Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2024 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą: dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

2. 2024 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti – 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, tris viešųjų darbų valandas keičiant į vieną laisvės apribojimo dieną, ir paskirta subendrinta 7 (septynių) mėnesių 15 (dienų) laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3. 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą arešto bausmę bendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 18 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, kai laisvės apribojimo bausmė keičiama į arešto bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, bausmes visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7 punktu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. P. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. P. 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 22 val. 25 min, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės paėmė: Balzamą - spiritinį gėrimą „Devynerios Žalios“ 0,7 litro talpos, kurios vieneto kaina 14,99 Eur. Natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ citrinų skonio gazuoto 1,5 l talpos, kurio vieneto kaina 0,79 Eur, depozitas 0,10 Eur centų. Bendra prekių suma 15,88 Eur. Šias prekes ketino išsinešti iš prekybos salės, už jas neatsiskaitęs, tačiau pardavėjoms R. A. ir J. K. tai pastebėjus ir bandant sulaikyti, paspruko iš parduotuvės su prekėmis už jas neatsiskaitęs, ir tokiu būdu, jas atvirai pagrobdamas bei padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15,88 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Be kaltinamojo L. P. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2024 m. rugsėjo 7 d. dirbo savo darbo vietoje. Dirba kasoje, tačiau esant mažam klientų kiekiui į jos pareigas įeina dėlioti prekes prie kasų į lentynas. Kasoje tuo metu dirbo jos kolegė kita pardavėja R. A., kuri aptarnavo klientus. Abi staiga pamatė, kad apie 22.25 val. pro kasas eina jaunas vaikinas, kuris užsikišęs po pažastimi alkoholio butelį. Lyg kažką ir pasakė, tačiau, ką tiksliai pasakyti negali. Kolegė staigiai pašoko iš jos darbo vietos ir ji taip pat sukruto ir bandė sustabdyti jaunuolį, kad jis grįžtų ir susimokėtų už prekes, tačiau jis net nesureagavo. Durų kolegė užblokuoti negalėjo, nes to tiesiog padaryti neįmanoma, kai šalia stovi žmogus(b. l. 26-28).

Liudytoja R. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2024 m. rugsėjo 7 d. dirbo savo darbo vietoje, buvo kasoje ir aptarnavo klientus. Šalia jos stovėjo kolegė, pardavėja J. K. kuri dėliojo į lentynas prekes. Apie 22.25 val. pro kasas praėjo vaikinas, kuris užsikišęs po pažastimi turėjo alkoholio butelį. Jis jai kažką pasakė, tačiau, ką tiksliai pasakyti negali. Ji staigiai pašoko nuo kėdės ir bandė jį vytis, nes jis nesumokėjo už alkoholinių gėrimų butelį. Durų užblokuoti negalėjo, nes jos stovint pašaliniam žmogui prie jų tiesiog neužsidaro (b. l. 30-32 ).

Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrų „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos padalinio vadovu. 2024 m. rugsėjo 8 d. ryte buvo informuotas apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 22.25 val. į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo vaikinas, kuris atvirai matant dviems parduotuvės pardavėjoms pro kasas išsinešė 1 butelį alkoholinio gėrimo ir mineralinio butelį. Todėl buvo peržiūrėtas vaizdo kamerų įrašas, kuriame pamatė, kaip vaikinas, kuris yra vidutinio kūno sudėjimo, vilki pilkos spalvos šortais, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ant kurių užrašas, dėvi juodos spalvos kojines, avi juodos spalvos šlepetes su baltos spalvos logotipu, užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu priėjęs prie gaiviųjų gėrimų skyriaus iš antros lentynos nuo apačios paimą mineralinio vandens butelį. Tada nueina į alkoholinių gėrimų skyrių ir paima alkoholinio gėrimo butelį. Kaip vėliau nustatyta balzamas - spiritinis gėrimas „Devynerios žalios“ . Mineralinio vandens butelį laiko vienoje rankoje, alkoholio kitoje rankoje. Tada vaikinas eina link kasų ir praeina pro kasas už prekes nesumokėjęs. Kasoje sėdinti pardavėja jam kažką sako, tačiau vaikinas į tai nereaguoja ir pasišalina iš prekybos centro kur lauke jo laukia draugas. Vaikiną pavogusi prekes sumoje už 15,88 Eur jis pažįsta iš matymo, kadangi jis ne kartą yra vykdęs vagystes iš „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro (b. l. 34-36 ).

