Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. R., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Modestui Norkui, trečiojo asmens atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei Zarembienei, išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Linai Visockienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į šeimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-02-27 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos A. P. nustatymo ir nuo 2018-03-01 nustatė vaiko laikinąją globą, globėja paskiriant trečiąjį asmenį J. P.. Nustatant laikinąją vaiko globą nebuvo išklausyta vaiko nuomonė (ieškovės dukra nori gyventi su motina (ieškove)). Nebuvo sudarytas vaiko laikinosios globos planas. Vaiko globėju negali būti skiriamas asmuo, jei jis yra sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų ar daugiau, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį nei dešimties metų vaiką. A. P. globėja paskirta jos senelė, kuri yra vyresnė nei 65 metų, o A. P. yra 12 metų amžiaus, todėl globėja paskirta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Vaiko globos byloje nėra duomenų, kad paskirta laikina globėja pateikė sveikatos pažymėjimą, kartu su ja gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, savo teistumo pažymą, pažymą apie padarytus administracinius nusižengimus, pažymą apie kartu su fiziniu asmeniu gyvenančių kitų asmenų teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus, globos byloje taip pat nėra išvados apie pasirengimą globoti vaiką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-26 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos A. P. nustatymo yra panaikintas 2018-02-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos A. P. nustatymo, todėl panaikinus įsakymą dėl laikinosios globos nebėra teisinio pagrindo atskirti vaiką nuo ieškovės.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima nuo 2007-09-24 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl netinkamos vaikų priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. Ieškovės namuose nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos vaikų gyvenimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa ir A. P. laikinuoju globėju paskirti VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai. Tarnyboje vykdant laikinosios globos peržiūrą, atsižvelgiant į specialistų ir vaiko nuomonę, 2018-02-20 priimtas sprendimas keisti laikinąją globėją. 2018-02-22 į Tarnybą kreipėsi J. P. su prašymu skirti ją anūkės laikinąją globėja, kadangi ji turi tvirtus tarpasmeninius santykius su anūke, mano, kad jos sveikata, sąlygos ir finansinė padėtis yra pakankamai geria, kad ji galėtų užtikrinti vaiko geriausius interesus. J. P. gyvena jai ir sūnui (kuris kartu negyvena) nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių su visais patogumais bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. J. P. yra našlė, pensininkė, gauna senatvės pensiją, jos finansinė padėtis stabili, medicinos dokumentų duomenimis globoti vaiką gali, yra neteista, administracine tvarka nebausta, pagal SOS vaikų kaimai Lietuva draugijos programos išvadą, yra pasirengusi rūpintis anūke. Įvertinus J. P. asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, ir tai, kad ji gali užtikrinti A. teisių ir teisėtų interesų atstovavimą, jos auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje globotinė gali jaustis saugiai, tinkamai vystytis ir tobulėti, buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-27 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos A. P. nustatymo. A. buvo išklausyta žodžiu, savo norą gyventi su J. P. išreiškė