Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-316-567/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2A-316-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė
Ieškovas
BUAB „Auksinė vaivorykštė“
Atsakovas
A. V., K. Č.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.; 44.5.2.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Auksinė vaivorykštė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4611-910/2013 pagal ieškovo BUAB „Auksinė vaivorykštė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB, ieškinį atsakovėms A. V., K. Č. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Auksinė vaivorykštė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovių solidariai 75062,42 Lt žalai, atsiradusiai pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginti, ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-04-18 nutartimi ieškovui UAB „Auksinė vaivorykštė“ iškėlė bankroto bylą pagal trečiosios eilės kreditoriaus UAB „EUROCASH1“ pareiškimą. Bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Auksinė vaivorykštė“ vadovė ir 100 % šios įmonės akcijų savininkė buvo atsakovė K. Č.. Ši atsakovė, eidama bendrovės vadovės pareigas ir būdama vienintelė akcininkė, žinojo realią finansinę padėtį, kad yra pagrindas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau nevykdė įstatymo nustatytos pareigos. Atsakovė A. V. buvo UAB „Auksinė vaivorykštė“ vadovė ir vienintelė akcininkė nuo įmonės įsteigimo 2002-08-22 iki 2011-04-07. Nuo 2009 m. pradžios buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ji, žinodama tikrąją finansinę padėtį, nevykdė įstatymo nustatytos pareigos. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, abi atsakovės solidariai turi atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Auksinė vaivorykštė“ nuo 2009-09-30 turėjo skolą UAB „EUROCASH1“ 2004-01-15 sudarytos Saugos paslaugų sutarties Nr. 04/668 pagrindu (bendra skolos suma – 1101,68 Lt), pagal 2011-05-30 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 284 UAB „Auksinė vaivorykštė“ skola UAB TELE2 sudarė 4625,34 Lt, ši skola perleista UAB „Verslo sprendimų sistema“. Minėti faktai patvirtina, kad UAB „Auksinė vaivorykštė“ laiku nemokėjo už gautas paslaugas, be to, turėjo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, laiku nemokėjo ir įstatymų nustatytų mokesčių, t.y. buvo Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinti pagrindai UAB „Auksinė vaivorykštė“ vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-18 nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad pagal VĮ Registrų centrui pateiktą 2008-12-31 UAB „Auksinė vaivorykštė“ balansą 2008 m. įmonė turėjo turto, kurio vertė – 224469 Lt, po vienerių metų mokėtinos skolos ir ilgalaikis turtas – 126635 Lt, per vienerius metus mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 120615 Lt, tarp jų – 107304 Lt skola tiekėjams, 1311 Lt kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai; 2008 m. įmonė patyrė 11688 Lt nuostolių; pagal 2009 m. balansą UAB „Auksinė vaivorykštė“ turėjo turto, kurio vertė – 182281 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 261167 Lt, po vienerių metų mokėtinos skolos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 122729 Lt, per vienerius metus mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 138438 Lt; 2008 m. įmonė patyrė 47610 Lt nuostolių. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad UAB „Auksinė vaivorykštė“ jau nuo 2008 m. turėjo finansinių sunkumų, kai įsipareigojimai viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės; 2009 m. įmonės padėtis dar labiau pablogėjo. