant stacionarine ekspertizę apklaustas įtariamuoju G. A. savo kaltę neigė. Tačiau byloje surinkta pakankami duomenų leidžiančių konstatuoti, jog jis vartojo fizinį smurtą savo sesers atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjsuioji B. B. patvirtino, jog buvo pavartotas smurtas jos atžvilgiu. Nors G. A. atstovė T. A. posėdžio metu teigė, jog daug kartu tokių atveju yra buvę, kai G. A. būna agresyvus, praėjus laiko tarpui negali prisiminti konkretaus įvykio, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai teisingi. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti tarpusavyje sutampančiais nukentėjusios B. B. parodymais duotais posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais jos pačios parodymai bei liudytoja apklaustos G. A. atstovės pagal įstatymą T. A.. Nukentėjusios B. B. nurodymas aplinkybes, jog G. A. neigdavo ką nors padaręs patvirtina ir posėdžio metu apklaustos ekspertės paaiškinimai, jog G. A. savo atžvilgiu jokios kritikos nepriima, viską neigia. Kad tai yra ligos išraiška.

Aplinkybės, susijusios su G. A. asmeniu, jo psichikos būkle ir pavojingumu grindžiamos šiais įrodymais

Byloje esančioje 2015-12-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2015 matyti, kad nurodyta, kad kadangi G. A. praeityje diagnozuotas kliedesinis sutrikimas, kas gali turėti įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būklę tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 82).

Iš byloje esančio 2016-04-05 – 2016-06-16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-72/2016, matyti, kad ekspertizės akte nurodyta, kad apibendrinant išdėstyta medžiagą, nustatoma, kad G. A. nuo 2010 metų 7 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėse dėl ūmių psichozės būsenų, pasireiškiančių psichomotoriniu sujaudinimu, padriku, nenuosekliu mąstymu, išsakydavo pavydo, santykio kliedesius, būdavo neteisingo, neadekvataus elgesio. Giminių iniciatyva, palydint pareigūnams su GMP atvykdavo į ligoninę, gydytas priverstinai pagal teismo nutartį, kadangi būdavo ūmios psichozės būsenoje, gydytis nesutikdavo. G. A. nustatytas kliedesin?s sutrikimas. Išaiškėjo, kad paskutinius 3 metus tiriamasis gausiai vartoja alkoholį, atvykdavo po ilgalaikių alkoholio vartojimo epizodų, aprašoma abstinencijos būsena. Šiuo metu tiriamasis yra gynybiškas įtariamos veikos atžvilgiu, mąstymas egocentriškas, bendraujant - neatviras, stokoja emocinio sintoniškumo, distiminės nuotaikos, kas leidžia įtarti esant liguistiems išgyvenimams, polinkiui disimuliuoti. G. A. reikalingas ilgalaikis stebėjimas, pakartotinas psichologinis tyrimas dinamikoje, dėl ko jam rekomenduojama skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. (b.l. 93-100)

Iš byloje esančio 2016-11-04 – 2016-11-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-88/2016 matyti, kad ekspertizės akte nurodyta, kad apibendrinant išdėstytą medžiagą, teismo psichiatrų ekspertų komisija nustatė, kad G. A. nuo 2010 metų išsivystė kliedesinis sutrikimas, kuris pasireikšdavo psichosomatiniu sujaudinimu, aktyviai išsakydavo santykio, persekiojimo, pavydo kliedesius, kurių poveikyje elgesys buvęs agresyvus žmonos, giminaičių atžvilgiu. Dėl neadekvataus agresyvaus elgesio 7 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėse, klinikiniame vaizde aprašomas psichomotorinis sujaudinimas, nelogiškas, nenuoseklus mąstymas, pastoviai išsakydavo santykio, persekiojimo, kliedesius, uoslės haliucinacijas, buvo nekritiškas psichikos sutrikimams ir savo elgesiui. Gydytas įvairių neuroleptikų kombinacijomis, vaistus toleravo neblogai, tačiau psichikos būsena gerėjo lėtai, ilgą laiką būdavo neadekvatus, įtarus, kliedesiniai interpretuodavo aplinką ir santykius su aplinkiniais, slėpdavo haliucinacijas. Po išrašymo iš ligoninių pas gydytojus praktiškai lankydavosi tiktai giminių iniciatyva, visą laiką likdavo nekritiškas psichikos būsenai ir elgesiui, vaistų sistemingai nenaudodavo. Tiriamojo psichikos būsena kvalifikuota kaip kliedesinis sutrikimas, nors atliktų psichologinių tyrimų rezultatuose aprašomi mąstymo, emocijų ir asmenybės pakitimai, būdingi lėtiniam psichikos sutrikimui. Šiuo metu klinikiniame vaizdo nustatomas nenuoseklus, lėtas mąstymas, pavyksta išklausti santykio, persekiojimo kliedesius, slepia galimas haliucinacijas, nes yra labai įtarus, negatyvistiškas, ryškiai distimines nuotaikos, emocijos neadekvačios, savo būsenai ir elgesiui nekritiškas, pateiktus įtarimus neigia, juridinę situaciją vertina kaip „susidorojimą“, „atsikratymą“. Taikomas gydymas neuroleptikų injekcijomis, tačiau psichikos būsenos pagerėjimo nestebima. Tokiu būdu, G. A. nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F 20.0), dėl kurio įtariamos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Į pateiktus klausimus atsakė, jog G. A. įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2015-06-22,sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. A. šiuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimų - paranoidine šizofrenija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos G. A. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdžio metu. G. A. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas Stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