raštu. A. yra 12 metų, J. P. yra daugiau nei 65 metai, tačiau ji laikoma artima vaiko giminaite, todėl įstatymo nuostatos numato išimtį ir leidžia J. P. globoti 12 metų anūkę. J. P. pateikė laikinosios globos nustatymui reikalingus dokumentus, o Tarnyba surinko visus kitus reikiamus dokumentus. Vaiko laikinosios globos planas buvo sudarytas 2017-04-24 nustačius A. P. laikinąją globą ir paskyrus laikinąja globėja VšĮ (duomenys neskelbtini) namus, 2018-02-20 Tarnyboje buvo vykdoma tik vaiko laikinosios globos plano peržiūra ir priimtas sprendimas keisti laikinąją globėją.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dukra pas trečiąjį asmenį J. P. gyventi nenori, nori gyventi su ieškove. J. P. nesidomi vaiko mokslais ir poreikiais, šaukia ant vaiko, nepadeda ruošti namų darbų, nežino kas užduodama, neleidžia vaikui naudotis kompiuteriu, pykstasi su A. dėl pastarosios išvaizdos. Pas trečiąjį asmenį J. P. savaitgaliais gyvena jos sūnus, kuris taip pat šaukia ant A., uždraudė ieškovei lankytis J. P. namuose. Ieškovė dukra rūpinasi ir prižiūri.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, kad J. P. sūnus su ja negyvena, kartais svečiuojasi pas ją, padeda, tačiau gyvena su savo šeima – žmona ir vaiku. Be to, jis yra A. krikšto tėvas. Globėjo pakeitimas ginčijamas formaliais pagrindais, globos nustatymas neginčijamas. Globa vyksta tvarkingai, tai, kad vaikas nenori gyventi su močiute ir gyvenimas kartu neatitinka vaiko interesų yra tik ieškovės teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Trečiojo asmens J. P. sveikatos pažyma yra galiojanti, nenustatyti jokie sveikatos sutrikimai, kurie užkirstų kelią globoti anūkę.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl nepilnametės A. P. laikinos globos nustatymo priimtas teisėtai, pagrįstai ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Buvo nuspręsta dėl globėjo pakeitimo, o ne dėl naujo globėjo skyrimo, kadangi globa nebuvo nutrūkusi. Globos planas antrą kartą nesudaromas. Visi reikalingi duomenys apie globėją buvo surinkti dar 2017 metų birželio mėnesį, jai pateikus prašymą dėl anūkės svečiavimosi. Sprendžiant dėl globos jie galiojo, nes nebuvo praėję nei metai. Teisės normas dėl globėjo amžiaus ieškovė interpretuoja neteisingai. Duomenų, kad pas trečiąjį asmenį nuolat gyvena sūnus, byloje nėra, o uždrausti jam svečiuotis pas savo motiną nėra pagrindo. Vaiko globa trečiojo asmens šeimoje vyksta sklandžiai, mergaitė nenori bendrauti su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė yra nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 23). 2017-04-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. P. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). 2018-02-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas) nepilnametei A. P. nustatyta laikinoji globa nuo 2018-03-01, globėja paskirta trečiasis asmuo J. P., 2017-04-26 įsakymas pripažintas netekusiu galios (b. l. 5). Byloje kilo ginčas dėl 2018-02-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl laikinosios globos nepilnametei A. P. nustatymo teisėtumo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra administracinis aktas. Jeigu administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, jis gali būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad nurodytas įsakymas yra neteisėtas dėl įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių laikinosios globos nustatymą, pažeidimų. I. Į. neteisėtumą ieškovė grindė tuo, kad nebuvo išklausyta vaiko nuomonė, nesudarytas vaiko laikinosios globos planas, globėja paskirtas asmuo, neatitinkantis keliamų reikalavimų, nepateikęs reikalingų duomenų.