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-18 nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuotos aplinkybės dėl UAB „Auksinė vaivorykštė“ nemokumo 2009 m. yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovės, nesikreipdamos į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiesiog laukė, kol UAB „Auksinė vaivorykštė“ iš viso neliks turto ir įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad VĮ „Regitra“ duomenimis 2010-09-03 buvo parduotas UAB „Auksinė vaivorykštė“ nuosavybės teise priklausęs automobilis Crystler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o 2011-04-06 parduota priekaba AGADOS, VZ 21, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); šią priekabą, likus vienai dienai iki įmonės akcijų pardavimo, įsigijo atsakovės vyras J. V.. Ieškovo teigimu, UAB „Auksinė vaivorykštė“ akcijas A. V. pardavė 2011-04-07 sutartimi K. Č., nors akcijų pardavimo metu įmonė buvo nemoki. K. Č. tapus UAB „Auksinė vaivorykštė“ direktore, ji nedėjo pastangų tam, kad sumažintų įmonės skolas, priešingai, visiškai nustojo vykdyti įmonės veiklą, kita vertus, sudarinėjo naujas sutartis, kurios dar labiau sunkino įmonės finansinę padėtį ir didino skolas kreditoriams (2011-05-30 sudaryta Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis su UAB TELE2). Ieškovo nuomone, jeigu A. V. 2009 m. pradžioje būtų pateikusi pareiškimą teismui dėl UAB „Auksinė vaivorykštė“ bankroto bylos iškėlimo, įmonė bent iš dalies būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais; taip pat jeigu K. Č., įsigijusi nemokios UAB „Auksinė vaivorykštė“ akcijas, nedelsdama būtų inicijavusi bankroto bylą, UAB „Auksinė vaivorykštė“ ir jos kreditoriai būtų geresnėje padėtyje, negu yra šiuo metu. Atsakovės, nepagrįstai nesikreipdamos į teismą dėl UAB „Auksinė vaivorykštė“ bankroto bylos iškėlimo, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo žala, ir šią žalą jos privalo atlyginti solidariai, nes atsiradusi žala susijusiu su jų abiejų veiksmais (LR CK 2.87 str., 6.6 str. 3 d., Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Atsakovė A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Auksinė vaivorykštė“ įsteigta 2002-08-27, atsakovė buvo viena iš steigėjų, taip pat vadovavo bendrovei nuo jos įsteigimo iki 2011-04-07. Bendrovės pagrindinė veikla buvo prekyba zoo prekėmis, daugiausia – dekoratyvinėmis akvariuminėmis žuvytėmis, joms auginti reikalingais reikmenimis, maistu ir pan. Atsakovė, siekdama išlaikyti verslą, nuolat investuodavo asmenines bei skolintas lėšas: 2004-11-04 kredito sutartimi įsipareigojo suteikti bendrovei 8200 Lt beprocentę paskolą; 2006-11-02 kredito sutartimi – 90000 Lt beprocentę paskolą. Nepaisant atsakovės pastangų ir investicijų, bendrovės verslas išliko nuostolingas. 2011-04-07 pradavė bendrovės akcijas Latvijos verslininkei K. Č., kuri tapo vienintele akcininke, perėmė visus bendrovės dokumentus ir turtą. Iki verslo pardavimo buvo atsiskaityta beveik su visais kreditoriais, skolos likusiems kreditoriams, išskyrus bendrovės skolą pačiai atsakovei A. V., buvo nedidelės. Naujajai akcininkei ir vadovei perduoto turto pakako visų kreditorių reikalavimams padengti. 2008 m. ir 2009 m. balansai, kuriais remiasi ieškovas, visiškai neatspindi bendrovės tikrosios finansinės padėties. Dėl nurodytu laikotarpiu buvusios pasaulinės ekonominės krizės verslas sekėsi ypač sunkiai, tačiau iki verslo perleidimo 2011 m. atsakovė atsiskaitė beveik su visais kreditoriais ir bendrovė tuo metu nebuvo nemoki. Atsakovė A. V., perleisdama bendrovės akcijas, be kitų dokumentų perdavė atsakovei K. Č. ir tarpinį 2011 m. keturių mėnesių bendrovės balansą, kuris galėtų patvirtinti, jog akcijų perleidimo metu bendrovė buvo moki. Aplinkybę, kad nuo 2009 m. iki akcijų perleidimo 2011 m. bendrovės finansinė padėtis pasikeitė, akivaizdžiai patvirtina tai, jog pagal 2009 m. balansą bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 261167 Lt, tuo tarpu bankroto bylą iškėlęs teismas iš viso yra patvirtinęs kreditorių reikalavimų, kurių suma – tik 28379,42 Lt. Ieškovas pripažįsta, jog dalis teismo patvirtintų bendrovės kreditorių reikalavimų kyla iš sandorių, sudarytų jau po 2011-04-07, kai atsakovė A. V. nebuvo nei bendrovės akcininkė, nei vadovė, todėl nepagrįstai reikalaujama 4625,34 Lt skolos pagal 2011-05-30 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, 1357 Lt skolos darbuotojai A. G., dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių, apskaičiuotų po akcijų perleidimo; 1216 Lt Turto banko reikalavusio, išmokėjus bankrutuojančios bendrovės darbuotojai išmoką iš Garantinio fondo; 79 Lt skolos UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ pagal 2011-10-20 ir vėliau suteiktas