- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-275-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01846-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- N. R.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Erlickienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01846-2012-0
N U T ARTIS
2013 m. birželio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jiems priteisimo bei pagal atsakovo V. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jiems priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. R. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: nutraukti (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo abiems paliekant jų santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų – A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; paskirti ieškovę vaikams iš atsakovo priteisto materialinio išlaikymo administratore uzufrukto teise; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 14895 Lt vertės 45/100 dalis dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o bendra vidutinė rinkos vertė 33100 Lt; padalinti santuokoje įgytą 27650 Lt vidutinės rinkos vertės turtą, ieškovei priteisiant 20105 Lt vertės turtą: likusias 18205 Lt vertės 55/100 dalis santuokoje įgyto dviejų kambarių buto su rūsiu, ir bute esančius baldus bei buitinę techniką – vaikišką dviejų aukštų lovą 300 Lt vertės, virtuvinį stalą 200 Lt vertės, kompiuterį 100 Lt vertės, indų plovimo mašiną „Candy“ 500 Lt vertės, skalbimo mašiną „LG“ 800 Lt vertės; atsakovui priteisti 7545 Lt vertės turtą: 3045 Lt vertės negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 4500 Lt vertės bendros vertės baldus bei buitinę techniką – televizorių „42 LG 300“ 1800 Lt vertės, šaldytuvą „Samsung“ 800 Lt vertės, namų kiną „LG NT503 PH“, 500 Lt vertės, dulkių siurblį „R-750 Zauber“ 250 Lt vertės, ventiliatorių „VT-1922“ 50 Lt vertės, išlankstomą sofą 1100 Lt vertės. Ieškovė N. R. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, nutraukti jų santuoką, butą ir ieškinyje nurodytus baldus palikti ieškovei, nes atsakovas turi kur gyventi.
Atsakovas V. R. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgytą butą padalinti lygiomis dalimis, jam priteisti garažą, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė taip pat kartais vartoja alkoholį ir provokuoja barnius, neleidžia jam bendrauti su dukromis. Santuokoje sutuoktinės vardu įgytas butas, kurio vertė 56169 Lt, dalintinas lygiomis dalimis, kadangi ieškovė prie buto įsigijimo neprisidėjo, patikslinęs savo priešieškinį nebesutiko nutraukti santuokos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių r. CMS, įrašo Nr. 214, tarp ieškovės N. R., gimusios (duomenys neskelbtini) m., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei N. R. palikti jos santuokinę pavardę „R.”, atsakovui V. R. jo pavardę – „R.“.
Nustatyti nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina N. R..
Priteisti iš atsakovo V. R., gimusio 1970 m., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių A. R., gim. 1999 m. sausio 6 d., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. R., gim. 2001 m. gegužės 31 d., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. liepos 12 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę N. R. nepilnamečių A. R. ir I. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Padalyti ieškovės N. R. ir atsakovo V. R. santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir ieškovei N. R. priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; vaikišką dviejų aukštų lovą, virtuvinį stalą, kompiuterį, indų plovimo mašiną „Candy“, skalbimo mašiną „LG“; atsakovui V. R. priteisti: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); televizorių „42 LG 300“, šaldytuvą „Samsung“, namų kiną „LG NT503 PH“, dulkių siurblį „R-750 Zauber“, ventiliatorių „VT-1922“, išlankstomą sofą; 6636 Lt kompensacijos už nelygiai tenkančio turto dalį. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą V. R. gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra ieškovės atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, tuo pažeisdamas sutuoktinių lojalumo ir savitarpio pagarbos principus. Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtino, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, abipusės pagarbos ir kitus principus, dėl ko santuokinis gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažino, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo V. R. kaltės. Nurodė, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra, todėl atsižvelgiant į nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini) išreikštą norą po tėvų santuokos nutraukimo gyventi su mama, t.y. ieškove N. R., į jų parodymus apie tai, kad daugiausia bendrauja ir laiką leidžia su mama, į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktą išvadą, po santuokos nutraukimo nepilnamečių A. R. ir I. R. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina N. R.. Byloje nustačius, kad abu sutuoktiniai nedirba, įvertinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino ir iš atsakovo V. R. priteisė išlaikymą nepilnametėms A. R. ir I. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, motiną paskiriant vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.