G. A. neatliktas psichologinis tyrimas dėl blogos psichinės būsenos (b.l. 135-143).

Teismo posėdžio metu dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė N. M. patvirtino stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas apie G. A. psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu. Ji paaiškino, jog rekomenduojama stebėti sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nes jį pas juo atvežė policijos pareigūnai, net priiminėjant su juo nebuvo jokio kontakto, jis buvo be galo susijaudinęs, agresyvus, jokių nurodymų nevykdė, teko kviesti papildomą pagalbą. Gydytojų komisija, sprendė klausimą dėl medikamentų leidimo, teko panaudoti ir fizinio pobūdžio priemones. Po to Skyriuje ilgą laiką jis buvo be jokio kontakto, nuo visų šalinosi, atsikalbinėdavo, pirmą savaitę su sanitaro pagalba reikėjo leisti jam vaistus. Iki paskutinės dienos negatyvus, visus kaltina, kritiškas. Nevalgė valdiško maisto, pirmas tris dienas gėrė tik vandenį. Labai įtarus, nepasitikintis niekuo, labai įsitempęs viduje. Personalas pastebėjo, kad jam buvo haliucinacijos, nes kalbėdavosi su savimi, pokalbių metu viską neigdavo. Po to jam truputį pagerėjo jo psichinė būklė, tačiau tai ilgus metus trunkanti liga, kuri negydyta. Jis visą laiką visuomenėje agresyvus, piktas, negatyvus. Komisijos nuomone, iš pradžių jis buvo paguldytas į paprastą ligoninę, o po visų šių dalykų buvo imta galvoti apie sustiprintą stebėjimą. Jis išgyvena haliucinacijas, tik nieko nepasakoja apie tai. Po komisijos jis suprato, kad jam buvo padaryta ekspertizė, bet neigė pačia veiką, visą laiką giminių atžvilgiu nusiteikęs negatyviai, mano, kad juo nori atsikratyti, kad specialiai apgyvendino ligoninėje. Savo atžvilgiu jokios kritikos nepriima, nereiškia emocijų. Jam reikalingas ilgalaikis gydymas, ne 2 ar 3 mėnesius. Jis atsisakė vykdyti psichologinį tyrimą, atsisakė bendrauti su psichologe, nors ji bandė. Nebuvo visiškai jokio kontakto, nuo visko kategoriškai atsisakė. Jis pasakė, kad specialiai bandoma daryti eksperimentus. Čia irgi yra tokia ligos išraiška. Atsižvelgiant į asmens kliedesius, tai mažai tikimybės, kad jis pats savo noru eis gydytis. Yra asmens elgesio pavojingumas, nes kliedesiai yra prieš artimiausius giminaičius. Situacija gali pagerėti nuo ilgalaikio gydymo. Jam turi būti taikomas gydymas prailginto veikimo vaistais. Tai turi būti ilgas ir sistemingas gydymas. Trumpalaikis gydymas jam efekto neduoda

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog G. A. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas (LR BK 17 str.). Atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, G. A. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. (BK 98 str. 1 d. 3 p.)

Posėdžio metu G. A. atstovė pagal įstatymą T. A. prašė, kad G. A. būtų gydomas bendrojo stebėjimo sąlygomis, kad ati kažkiek palengvintų jo padėtį. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas ir visais atvejais išvadą duoda ekspertų komisija, nagrinėjamu atveju ir buvo pateikta ekspertizės akte Nr. 75U-II-88/2016. Posėdžio metu ekspertė N. M. patvirtino, jog šiuo metu dėl G. A. psichinės sveikatos būklės ir pavojingumo reikalingas būtent šis gydymas. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikyno laiko. Ji taikoma, kol asmuo apsveiksta arba pgarėja jo psichinė būklė bei išnyktsa jo pavojingumas. Šios priemonės taikymo vietos apylinkės teismas ne vėliau kaip po 6 mėnesių privalo, o jei tam yra pagrindas, turi teisę ir anksčiau spręsti klausimą dėl pirmiau pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo (LR (duomenys neskelbtini) str.). Todėl atmestinas asmens,kurio atžvilgiu taikomos medicininės priverčiamosios priemonės G. A. atstovės pagal įstatymą T. A. prašymas ir argumentas, kad G. A. būtų gydomas bendrojo režimo stebėjimo sąlygomis.

G. A. buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l. 55). Atsižvelgiant į tai, jog 2016-11-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi G. A. perkeltas iš Utenos ekspertinio skyriaus į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo (b.l. 133), kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nutarties paskelbimo.

2016-11-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi G. A. perkeltas iš Utenos ekspertinio skyriaus į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo. (b.l. 133) 2016-12-02 G. A. perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę. (b.l. 134)

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo ekspertizės akto Nr. 75U-II-88/2016 duomenimis G. A. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas susistiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, G. A. nuo 2016 m. gruodžio 2 d. perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę pagal 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, G. A. buvimo laikas sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje pratęstinas iki jis bus perkeltas pagal 2017 m. vasario 23 d. nutartį į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str.; 403 str.1 d. 1p. , 2d.3 p.,-

nutaria:

Pripažinti, jog G. A. ( G. A.) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

G. A. taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nutarties paskelbimo dieną.

Pratęsti G. A. buvimo laiką sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje iki jis bus perkeltas pagal 2017 m. vasario 23 d. nutartį į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Nutarties nuorašą išsiųsti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracijai, nutarties paskelbimo dieną.

Įsiteisėjus nutarčiai, G. A. asmens sveikatos istorija grąžinti VšĮ Karoliniškių poliklinikai, gydymo stacionare ligos istorijas Nr. P12/854; P11/378; P11/1424 grąžinti Všį Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, Vasaros g. 5, Vilnius, Gydymo stacionare istoriją Nr. 201102777 VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, Parko g. 15, Vilnius

Nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.