paslaugas. Priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų atsakovės A. V. veiksmų ir žalos, kurią bendrovė patyrė dėl sandorių, sudarytų jau po akcijų perleidimo, kai atsakovė A. V., nebūdama nei vadovė, nei akcininkė, jau neturėjo subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nėra jokio nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų atsakovės A. V. veiksmų ir 46683 Lt žalos, kuri apskaičiuota kaip iki šiol nepanaudota ir nepadengta kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta administravimo išlaidų sąmatos dalis. Ieškovo reikalaujama priteisti administravimo išlaidų suma yra akivaizdžiai neprotinga: 51183 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmata bankroto byloje, kurioje teismas yra patvirtinęs iš viso 28379,42 Lt kreditorinių reikalavimų, neatitinka protingumo ir pagrįstumo reikalavimų, be to, yra nepagrįsta objektyviais administratoriaus poreikiais Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 10 d. numatyta maksimali 10000 Lt administravimo išlaidų suma, kuri gali būti priteista iš pavėlavusių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovų ar savininkų, todėl ieškinio reikalavimas dėl 46683 Lt žalos priteisimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 6.6 str. 3 d.).

Atsakovė K. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-02 sprendimu nusprendė:

1) patenkinti dalį ieškovo BUAB „Auksinė vaivorykštė“ ieškinio ir priteisti iš atsakovės K. Č. ieškovo BUAB „Auksinė vaivorykštė“ naudai 61226,08 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 61226,08 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2012-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) Kitą ieškinio dalį atmesti;

3) Priteisti iš atsakovės K. Č. 61 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad UAB „Auksinė vaivorykštė“ įsteigta 2002-08-27, pagrindinė bendrovės veikla buvo prekyba zoo prekėmis. Atsakovė A. V. buvo viena iš UAB „Auksinė vaivorykštė“ steigėjų, taip pat vadovavo bendrovei nuo jos įsteigimo, 2008-08-07 tapo vienintele akcininke. 2011-04-07 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė A. V. visas bendrovės akcijas perleido Latvijos verslininkei atsakovei K. Č., perdavė naujajai akcininkei ir bendrovės direktorei dokumentus bei prekių atsargas. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-18 nutartimi, tenkindamas trečiosios eilės kreditoriaus UAB „EUROCASH1“ pareiškimą, iškėlė UAB „Auksinė vaivorykštė“ bankroto bylą. 2012-09-11 nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorių reikalavimų suma – 12854,48 Lt. 2013-01-03 ir 2013-03-20 nutartimis patikslinus jau įtrauktų kreditorių reikalavimų dydį ir įtraukus naujus, kreditorių reikalavimų suma padidėjo iki 28379,42 Lt. Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta įmonės vadovo, taip pat savininko (savininkų) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba jeigu įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. nuostatas įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo administracijos vadovui nustatyta todėl, jog šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jeigu toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, teiktų jai prekes ir (arba) paslaugas. Tam, kad būtų pagrindas bendrovės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas – paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės aptariamu pagrindu, neteisėti veiksmai (neveikimas) konstatuojami nustačius, kad, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, esant kitoms įstatyme įvardytoms aplinkybėms, nevykdė įstatymo nustatytos pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas, vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad bankroto bylą iškėlęs teismas rėmėsi UAB „Auksinė vaivorykštė“ 2008 m., 2009 m. balansais, nes duomenų apie bendrovės padėtį 2010 m., 2011 m. teismui nebuvo pateikta, tačiau sprendžiant dėl atsakovės A. V. civilinės atsakomybės, grindžiamos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, būtina analizuoti ne tik 2008 m., 2009 m. UAB „Auksinė vaivorykštė“ balansuose įrašytus duomenis, bet ir kitų bylos duomenų apie bendrovės finansinę padėtį iki 2011-04-07, kai ši atsakovė