Turto padalinimo reikalavimų dalyje, teismas byloje esančių ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu konstatavo, jog šalių santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini)., yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką, dalino pagal bendrąsias taisykles (LR CK 3.117 str., 3.118 str., 3.123 str.). Santuokoje įgytą garažą neišbraukė iš turto balanso, kadangi pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teisė į šį turtą yra įregistruota N. R. vardu, registracija šiam turtui panaikinta nėra. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikė ir ieškinyje nurodytus sutuoktinių kilnojamuosius daiktus. Ieškovė prašė teismo dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, be to, ji nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovo esminiais sutuoktinio pareigų pažeidimais, todėl teismas sprendė, kad šis reikalavimas pagrįstas. Nurodė, kad sutuoktiniai nuolat konfliktuoja, atsakovas yra naudojęs fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, atsakovas grįžta į namus būdamas neblaivus, užmiega tam neskirtose vietose, būdamas neblaivus bendrauja su vaikais, todėl darė išvadą, kad santuokoje įgyto buto padalijimas natūra prieštarautų tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, į tai, kad butą padalijus natūra, ieškovė ir atsakovas būtų priversti derinti interesus, susitarti dėl apmokėjimo už komunalinius patarnavimus, sunaudotą šilumos energiją, vandenį, elektrą, taip pat derinti naudojimosi bendromis patalpomis laiką ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos naujiems šalių konfliktams kilti, o vaikams nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams normalias gyvenimo sąlygas, o taip pat apsaugoti juos nuo galimų neigiamų pasekmių abiems tėvams gyvenant viename bute, visą butą paliko ieškovei N. R., o atsakovui V. R. paliko natūra garažą bei priteisė kompensaciją už nelygiai padalinto turto dalį, lygią trečdaliui viso turto vertės, t.y. 6636 Lt. Nurodė, kad priteistina kompensacijos suma nėra didelė, todėl jos išmokėjimas ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesų nepažeis.
Tenkino ieškovės atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovui gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų ir elgesio darė išvadą, kad dėl skyrybų proceso šalių santykiai yra vis labiau įtempti, ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio ne vieną kartą kreipėsi į policiją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2250-169/2012 dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, dėl atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bei nustatyti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokos metu įgytą šalių butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., po l/2 dalį buto ieškovei ir atsakovui bei panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui V. R. gyventi skyrium. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus juos vertino ieškovės naudai, nusprendė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas. Apeliantas mano, kad teismas priimdamas teismo sprendimą šioje dalyje tenkino tik ieškovės ieškinio reikalavimą, nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei, tinkamai neįvertino atsakovo paaiškinimų bei kitų byloje esančių įrodymų, kurie įrodo, kad pati ieškovė provokuodavo įvairius šeimyninius ginčus, negerbė atsakovo bei buvo nelojali atsakovui, nepaisė atsakovo nuomonės, kas ir buvo pagrindine priežastimi kilti nesutarimams. Teismas tinkamai neįvertino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A2.9.-848-721/2012, esančių duomenų, to, kad ši administracinė byla iškelta ieškovės iniciatyva bei paminėtu teismo nutarimu nutraukta, nesant V. R. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Teismas taip pat tinkamai neįvertino byloje esančio Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2012-10-18 nutarimo Nr. 73-1-00899-12, kur buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovui pagal BK 140 str. Šie duomenys įrodo, kad pati ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, todėl teismas šioje dalyje turėjo tenkinti atsakovo priešieškinį bei santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo teismas nepagrįstai visą butą paliko ieškovei N. R., o atsakovui V. R. paliko natūra garažą bei priteisė kompensaciją už nelygiai padalinto turto dalį. Nepagrįstai laiko nustatyta, jog sutuoktiniai nuolat konfliktuoja, atsakovas nėra naudojęs fizinio smurto ieškovės atžvilgiu ir t.t. Atsakovas mano, kad šioje teismo sprendimo dalyje pažeisti atsakovo interesai, pažeistas prioritetinis santuokinio turto padalijimo natūra principas, nes po tokio teismo sprendimo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo faktiškai atsakovas liko visiškai be gyvenamosios patalpos. Kompensacija atsakovui yra neteisinga ir nereali, atsakovas savo priešieškiniu reiškė reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, bei nustatyti, kad atsakovas naudojasi mažesniu kambariu. Dėl tos priežasties atsakovas tikslesnio buto vertinimo į nagrinėjamą bylą nepateikė, o esama ieškovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo tikėti, kad atsakovui ir teismo priteista piniginė kompensacija bus realiai išmokėta. Be to, teismas priimdamas teismo sprendimą neteisingai ir nepagrįstai padalino sutuoktiniams nepriklausančius kilnojamuosius namų apyvokos daiktus. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo V. R. tėvo teismo posėdyje duotų parodymų, atsakovas tėvas teismo nepagrįstai neįtrauktas į šalių santuokos nutraukimo bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl kilusių nesutarimų yra taip pat kalta ir pati ieškovė, tačiau teismas pagal ieškovės prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. R., bei įpareigojo atsakovą V. R. gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ši teismo sprendimo dalis pažeidžia ne tik atsakovo V. R. interesus, tačiau taip pat pažeidžia ir nepilnamečių dukterų interesus, nes visiškai nepagrįstai atsakovas nušalinamas nuo bendravimo su dukterimis ir dalyvavimo jų auklėjime. Atsakovas mano, kad šioje byloje, priimant teismo sprendimą, teismas turėjo vadovautis LR CPK 3 str. 1 d. nuostatomis, bei aiškindamas ir taikydamas įstatymus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė LR CPK 185 str. reikalavimus, netinkamai taikė LR CK 3.123 str. ir 3.127 str. nuostatas. Paminėti procesinės teisės normų pažeidimai bei netinkamas materialinės teisės normų taikymas lėmė tai, kad neteisingai išspręsta byla.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. R. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.Nurodo, kad atsakovas jau seniai nebevykdo sutuoktinio pareigų. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovas nė sykio nepareiškė noro bendrauti su savo dukterimis, o atėjęs į namus pasiimti savo daiktų, jis ir toliau elgiasi agresyviai (mosikuoja rankomis, kalba pakeltu tonu ir pan.). Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo priešieškinio reikalavimą nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei, tačiau teisme nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo būtų galėjęs apkaltinti, kaip jis teigia, provokuojančiu ieškovės elgesiu, įvairių šeimyninių ginčų kėlimu, jo negerbimu, nuomonės nepaisymu ir pan. Pažymėtina ir tai, kad skunde minėtus procesinius dokumentus atsakovas pateikė tik dėl įvykių, kurie buvo po ieškinio pareiškimo, ir juose nėra nurodyta, kad ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo. Teisme apklaustos dukterys paaiškino, kad daugiausia atsakovas yra linkęs su jomis bendrauti, kai yra neblaivus, o motina tam prieštarauja, todėl tarp jų ir kyla konfliktai.
2. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo nurodo, kad atsakovo nuolatinius girtavimus, jo elgesį parvykus į namus neblaiviame stovyje, o taip pat kartas nuo karto pasireiškusią fizinę agresiją nuolat matydavo ir dukterys. Toks atsakovo elgesys visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, nes alkoholizmas taip pat laikytinas esminiu santuokinių pareigų pažeidimu ir netoleruotinas teisės ir moralės požiūriu, ypač kai tai liečia ir nepilnamečius vaikus. 2012-12-18 Mažeikių policijos komisariato priimtame nutarime dėl įvykusio konflikto pagal V. R. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, akcentuojama, kad nepilnametės dukros patiria emocinį stresą, t.y. pažeidžiamos mergaičių teisės augti saugioje ir sveikoje aplinkoje. Dėl to, ieškovė 2013-01-08 turėjo vesti dukteris pas vaikų psichologę ir buvo patarta su tėvu kol kas bendrauti kuo minimaliau ir tik vaikams patiems to pageidaujant.
3. Padalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą buvo atsižvelgta į vaikų teises augti ir tobulėti saugioje aplinkoje ir į sutuoktinės, kuriai atiteko didesnė atsakomybė dėl vaikų išlaikymo ir auklėjimo, interesus. Dėl aukščiau minėtų aplinkybių bei remiantis protingumo, teisingumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, butas logiškai paliktas jai, o atsakovas turi galimybių apsigyventi savo tėvų nuosavybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Atsakovo apeliaciniame skunde pareikštas pageidavimas - naudotis buto mažesniu kambariu, jokiu būdu neatitiktų vaikų interesų. Trims asmenims gyventi kad ir didesniame bendro buto kambaryje bus neįmanoma, atsakovui nustatyta kompensacija, yra atitinkanti jam priklausančią dalį už butą, nes teismas teisėtai nustatė jo kaltę dėl santuokos iširimo. Pagal teismų praktiką leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo nukentėjusiojo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas dalindamas kilnojamuosius namų apyvokos daiktus, nepažeidė kieno nors interesų, o juo labiau V. R. tėvų. Jei jie ir nupirko kažkokią dalį šių daiktų, tai buvo dovana. V. R. tėvų įrodinėjimas, kad šie daiktai yra nupirkti būtent jų, šiuo atveju neatitiktų jokių moralės ir sąžiningumo principų, todėl jie protingai pasielgė, neįsitraukdami dalyvauti šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Butas ir garažas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovo teiginiai apie formalų buto ir garažo įforminimą yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus juos vertino tik ieškovės naudai, nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei, tinkamai neįvertino atsakovo paaiškinimų bei kitų byloje esančių įrodymų, kurie įrodo, kad pati ieškovė provokuodavo įvairius šeimyninius ginčus, negerbė atsakovo bei buvo nelojali atsakovui, nepaisė atsakovo nuomonės, kas ir buvo pagrindine priežastimi kilti nesutarimams. Teismas tinkamai neįvertino administracinėje byloje esančių duomenų ir kitų įrodymų, kad pati ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, todėl teismas šioje dalyje turėjo tenkinti atsakovo priešieškinį bei santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos, teisingai taikė šeimos teisės normas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Teisėjų kolegija nelaiko korektišku ir neginčijamu įrodymu ieškovės pateiktų fotonuotraukų, darytų be atsakovo valios, kuriose padaryti prierašai apie atsakovo būklę yra tik ieškovės prielaidos. Tačiau kolegija atsižvelgia į kitus byloje pateiktus įrodymus: šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, tyrimo medžiagas, kas neabejotinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas išvadas apie atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigos pažeidimą. Teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tuo pažeisdamas sutuoktinių lojalumo ir savitarpio pagarbos principus. Nors atsakovas neigė vartojantis alkoholį ir buvo lojalus ieškovei, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, abipusės pagarbos ir kitus principus, dėl ko santuokinis gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo V. R. kaltės.
Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo šį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2008-07-14 duomenimis nurodyta 56169 Lt bei garažą, kurio vidutinė rinkos vertė 2000-10-20 duomenimis – 3045 Lt. Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką, dalino pagal bendrąsias taisykles (LR CK 3.117 str., 3.118 str., 3.123 str.). Teismas teisingai nustatė šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir dalijamo turto balansą, kurį sudaro: butas, garažas, ir tokie kilnojamieji daiktai: vaikiška dviejų aukštų lova 300 Lt vertės, virtuvinis stalas 200 Lt vertės, kompiuteris 100 Lt vertės, indų plovimo mašina „Candy“ 500 Lt vertės, skalbimo mašina „LG“ 800 Lt vertės, televizorius „42 LG 300“ 1800 Lt vertės, šaldytuvas „Samsung“ 800 Lt vertės, namų kinas „LG NT503 PH“, 500 lt vertės, dulkių siurblys „R-750 Zauber“ 250 Lt vertės, ventiliatorius „VT-1922“ 50 Lt vertės, išlankstomą sofa 1100 Lt vertės.