2024 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai, įrašyti į CD diską DVD+R1. Vaizdo įraše „S02_DVR1_ch2_20240907222534_20240907222541“ matyti, kaip vienoje iš prekybos kasų, sėdi parduotuvės darbuotoja - kasininkė, kuri yra trumpai kirptų šviesios spalvos plaukų, su akiniai, vilki darbo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Už jos stovi kitą parduotuvės darbuotoja, kuri yra tamsios spalvos plaukų, taip pat vilki darbinius marškinėlius trumpomis rankovėmis. Matyti, kaip ateina L. P. į prekybos kasą, kuris yra vidutinio kūno sudėjimo, vilki pilkos spalvos šortus, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ant kurių yra užrašas, kurio nėra galimybės tiksliai įžiūrėti dėl vaizdo įrašo kokybės, dėvi juodos spalvos kojines, avi juodos spalvos šlepetes su baltos spalvos logotipu, ant galvos dėvi juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant kairės rankos turi juodos spalvos laikrodį. Jis rankose neša dvi prekes, vienoje vandens butelį, kitoje alkoholio butelį. L. P. rankose laikydamas minėtas prekes praeina pro prekybos kasą už jas neatsiskaitęs, abiejų anksčiau minėtų parduotuvės darbuotojų akivaizdoje. Viena iš parduotuvės darbuotojų, jam praeinant pro prekybos kasą jam kažką sako. Vaizdo įraše „S02_DVR1_ch11_20240907222518_20240907222534“ matyti, kaip L. P., stovėdamas prie alkoholinių gėrimų skyriaus lentynų, iš trečios lentynos nuo apačios paima prekę, kitoje rankoje laikydamas vandens butelį. Paėmęs minėtą prekę, nueina link prekybos kasų. Vaizdo įraše „S02_DVR2_ch14_20240907222425_20240907222434“ matyti, kaip L. P., priėjęs prie gaiviųjų gėrimų skyriaus iš antros lentynos nuo apačios paima prekę ir nueina tolyn prekybos salę. Vaizdo įraše „S02_DVR2_ch22_20240907222507_20240907222557“ matyti, kaip prie laukinių įėjimo į parduotuvę durų stovi vyras Nr. 2, kuris yra lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptų rudos spalvos plaukų, vilki žalsvos spalvos marškinėlius, žalios spalvos šortus su šone esančiomis baltos spalvos juostomis, avi tamsios spalvos sportinius batus. Vyras nr. 2 stoviniuoja prie laukinių ėjimo durų iš lauko pusės, vėliau atsistoja automatinių įėjimo durų tarpdury, kai tuo metu iš parduotuvės su minėtomis prekėmis išbėga L. P.. Išbėgęs į lauką, nusileidęs laipteliais, lauke pasuka į kairę pusę, vyras nr. 2 eina iš paskos, akimirkai sustojęs ant laiptų, atsisuka į parduotuvės duris, ir nueina tolyn paskui L. P.. Vaizdo įrašas „S02_DVR2_ch27_20240907222315 _20240907222605“ matyti, kaip fiksuojamas vaizdas į parduotuvės įėjimą iš lauko pusės ir automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įraše fiksuojamas tas pats anksčiau aprašytas vaizdas iš kitos pusės. Fiksuojamas iš parduotuvės su prekėmis pasišalinęs L. P., kuris lauke pasuko į kairę pusę ir nuėjo tolyn bei paskui jį nuėjęs vyras nr. 2. (b. l. 46-51).

2024 m. spalio 11 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 17-24).