pardavė bendrovės akcijas ir perleido vadovavimą bendrovei atsakovei K. Č., visumą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė A. V. dėjo pastangas stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį, investuodama ir skolindama asmenines lėšas. Ta aplinkybė, kad, likus vienai dienai iki bendrovės akcijų perleidimo atsakovei K. Č., UAB „Auksinė vaivorykštė“ pardavė automobilio priekabą atsakovės A. V. sutuoktiniui J. V., pati savaime nėra pagrindas konstatuoti atsakovės A. V. neteisėtus veiksmus, nesąžiningumą. Ieškovas neįrodinėjo, kad šis sandoris pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Dėl ieškovo argumentų, kad atsakovė A. V. jau nuo 2009 m. neturėjo pagrindo tikėtis, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini, teismas pažymėjo, jog pagal 2009 m. balansą bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 261167 Lt, tuo tarpu bankroto bylą 2012-04-18 iškėlęs teismas iš viso yra patvirtinęs kreditorių reikalavimų, kurių suma – 28379,42 Lt. Nuo 2009 m. bendrovės skolos gerokai sumažėjo. Be to, ieškovas nepaneigė atsakovės argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad 2008 m., 2009 m. balansuose užfiksuotų bendrovės įsipareigojimų didžiąją dalį sudarė skolos būtent pačiai akcininkei A. V.. Vadovaujantis logikos dėsniais, atsakovė K. Č. nebūtų pirkusi UAB „Auksinė vaivorykštė“ akcijų ir mokėjusi už jas 3000 Lt, jeigu perduodamo turto (atsargų) nebūtų pakakę bendrovės kreditorių reikalavimams padengti. Atsakovė A. V., be kitų bendrovės dokumentų, perdavė naujajai akcininkei ir vadovei K. Č. 2011 m. keturių mėnesių balansą. Dėl ieškovo argumentų, kad 2010-09-09 buvo įsteigta atsakovės A. V. dukterų įmonė UAB „Elgimva“, kurios veikla yra identiška, teismas nurodė, jog įmonės įsteigimo faktas pats savaime neįrodo, kad UAB „Auksinė vaivorykštė“ veikla faktiškai buvo perkelta į UAB „Elgimva“. Juolab, kai byloje nepaneigtos aplinkybės, kad UAB „Auksinė vaivorykštė“ veikla buvo perleista atsakovei K. Č.. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų jo nurodytai prielaidai pagrįsti. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka atsakovės A. V. neteisėtam neveikimui iki 2011-04-07 nesikreipiant į teismą dėl UAB „Auksinė vaivorykštė“ bankroto bylos iškėlimo konstatuoti. Byloje nustatytos aplinkybės dėl kreditorių reikalavimų, 2012-04-18 iškėlus bendrovei bankroto bylą, dydžio, atsakovės A. V. pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai teismo posėdyje įrodo, kad ši atsakovė paneigė ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė neteisėtą jos, kaip bendrovės vadovės, neveikimą, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2011-04-07, kai perleido akcijas ir įmonės veiklą kitai atsakovei K. Č.. Nustačius, kad neįrodytos būtinosios atsakovės A. V. civilinės atsakomybės sąlygos, jai civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Juridinių asmenų registro duomenimis K. Č. nurodyta kaip UAB „Auksinė vaivorykštė“ direktorė nuo 2011-04-12 iki 2012-05-08. Atsakovės K. Č. 2013-04-29 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ji įmonę „Auksinė vaivorykštė“ 2011-04-10 pardavė V. M. ir nuo 2011-04-10 nėra nei UAB „Auksinė vaivorykštė“ akcininkė, nei direktorė, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog po akcijų įsigijimo atsakovė K. Č. tęsė UAB „Auksinės vaivorykštė“ veiklą, stengėsi atsiskaityti su likusiais kreditoriais. Atsakovė A. V. nurodė, kad, perleidus akcijas ir bendrovės veiklą atsakovei K. Č., perduotų prekių atsargų turėjo visiškai užtekti tam, jog pardavus jas, būtų atsiskaityta su bendrovės kreditoriais, tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad po to, kai vadovavimą bendrovei perėmė atsakovė K. Č., ne tik nebuvo grąžinamos perimtos bendrovės skolos, bet ir atsirado naujų: 2011-05-30 sudaryta Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. 