Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. Č. dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. nutarė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad nepilnamečiui P. P. yra 13 metų, taigi jis yra vyresnis nei 10 metų, o A. S. Č. virš 72 metų, todėl vadovaujantis LR CK 3.269 str. 7 d. A. S. Č. negali būti paskirta nepilnamečio vaiko globėja.

Suinteresuotas asmuo A. S. Č. teismo posėdžio metu prašė panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį, P. P. nustatyti nuolatinę rūpybą ir vaiko rūpintoja paskirti ją. Nurodė, kad P. P. rūpinasi jau ilgą laiką, jos sveikata gera, todėl gali auginti vaiką. Šeima gyvena trijų kambarių bute, todėl P. P. turi savo atskirą kambarį, lanko mokyklą. Be to, nurodė, kad gauna didesnę nei vidutinę senatvės pensiją – apie 900 Lt, jos vyras A. Č. gauna padidintą senatvės pensiją bei valstybinę mokslininkų pensiją – 1532 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Vaikai – ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikai dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo yra reikalingi ypatingos apsaugos ir globos, kurios reikia jų gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad minėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota ir būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises. Civilinio kodekso 3.248 straipsnyje yra nurodyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai - paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečio P. P. tėvai mirę. Nuo 2003 m. vasario 24 d. nepilnamečiu P. P. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta senelė A. S. Č.. Globėja su vyru ir P. P. gyvena trijų kambarių bute, globojamas vaikas turi savo atskirą kambarį, globėja ir vyras gauna didesnę negu vidutinę pensiją, be to, vyras gauna valstybinę mokslininkų pensiją, ko pasėkoje pastovios šeimos pajamos per mėnesį sudaro 2372,76 Lt. Bylos medžiaga nenustatyta, kad globėja turėtų sveikatos sutrikimų, posėdžio metu nurodė, jog sveikata gera ir leidžia auginti bei rūpintis vaiku. Mirus P. P. tėvui A. S. Č. 2010 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrių su prašymu nustatyti nuolatinę globą P. P.. Preiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Pirmos instancijos teismas pareiškimo netenkino, nurodydamas, kad LR CK 3.269 str. 7 p. nurodyta, jog globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką. Nepilnamečiui P. P. yra 13 metų, taigi, jis yra vyresnis nei 10 metų, pageidaujančiai būti nuolatine globėja A. S. Č. virš 72 metų, todėl ji negali būti pakirta nuolatine globėja.

Pagal LR CK 3.269 str. 7 p. asmuo sulaukęs 65 metų arba vyresnis, negali būti jaunesnio nei dešimties metų vaiko globėjas (rūpintojas), tačiau P. P. 14 metų, todėl galimybė būti vaiko globėju nebesiejama su amžiaus riba. Be to, šis pagrindas netaikomas, jeigu nuolatinės vaiko globos nori jo artimieji giminaičiai (LR CK 3.135 str.), kadangi minėto straipsnio 7 punke išimtis nurodoma laikinajai globai. Todėl, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą.

LR CK 3.164 str. nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka. Konvencijos 12 str. nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas P. P. išreiškė sutikimą, kad suinteresuotas asmuo A. S. Č. (senelė) būtų paskirtą jo rūpintoja. Šį sutikimą teismo posėdžio metu išreiškė ir raštu.

Atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus ir jų vertinimus, tai, kad suinteresuoto asmens A. S. Č. sveikatos būklė gera, kad šeimos gaunamas pakankamas pajamas ir P. P. sudarytas geras buitines sąlygas, bei teisme posėdžio metu P. P. išreikštą norą pasilikti gyventi A. S. Č. namuose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, rūpintojo paskyrimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis keistina tenkinant pareiškėjo prašymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 2 p., kolegija,

nusprendė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus prašymą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 30-870 P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą; nustatyti P. P. nuolatinę rūpybą ir jo rūpintoja paskirti A. S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) leisti A. S. Č. uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio P. P. gaunamomis pajamomis; nustatyti P. P. gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja A. S. Č. rūpintojos gyvenamojoje vietoje.