Dėl vaiko nuomonės.

Į bylą pateikta 2018-02-20 nepilnametės A. P. raštu išreikšta nuomonė, kad ji nori gyventi pas trečiąjį asmenį J. P. (t. I, b.l. 30). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad aplinkybe, jog priimant įsakymą dėl globos nustatymo nebuvo išklausyta vaiko nuomonė nebesirems. Ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, jog vaikas nenori būti globojamas trečiojo asmens J. P., kad ši mergaitės tinkamai neprižiūri, neskiria jai laiko, nesirūpina mokslais, vaikas nori gyventi su ieškove, kuri yra sudariusi vaikui tinkamas sąlygas, rūpinasi dukra, padeda jai ruošti pamokas. Šių aplinkybių įrodymų ieškovė nepateikė. 2018-06-04 globojamo vaiko aplnakymo akto duomenimis, A. P. nieko keisti nenorėtų (b.l. 147-148). Be to, nagrinėjamu atveju jos reikšmės neturi, kadangi ieškinys grindžiamas ne globėjo pareigų pažeidimu, o įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių laikinosios globos nustatymą, pažeidimais priimant Įsakymą.

Dėl vaiko laikinosios globos plano.

Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-04-18 įsakymu Nr. 56 patvirtintais Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-27 nutarimu Nr. 405 patvirtintais Vaiko globos organizavimo nuostatais nustatant laikinąją globą yra sudaromas vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas. Tačiau plano sudarymo momentas šiuose teisės aktuose nereglamentuotas (išskyrus vaiko laikinosios globos (rūpybos) skubaus nustatymo atvejus), nėra nurodoma, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas turi būti sudaromas prieš nustatant laikinąją globą. Logiška būtų manyti, kad tik nustačius laikinąją globą atsiranda pagrindas sudaryti laikinosios globos planą. Nesant įtvirtintų reikalavimų sudaryti vaiko laikinosios globos planą prieš nustatant laikinąją globą, tokio plano nebuvimas globos nustatymo momentu negali būti vertinamas kaip globos nustatymas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Be to, iš į bylą pateikto 2018-02-23 vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto nustatyta, kad akte siūloma nustatyti nuolatinę globą, keisti globėją, globą nustatant senelės J. P. šeimoje nuo 2018-03-01 (b.l. 69-70). Ši aplinkybė patvirtina išvadą teikiančios institucijos atstovės poziciją teismo posėdžio metu, kad 2018-02-27 įsakymu dėl laikinosios globos nustatymo buvo ne nustatyta laikinoji globa, o pakeistas globėjas. Atstovė paaiškino, jog tokia įsakymo formuluotė praktikuojama siekiant, kad naujai paskirtam globėjui pakaktų turėti vieną įsakymą vietoj dviejų (globos skyrimo ir globėjo pakeitimo) ir duomenų apsaugos sumetimais, siekiant, kad naujai paskirtas globėjas neturėtų ankstesnio globėjo duomenų.

Iš įsakymo turinio matyti, kad tik nustačius juo laikinąją globą ir globėja paskyrus trečiąjį asmenį J. P., pripažintas netekusiu galios 2017-04-27 įsakymas dėl laikinosios globos A. P. nustatymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad faktiškai laikinoji globa būtų nutrūkusi ir prasidėjusi iš naujo. Daroma išvada, kad savo esme Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-27 įsakymas dėl laikinosios globos A. P. nustatymo yra įsakymas dėl globėjo pakeitimo. Vien įsakymo formuluočių ydingumas negali būti pagrindu nustatyti, kad priimant tokį įsakymą turėjo būti iš naujo sudaromas laikinosios globos planas. Vaiko laikinosios globos nuostatai nenumato naujo globos plano sudarymo keičiant globėją. Į bylą pateiktas 2017-04-24 vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas (b.l. 57-58), o toliau vykdant laikinosios globos priežiūrą, remiantis Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 47 punktu, buvo surašomi globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai (b.l. 71-72, 142-143, 147-148) bei vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai (b.l. 65-66, 69-70, 134-345).

Teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, priimant 2018-06-27 įsakymą dėl laikinosios globos A. P. nustatymo, laikinosios globos (rūpybos) planas neturėjo būti sudaromas, todėl įsakymas negali būti pripažintas neteisėtu tuo pagrindu, kad buvo priimtas nesant parengto atitinkamo plano.

Dėl globėjo amžiaus.

Byloje kilo ginčas dėl to ar priimant Įsakymą nebuvo pažeistas ribojimas, numatytas CK 3.269 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodoma, kad vaiko globėju negali būti skiriamas asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką. Ieškovės vertinimu ši nuostata reiškia, kad vyresnis nei 65 metų asmuo, kuris yra vaiko artimasis giminaitis, negali globoti vyresnio nei 10 metų vaiko. Nagrinėjamu atveju globėja paskirtai trečiajam asmeniui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsakymo priėmimo metu buvo 67 metai, o nepilnametei A. P., gim. (duomenys neskelbtini), - (duomenys neskelbtini) metų.

Tačiau teismo vertinimu, šios normos tikslas – riboti 65 metų ir vyresnių asmenų galimybę globoti jaunesnius kaip 10 metų vaikus, numatant išimtį artimiesiems giminaičiams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas dėl CK 3.269 straipsnio 7 dalies yra pasisakęs, kad šioje teisės normoje nereglamentuota situacija, kai siekiama globoti vyresnį nei dešimties vaiką, taigi aiškinant nurodytą teisės normą, darytina išvada, kad artimiesiems giminaičiams (pvz., seneliams) suteikta galimybė įgyvendinti teisę globoti vyresnį nei dešimties metų vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013). Sulaukęs 65 metų arba vyresnis asmuo negali būti jaunesnio nei dešimties metų vaiko globėjas (rūpintojas), tačiau kai vaikas yra vyresnis nei 10 metų, galimybė būti vaiko globėju nebesiejama su 65 metų amžiaus riba (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2S-1537-345/2010).

CK 3.135 straipsnis numato, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai). Kadangi nepilnametė A. P. yra vyresnė nei 10 metų, o trečiasis asmuo J. P. yra nepilnametės A. P. tėvo motina, ji, nors būdama vyresnė nei 65 metų amžiaus, turi teisę globoti anūkę.