284, pagal kurią nebuvo atsiskaitoma, dėl to susidarė 4625,34 Lt skola (ją perėmė UAB „Verslo sprendimų sistema“); nebuvo dengiama ir augo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tarp atsakovės K. Č. neveikimo, nesirūpinant bendrovės veikla, nesiimant priemonių skoloms grąžinti, taip pat šios atsakovės veiksmų, didinant bendrovės skolas, delsimo inicijuoti bankroto bylą ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys: jeigu nurodyta atsakovė, įsigijusi akcijas ir perėmusi vadovavimą bendrovei, nematydama galimybių tęsti bendrovės veiklą ir ją stabilizuoti, būtų laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų reali galimybė patenkinti kreditorių reikalavimus (kurių suma bendrąja prasme nedidelė), realizavus turėtas prekių atsargas. Teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovei K. Č. civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Auksinė vaivorykštė“ bankroto bylos iškėlimo, nevykdymo. Besiformuojančioje teismų praktikoje administravimo išlaidos vertinamos kaip žalos, atsiradusios dėl pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2011). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p., 36 str. 2 d. nuostatas tvirtinti, keisti administravimo išlaidų sąmatą, nustatyti disponavimo administravimo išlaidomis tvarką yra kreditorių susirinkimo kompetencija. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bankrutuojančios įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, grindžiamą jo delsimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimas. Kiekvienu atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti tiek žalos faktą, tiek konkretų jos dydį. Teismas nurodė, jog buvęs įmonės vadovas negali įtakoti administravimo išlaidų dydžio, neturi galimybės kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kad šis atliktų administravimo išlaidų sąmatos kontrolę. Dėl nurodytų priežasčių jam negali būti atimta galimybė kelti administravimo išlaidų, kaip iš jo reikalaujamos priteisti žalos, pagrįstumo klausimą civilinėje byloje dėl jo civilinės atsakomybės. Spręsdamas dėl iš buvusio įmonės vadovo priteistinos žalos dydžio, teismas vertino, ar prašomos priteisti administravimo išlaidos atitinka atlygintinai žalai keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstumo, realumo, be to, protingumo ir teisingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju atsakovė K. Č. nesidomėjo proceso eiga ir neginčijo ieškovo reikalaujamų priteisti, kaip žalos atlyginimo, administravimo išlaidų pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis ieškovo reikalavimų pagrindas. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179 str., 185 str. tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti kaip žalos atlyginimą administravimo išlaidas, remiasi pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kurios bendra suma – 51183 Lt (42 300 Lt + PVM) (1t., b. l. 106-107). Pagal bendrąją žalos atlyginimo taisyklę atlyginamos realiai patirtos išlaidos. Išlaidos suprantamos, kaip išleistos lėšos. Išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl tam tikrų sumų sumokėjimo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kiek jau yra patirta administravimo išlaidų vykstančiame UAB „Auksinės vaivorykštė“ bankroto procese. Analizuojant ieškovo pateiktą administravimo išlaidų sąmatą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisinio statuso keitimo registravimui numatyta skirti 300 Lt. Iškėlus bankroto bylą, įmonės teisinis statusas keičiamas du kartus: įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą (registruojamas statusas – „bankrutuojanti“) ir įsiteisėjus nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (registruojamas statusas – „bankrutavusi“). Pagal VĮ Registrų centro interneto tinklapyje nurodytus įkainius (www.registrucentras.lt/jar/apie/ikainiai) teisinio statuso keitimo registravimo mokestis – 73 Lt todėl, reali tokio pobūdžio išlaidų suma – 146 Lt. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nepagrindė, kodėl administravimo išlaidų sąmatoje aptariamoms išlaidoms numatyta 300 Lt suma, todėl teismas pripažino įrodytu tik reikalavimą dėl 146 Lt dydžio tokio pobūdžio išlaidų. Sąmatoje taip pat numatyta 5000 Lt suma teisinėms, skolų išieškojimo paslaugoms. Konkrečių įrodymų šių išlaidų būtinumui pagrįsti ieškovas nepateikė. UAB „Auksinės vaivorykštė“ bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, bankrutuojančios įmonės bylas veda pats, ne per advokatą. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės kaip žalą išlaidas, numatytas teisinėms paslaugoms apmokėti. Administravimo išlaidų sąmatoje numatytų patirti išlaidų didžiąją dalį sudaro atlyginimas bankroto administratoriui – 30000 Lt. Vertindamas nurodytos sumos, kaip prašomos priteisti žalos, pagrįstumą, teismas atsižvelgė į tai kad UAB „Auksinės vaivorykštė“ bankroto byloje patvirtina kreditorių reikalavimų suma nėra didelė, kreditorių – nedaug, bendrovė neturi turto, kurį reikėtų administruoti. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti pagrįstu ir tenkintinu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės K. Č., kaip žalos atlyginimą, numatytų patirti administravimo išlaidų dalį 32846,66 Lt (27146 + PVM). Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad reikalaujama priteisti žala atsirado dėl abiejų atsakovių, t. y. A. V. ir K. Č., veiksmų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Auksinės vaivorykštė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti visiškai bei žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovių. Nurodė, kad, esant nemokumo momentui, kurio turinys apibrėžtas Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p., kyla Įmonių bankroto įstatymo 8 str. numatyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Balanso įrodomoji reikšmė gali būti paneigiama tik esant kitiems objektyviems įrodymams, kurie iš tiesų objektyviai galėtų pagrįsti, jog įmonės vadovas ėmėsi veiksmų, kurie buvo pateisinami protingos verslo rizikos pagrindu. Apeliantas teigia, jog byloje tokių domenų nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės motyvavo prielaidomis. Byloje yra pateiktas ne tik 2008 m. balansas, kuriame įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, bet ir 2009 m. balansas, kuris liudija dar didesnį įmonės situacijos pablogėjimą. Sprendžiant klausimą dėl vadovo atsakomybės, vertintinas vadovo veiksmų atitikimas protingumo ir sąžiningumo principas. Vertinant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momentą, nėra reikšmingos priežastys, kodėl įmonė tapo nemoki. A. V., nepaisant to, kas lėmė įmonės nemokumą, privalėjo 2009 m. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne leisti rinkoje funkcionuoti subjektui, negalinčiam užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimo. Apeliantas pažymėjo, kad byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų, kurie liudytų, jog iš tiesų gautos lėšos, pardavus automobilį ir priekabą būtų panaudotos įmonės įsiskolinimui dengti, todėl teismas pasirėmė vien atsakovės žodiniais paaiškinimais. Pažymėjo, kad patvirtinti kreditoriniai reikalavimai nėra pakankamas rodiklis spręsti, jog esamu momentu pareikšti kreditoriniai reikalavimai atitinka esamus įmonės įsipareigojimus. Įmonių bankroto įstatymas numato kreditorių teisę, o ne pareigą pareikšti kreditorinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus bei sprendime iš esmės ignoravo svarbias faktines aplinkybes - įmonė turėjo 30000-40000 Lt vertės turto, todėl K. Č. būtent dėl šių aplinkybių apsimokėjo pirkti įmonės akcijas už 3000 Lt, o ne todėl, jog minėta suma atitiko įsipareigojimų skirtumą.

Atsiliepimas

Atsakovė A. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagrįstai ir pateisinamai tikėjosi, jog bankroto galima išvengti, todėl tęsė veiklą. Vertinant bendrovės mokumą 2009 m. pabaigoje, teismas tinkamai įvertino, jog didžioji dalis bendrovės balanse užfiksuotų įsipareigojimų buvo būtent bendrovės įsipareigojimai bendrovės vadovei ir akcininkei A. V., kuri šias sumas per ilgą laiką buvo investavusi į bendrovę, siekdama pagerinti jos finansinę padėtį bei užtikrinti veiklos tęstinumą. Nuo 2008 m. iki 2012 m. bendrovės kreditoriniai reikalavimai buvo sumažinti nuo 261167 Lt iki 28379,42 Lt, t.y. finansinė padėtis gerėjo. Atsakovė įkeitė savo vienintelį būstą, paimdama iš banko 95000 Lt kreditą, kuri panaudojo bendrovės veiklai finansuoti. Atsakovė teigia, jog nėra priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų ir 46683 Lt žalos. Bendrovės formalus nemokumas, atspindėjęs 2008 m. ir 2009 m. balansuose, neleido pagrįstai teigti, jog bendrovės laukia neišvengiamas bankrotas.