LR CK 3.87 straipsnio 1 d. reglamentuoja, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti LR CK 3.89 straipsnyje nustatytą išimtį, ieškovei neįrodžius, kad turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nepaneigus CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai padalijo sutuoktinių turtą, nustatė nelygias sutuoktiniams tenkančias dalis, ieškovei priteisė visą butą, o atsakovui priteisė sugriautą garažą, televizorių, šaldytuvą, namų kiną, dulkių siurblį, ventiliatorių, išlankstomą sofą bei 6636 Lt kompensaciją už nelygiai tenkančio turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai nuolat konfliktuoja ir santuokoje įgyto buto padalijimas natūra prieštarautų tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesams, todėl mano, kad šioje teismo sprendimo dalyje pažeisti atsakovo interesai, pažeistas prioritetinis santuokinio turto padalijimo natūra principas, nes po tokio teismo sprendimo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo faktiškai atsakovas liko visiškai be gyvenamosios patalpos, o formaliai priteista 6636 Lt kompensacija atsakovui yra neteisinga.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad santuokoje įgytą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pagrįstai pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir neišbraukė iš dalintino turto balanso, nes pagal byloje pateiktą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuosavybės teisė į šį turtą yra įregistruota N. R. vardu, registracija šiam turtui panaikinta nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateikta fotonuotrauka nėra pakankamas pagrindas konstatuoti fizinį nekilojamojo daikto sunaikinimą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad iš pateiktos fotonuotraukos negalima nustatyti ar joje užfiksuotas būtent sutuoktiniams priklausantis garažas.
Apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas teismo sprendimą neteisingai ir nepagrįstai padalino sutuoktiniams nepriklausančius kilnojamuosius namų apyvokos daiktus, pažeidė CPK 47 str. 1 d. nuostatas, neįtraukė į bylą šių asmenų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nevertino liudytojo V. R. tėvo teismo posėdyje duotų parodymų. Šie apelianto argumentai dėl asmeninių lėšų panaudojimo turto įgijimui, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigti byloje esančiais įrodymais, o naujų, pirmosios instancijos teisme netirtų įrodymų apeliantas nepateikė. Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje liudytojas V. R. atsisakė pasiūlymo įstoti į bylą kaip sutuoktinių kreditorius, nepareiškė savarankiško reikalavimo, todėl teismas teisingai sprendė, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija dėl kilnojamųjų daiktų nėra nuginčyta.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, atsižvelgė, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai ir taikė CK 3.123 str. išimtį, kada atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima arba vienam iš sutuoktinių tenka didesnės vertės turtas, kitam sutuoktiniui priteisiama piniginė kompensacija. Taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau santuokoje įgytas turtas gali būti nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008).