2024 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus pastebėta, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 22.25 val., su prekėmis pro kasas nesumokėjęs praėjo L. P. (b. l. 11-16).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis L. P. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-245-696/2015, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-245-696/2015, 2K-136/2011). Pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamai L. P. pasitvirtino. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Kaltinamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, o kartu ir kaltinime nurodytas aplinkybes, patvirtina kaltinamojo paties teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad ėjo pirkti mineralinio, pirko mineralinį vandenį „Neptūnas“, 1.5 l, turėjo tik virš euro mineraliniam, tačiau paėmė alkoholinį gėrimą Trejos devynerios, žalios. Prekę turėjo rankose, išeinant iš parduotuvės jį bandė sulaikyti pardavėja, tačiau pardavėjoms nepavyko jo sulaikyti. Pavogtą alkoholį po to išgėrė su draugu.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, liudytojų J. K., R. A., V. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis prisipažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir iš prekių salės pagrobęs svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: spiritinį gėrimą „Devynerios Žalios“ 0,7 litro talpos, kurios vieneto kaina 14,99 Eur ir natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ citrinų skonio gazuoto 1,5 l talpos, kurio vieneto kaina 0,79 Eur, depozitas 0,10 Eur centų, matant dviems pardavėjoms. Byloje esantis apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai, patvirtina, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent L. P.. Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. P., suvokdamas savo veiksmų tyčią, siekė užvaldyti svetimą turtą ir savo sumanymą įgyvendino atvirai, matant parduotuvės darbuotojoms, jį pagrobdamas, tai užfiksuota vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose. Kaltinamojo L. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino. Teismo vertinimu ištirti įrodymai patvirtina, kad jis įvykdė atvirą vagystę ir atvirai pagrobė svetimą „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Kaltinamojo veiksmus matė dvi darbuotojos J. K. ir R. A.. J. K. parodė, kad kasoje tuo metu dirbo jos kolegė kita pardavėja R. A., kuri aptarnavo klientus. Abi staiga pamatė, kad apie 22.25 val. pro kasas eina jaunas vaikinas, kuris užsikišęs po pažastimi alkoholio butelį. Lyg kažką ir pasakė, tačiau, ką tiksliai pasakyti negali. Kolegė staigiai pašoko iš jos darbo vietos ir ji taip pat sukruto ir bandė sustabdyti jaunuolį, kad jis grįžtų ir susimokėtų už prekes, tačiau jis net nesureagavo. Liudytoja R. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo kasoje ir aptarnavo klientus. Šalia jos stovėjo kolegė, pardavėja J. K. kuri dėliojo į lentynas prekes. Apie 22.25 val. pro kasas praėjo vaikinas, kuris užsikišęs po pažastimi turėjo alkoholio butelį. Jis jai kažką pasakė, tačiau, ką tiksliai pasakyti negali. Ji staigiai pašoko nuo kėdės ir bandė jį vytis, nes jis nesumokėjo už alkoholinių gėrimų butelį. Taip pat liudytojo V. S. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. ryte buvo informuotas apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 22.25 val. į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo vaikinas, kuris atvirai matant dviems parduotuvės pardavėjoms pro kasas išsinešė 1 butelį alkoholinio gėrimo ir mineralinio butelį. Vaikinas eina link kasų ir praeina pro kasas už prekes nesumokėjęs. Kasoje sėdinti pardavėja jam kažką sako, tačiau vaikinas į tai nereaguoja ir pasišalina iš prekybos centro kur lauke jo laukia draugas.

Nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo L. P. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims (parduotuvės darbuotojoms), suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas ir pačiam L. P. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir pasišalinus iš parduotuvės su pagrobtomis prekėmis, konstatuotina, kad L. P. svetimą turtą pagrobė atvirai. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, kaltinamojo ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai parduotuvės darbuotojos pastebėjo L. P. veiksmus, mėgino jį sulaikyti žodžiais, tačiau jis kartu su pagrobtu turtu pasišalino iš parduotuvės, taip įgydamas galimybę turtu disponuoti. Kaltinamojo kaltė įvykdžius atvirą vagystę įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis. Kaltinamojo kaltė pagrobus svetimą turtą, įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, kuriame nurodyta pagrobtos prekės ir jų vertė, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota kaip į parduotuvės vidų įeina L. P., kuris krauna prekes į parduotuvės krepšelį, vėliau su jomis pasišalina pro parduotuvės kasas už jas nesusimokėjęs. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad L. P. rankose laikydamas mineralinio vandens butelį ir alkoholinio gėrimo butelį praeina pro prekybos kasas nesusimokėjęs už jas. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad L. P., kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku atvirai pagrobė svetimą turtą - priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – svetimas turtas buvo pagrobtas atvirai ir pagrobtu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis pagal savo valią. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė.

Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikinta viešųjų darbų bausmė laikytina, kad pakeitimai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Prokuroras sakydamas baigiamąją kalbą nenurodė įstatymo redakcijos, pagal kurią prašo pripažinti įvykdęs BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl laikytina, kad pagal galiojančią. Įvertinus tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję pakeitimai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, kadangi neliko švelnesnės bausmės rūšies, perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.) į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji atviros vagystės požymiai, todėl jo veika kvalifikuota teisingai - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta viešųjų darų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Kaltinamasis L. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. P. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 3 kartus, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 56 - 57). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka L. P. baustas 8 kartus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 58 66). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (b. l. 71), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydymas nesigydė, nesilankė (b. l. 72), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę L. P., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – L. P. šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau kaltinamojo teigimu pradės dirbti, šiuo metu tvarkosi medicininę pažymą. Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės L. P. charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad jis tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, todėl ši kaltinamojo veika nėra laikytina atsitiktine nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu - laisvės apribojimas, viešųjų darbų bausmė, tačiau jos jam jokios įtakos neturėjo, kadangi naują nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs bausmės, paskirtos 2024 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo L. P. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą ar areštą kaltinamajam yra netikslinga, o įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta esant teistam, neišnykus teistumui, neatlikus paskirtos bausmės, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis, viešųjų darbų bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neabejotinai teigiamai vertintinas jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis dėlto, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos ir jų konstatavimo nepakanka teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus minimalią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus, kad L. P. teisiamas penktą kartą, tai, kad pirmą kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau toliau vykdė nusikalstamas veikas, veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, be to įvykdė dar vieną veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas 2025 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu, tai, kad baustas administracine tvarka, sprendžia, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. P. nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Kaltinamojo nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus, kad laisvės atėmimo bausme baudžiamas pirmą kartą, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 50, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšis ir dydis yra adekvati ir būtina priemonės sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, L. P. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtinga sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad 2025 m. kovo 13 d. įsiteisėjo 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo L. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 45 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta arešto bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 18 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, kai laisvės apribojimo bausmė keičiama į arešto bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, bausmes visiškai sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto, kuriuo vykdymas atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą bei paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta ir 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos (4 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės šiuo nuosprendžiu bausmės pridedant visą bausmę (90 parų arešto), paskirtą 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir L. P. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tam tikras pareigas.

Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas jau penktą kartą (iš kurių vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), kaltinamasis šiuo metu nedirba, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, ketinant pradėti realiai dirbti, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, esant pakankamai jauno amžiaus, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas su intensyvia priežiūra, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 15,88 Eur civilinį ieškinį (b. l. 41-42). L. P. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurių patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimas veikas padarė būtent kaltinamasis, jo atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su civiliniam ieškovui padaryta žala, todėl civilinis ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinio pobūdžio žala yra visiškai įrodyta kaltinamojo, liudytojų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi šiuo nuosprendžiu kaltinamojo neteisėtais veiksmais ir nusikalstamos veikos įvykdymu. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 15,88 Eur žalos yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota nusikalstama veika, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 85) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. sumažintą galutinę bausmę –4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu ir 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes bendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant visą švelnesnę bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto, paskirtą 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir L. P. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 punktais L. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. P. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Kaltinamajam L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš L. P. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15,88 Eur (penkiolika eurų 88 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas iš nusikalstamos veikos vietos, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.