Atsakovė K. Č. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – teise į gynybą. Pagal LR CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodytos teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualios ir bylos apeliacinio nagrinėjimo stadijoje (CPK 302 straipsnis). Apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai.

Atsakovė K. Č. neskundžia sprendimo dalies, kuria patenkinta ieškovo BUAB „Auksinė vaivorykštė“ ieškinio dalis ir priteista iš atsakovės K. Č. ieškovo BUAB „Auksinė vaivorykštė“ naudai 61226,08 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą 61226,08 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2012-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas įstatymų normas, jų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į dispozityvumo principą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro tik tie apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų atmetimo (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalis, 320 straipsnis). Pagrindų peržengti šias ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) nenustatyta. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija, nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliami klausimai dėl atsakovės K. Č. teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovė A. V. pagal 2011-04-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 26-28) visas UAB „Auksinė vaivorykštė“ akcijas perleido atsakovei K. Č., perdavė naujajai akcininkei ir direktorei UAB „Auksinė vaivorykštė“ dokumentus bei prekių atsargas (1 t., b. l. 173-176, 177). Juridinių asmenų registre nuo 2011-04-12 (1 t., b.l. 158-162) buvo išviešinti duomenys, kad atsakovė K. Č. yra vienintelė UAB „Auksinė vaivorykštė“ akcininkė ir direktorė. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinių asmenų registro duomenys ir 2011-04-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 26-28), 2011-04-07 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas (1 t., b. l. 173-176) ir 2014-04-07 trumpalaikio turto perdavimo aktai (1 t., b.l. 177) nėra nuginčyti nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi, nes šie duomenys patvirtina, kad 2011-04-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė K. Č. įgijo nuosavybės teises į ieškovo įmonės akcijas ir jas operatyviai realizavo. Ta aplinkybė, kad nuo 2011-04-12 juridinių asmenų registre (1 t., b.l. 158-162) buvo pakeisti duomenys dėl to, kad atsakovė A. V. nėra įmonės akcininkė ir direktorė, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad ji neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Auksinė vaivorykštė“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą faktinę aplinkybę, kad 2009-12-15 priimtas atsakovės A. V., kaip vienintelės akcininkės, sprendimas UAB „Auksinė vaivorykštė“ nuostolius padengti papildomu akcininko įnašu 35000 Lt sumai (1 t., b. l. 172). Šis sprendimas nėra nuginčytas ar panaikintas nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija juo remiasi, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad iki akcijų atsakovei K. Č. perleidimo 2011-04-07 atsakovė A. V. stengėsi atsiskaityti su įmonės kreditoriais, finansuodama įmonės veiklą nuosavomis lėšomis, todėl ji neturėjo pareigos 2009 metais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės A. V. veiksmų ir ieškovo įvardijamos žalos dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio ir priekabos pardavimas (1 t., b.l. 21-25) iki 2011-04-07 akcijų perleidimo nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį atsakovės A. V. atžvilgiu, nes įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti atsakovei K. Č. ir atsakovė A. V. nėra atsakinga už atsakovės K. Č. veiksmus, neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 28379,42 Lt sumai, patvirtina, kad teismo nustatytos žalos dydis dėl 28379,42 Lt kreditorinių reikalavimų ir 32846,66 Lt administravimo išlaidų sumomis yra teisingas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus dėl abiejų atsakovių solidarios atsakomybės, nes byloje surinktų įrodymų visuma sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui atmesti ieškinį atsakovės A. V. atžvilgiu, netaikant solidarios atsakomybės abiejų atsakovių atžvilgiu.

Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai ir teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.249 str.; LR CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas neįgijo pareigos atlyginti atsakovei A. V. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjai Rūta Veniulytė - JankūnienėVytautas Zelianka