Dėl duomenų apie globėją.

Vaiko laikinosios globos nuostatų (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 16.6 punktas numato, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, planuodamas vaiko laikinąją globą (rūpybą), surenka Vaiko globos organizavimo nuostatų 13.1–13.4 ir 14.1–14.7 papunkčiuose nurodytus dokumentus, duomenis ir informaciją apie vaiko būsimąjį globėją (rūpintoją). Iš šios normos formuluotės matyti, kad įpareigojimas rinkti duomenis apie būsimą globėją organizuojant laikinąją globą, kaip šiuo atveju, numatytas Vaiko teisių apsaugos skyriui, o ne būsimam globėjui. Tai yra speciali norma, lyginant su Vaiko globos (rūpybos) organizavimo nuostatų 13 p., numatančius pareigą pateikti duomenis pačiam būsimam globėjui ir 14 p., numatančiu pareigą Vaiko teisių apsaugos skyriui gauti fizinio asmens sutikimą dėl dokumentų, duomenų ir informacijos rinkimo. Taigi ieškovės argumentai dėl duomenų apie trečiąjį asmenį rinkimo iki 2018-02-22 (trečiojo asmens prašymo paskirti globėju) be trečiojo asmens sutikimo neteisėtumo ir nepagrįstumo atmetami. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo J. P. pretenzijų dėl šių duomenų rinkimo Vaiko teisių apsaugos skyriui nereiškė.

Remiantis aukščiau aptarta norma ir Vaiko globos organizavimo nuostatų (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 13 ir 14 punktais, Vaiko teisių apsaugos skyrius, planuodamas vaiko laikinąją globą (rūpybą), turėjo surinkti, be kita ko, šiuos duomenis apie trečiąjį asmenį J. P.: sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą, kuris patvirtintų, kad fizinis asmuo neserga ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija; kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad fizinis asmuo taptų vaiko globėju (rūpintoju); Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą apie fizinį asmenį; Administracinių nusižengimų registro išrašą apie fiziniam asmeniui paskirtas administracines nuobaudas ir (ar) administracinio poveikio priemones; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašus apie kartu su fiziniu asmeniu gyvenančius kitus fizinius asmenis; Administracinių nusižengimų registro išrašus apie kartu su fiziniu asmeniu gyvenantiems asmenims paskirtas administracines nuobaudas ir (ar) administracinio poveikio priemones.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą 2017-06-27 medicininį pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad trečiasis asmuo J. P. globoti (vaiką) gali (t. I. b.l. 101). Jame nurodytos diagnozės nėra įtrauktos į ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju, sąrašą, patvirtintą 2001-07-17 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Ieškovės atstovas ginčijo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuo pažymos išdavimo iki Įsakymo priėmimo praėjo 8 mėnesiai, atsižvelgiant į trečiojo asmens J. P. amžių, sveikatos pažymėjime nurodyta informacija galėjo nebeatitikti faktinės sveikatos būklės. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Vaiko globos (rūpybos) organizavimo nuostatų 22.2 punktą Vaiko teisių apsaugos skyrius atnaujina Nuostatų 13.3, 14.5–14.7 papunkčiuose nurodytus dokumentus, duomenis ir informaciją, jeigu nuo išvados dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) gavimo dienos praėjo daugiau nei kalendoriniai metai. Nors nagrinėjamu atveju išvada pateikta vėliau nei buvo priimtas įsakymas, laikotarpis nuo sveikatos pažymėjimo išdavimo iki įsakymo priėmimo neviršijo vienerių metų. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad nuo pažymėjimo išdavimo iki Įsakymo priėmimo trečiojo asmens J. P. sveikatos būklė pasikeitė, buvo nustatytos diagnozės, įrašytos į ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju, sąrašą, dėl kurių jos sveikatos būklė nebeatitiko reikalavimų, keliamų globėjui.