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.127 str. dėl buto padalijimo sprendė, kad butą padalijus natūra, ieškovė ir atsakovas būtų priversti derinti interesus, susitarti dėl apmokėjimo už komunalinius patarnavimus, sunaudotą šilumos energiją, vandenį, elektrą, taip pat derinti naudojimosi bendromis patalpomis laiką ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos naujiems šalių konfliktams kilti, o vaikams nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams normalias gyvenimo sąlygas, o taip pat apsaugoti juos nuo galimų neigiamų pasekmių, teismas pripažino, kad yra pagrindas visą butą palikti ieškovei N. R., o atsakovui V. R. palikti natūra garažą bei priteisti kompensaciją. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei visą butą, o apeliantui teisę gauti kompensaciją už nustatytą 1/3 buto dalį, pagrįstai vėl gi atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, kas ir reglamentuojama CK 3.127 str. normoje, atsižvelgė į sudėtingus šalių tarpusavio santykius ir nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo, teisingai taikė teisės normas ir atsakovo turtinių interesų nepažeidė. Tačiau kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo kompensacijos dydžio nustatymo konstatuoja, kad apelianto argumentai šiuo aspektu yra teisingi. Sprendžiant dėl tarp sutuoktinių padalytino turto vertės bei kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė priteisti ½ dalį buto natūra, kurio vertė, tokiu būdu prašant padalyti turtą, nebuvo aktuali. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė pažymėjo, jeigu butas būtų dalijamas kitaip, jo vertę nustatyti 56169 Lt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu ir teismas kartu turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad neteisingai nustatant kompensaciją bus pažeisti atsakovo interesai, pažeistas prioritetinis santuokinio turto padalijimo natūra principas, nes po tokio teismo sprendimo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, faktiškai atsakovas liko visiškai be gyvenamosios patalpos, o teismo priteista atsakovui 6636 Lt kompensacija neatitinka turto vertės ir neleidžia įsigyti kito būsto. Atsakovas savo priešieškiniu reiškė reikalavimą padalyti santuokos metu įgytą butą natūra, bei nustatyti, kad atsakovas naudosis mažesniu kambariu, todėl tikslesnio buto vertinimo į nagrinėjamą bylą nepateikė. Tai įvertinus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui turi būti priteistas toks kompensacijos už būstą dydis, kuris realiai atitiktų rinkos kainas ir jam būtų galimybė įsigyti kitą būstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovė išreiškė nuomonę, jog jai tenkančios dalies (2/3) buto vertė yra 28 000 Lt, o atsakovui ji sutiktų išmokėti 10 000 Lt kompensaciją. Byloje yra nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad dalijamo buto vertė yra 56169 Lt, nesant byloje kitų įrodymų, kitokio įvertinimo ar įrodymų paneigiančių šią vertę, akivaizdu, kad 1/3 buto dalis yra 18 723 Lt vertės. Tokia verte ir turi būti kompensuota atsakovui natūra nepaskirta 1/3 buto dalis. Taigi, bendra šeimos turto – buto, garažo ir kilnojamųjų daiktų (6400 Lt) vertė yra 65.614 Lt, atsakovo 1/3 dalis sudaro 21.871 Lt. Bendra atsakovui priteisto kilnojamojo turto ir garažo vertė sudaro 7545 Lt, todėl iš ieškovės atsakovui turi būti priteisiamas 14.326 Lt kompensacijos skirtumas. Teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovui priteisiamą kompensaciją padidina iki 14.326 Lt.
Apeliantas nurodo, kad dėl kilusių nesutarimų yra taip pat kalta ir pati ieškovė, tačiau teismas pagal ieškovės prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. R., bei įpareigojo atsakovą V. R. gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teigia, kad ši teismo sprendimo dalis pažeidžia ne tik atsakovo V. R. interesus, tačiau taip pat pažeidžia ir nepilnamečių dukterų interesus, nes visiškai nepagrįstai atsakovas nušalinamas nuo bendravimo su dukterimis ir dalyvavimo jų auklėjime.
Kolegija apelianto argumentus atmeta ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teisingai konstatavo apie pagrįstą ieškovės atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas teisėtai pripažino, kad dėl skyrybų proceso šalių santykiai yra vis labiau įtempti, ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio ne vieną kartą kreipėsi į policiją, todėl siekiant užtikrinti tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 384 straipsnio 5 dalis, LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovė N. R. 2012-02-14 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-598-(7.0529), ir apeliantas V. R. 2012-07-18 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-2726-(7.2265) yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir visų su bylos nagrinėjimu susijusių bei proceso išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacijoje nespręstinas ( LR CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsniu 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012m.gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimu nustatytą atsakovui V. R. 6636 Lt kompensaciją padidinti ir priteisti iš ieškovės N. R. atsakovui V. R. 14 326,00 Lt (keturiolikos tūkstančių trijų šimtų dvidešimt šešių Lt) kompensaciją.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.