Ieškovė įrodinėjo, kad Įsakymo priėmimo procedūra pažeista nesilaikant teisės aktų reikalavimų pateikti kartu su globėju gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad fizinis asmuo taptų vaiko globėju (rūpintoju), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašus apie kartu su fiziniu asmeniu gyvenančius kitus fizinius asmenis, Administracinių nusižengimų registro išrašus apie kartu su fiziniu asmeniu gyvenantiems asmenims paskirtas administracines nuobaudas ir (ar) administracinio poveikio priemones. Ieškovės teigimu, kartu su trečiuoju asmeniu J. P. gyvena jos pilnametis sūnus R. P.. Šią aplinkybę ji įrodinėjo į bylą pateikta mobiliojo telefono nuotrauka, kurioje fiksuota A. trumpoji žinutė: „As bijau eiti pas babuska nes te yra R.“ (t. 167-168). Teismo vertinimu toks įrodymas nėra pakankamas išvadai, kad kartu su trečiuoju asmeniu J. P. gyvena dar vienas suaugęs asmuo, kurio sutikimas dėl globos, duomenys apie jį turėjo būti gauti. Žinutėje nurodytas žodis „yra“ gali būti pagrindu teigti, kad jos parašymo metu trečiojo asmens J. P. sūnus R. lankėsi jos namuose. Kitu atveju žinutės apie namuose esantį asmenį, kuris ten nuolat gyvena, rašymo prasmė nebūtų aiški. Bylos duomenimis, butas, kuriame gyvena trečiasis asmuo J. P. priklauso jai ir jos sūnui R. P. (R. P.) (b.l. 40). Remiantis 2017-07-17 tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis įvertinimu (b.l. 46-47), išvada dėl J. P. pasirengimo laikinai globoti A. P. (b.l. 48-53), Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu (b.l. 130, 147-148), R. P. bute negyvena, kartais svečiuojasi su nakvyne. Pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. P. gyvena pas buvusią sutuoktinę, pas trečiąjį asmenį J. P. gyvena savaitgaliais, būna kai nedirba, laisvomis dienomis. Iš nustatytų aplinkybių visumos teismas sprendžia, kad priimant Įsakymą nebuvo pagrindo rinkti duomenis apie R. P. ir gauti jo sutikimą dėl globos, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog Įsakymo priėmimo metu R. P. gyveno su trečiuoju asmeniu J. P..

Pačios trečiojo asmens J. P. duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, Administracinių nusižengimų registro buvo rinkti kelis kartus – 2017-07-07 (b.l. 128) ir 2018-04-24 (b.l. 43, 44). Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad 2017 metais duomenys rinkti sprendžiant trečiojo asmens prašymą dėl vaiko svečiavimosi. Nustatyta, kad 2017-07-07 buvo gauti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Nuo jų gavimo iki Įsakymo priėmimo nebuvo praėję metai, todėl, remiantis Vaiko globos (rūpybos) organizavimo nuostatų 22.2 punktu, jų atnaujinti nebuvo būtinybės. Tačiau byloje nėra duomenų, kad priimant 2018-02-27 įsakymą buvo gauti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro, tokiu būdu pažeidžiant Vaiko laikinosios globos nuostatų (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 16.6 punktą. Vis dėl to, teismas atsižvelgia į tai, kad 2018 metų duomenimis trečiasis asmuo J. P. nėra bausta Administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytas pažeidimas yra formalus, neturintis esminės įtakos Įsakymo teisėtumui. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju Įsakymo panaikinimas formaliu pagrindu teisėtų vaiko interesų neatitiktų, jiems prieštarautų. Iš byloje esančios medžiagos, nustatytų aplinkybių visumos, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų teikiant išvadą, matyti, kad laikinoji globa vyksta sklandžiai, Įsakymo panaikinimas iš esmės tik sukeltų būtinybę iš naujo spręsti J. P. skyrimo laikinąja globėja klausimą, kas neatitiktų ekonomiškumo ir protingumo principų.

Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad priimant Įsakymą nebuvo įvykdytas Vaiko globos organizavimo nuostatų (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 21 punkto reikalavimas - nebuvo išvados dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai). Iš bylos medžiagos matyti, kad išvadą pateikta tik 2018-03-23, tačiau pažymėtina, kad Vaiko laikinosios globos nuostatuose reikalavimas dėl išvados gavimo nustatant globą, o juo labiau, keičiant globėją, nėra numatytas ir prie rinktinos medžiagos priimant įsakymą nenurodytas.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas, atmeta reikalavimą dėl 2018-02-27 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos A. P. nustatymo panaikinimo ir, atitinkamai nesprendžia reikalavimo dėl vaiko grąžinimo ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), tačiau duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos, nes jai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ji nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.