- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2446-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00472-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė T. G. kreipėsi į teismą, prašydama vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pakeisti skolininką R. V. (mirusį 2015-12-29), kitais skolininkais, priėmusiais jo palikimą J. V. ir L. V.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-08-05 nutartimi pareiškimą atmetė. Nustatė, kad antstolės T. G. kontoroje vykdoma: 1) 2014-07-18 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6-751-419/2014 dėl skolininkui R. V. priklausančios transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. GTT 924, konfiskavimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 2014-09-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.13-755-419/2014 dėl 2.440,00 Lt baudos išieškojimo iš skolininko R. V. valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Neužbaigus vykdomųjų bylų, skolininkas R. V. 2015-12-29 mirė. Jo palikimą priėmė J. V. ir L. V.. Teismas nurodė, kad antstolė turi turtinį reikalavimą (iš mirusio skolininko R. V. neišieškotas vykdymo išlaidas) J. V. ir L. V., priėmusiems skolininko palikimą. Antstolė kaip skolininko kreditorė mirus skolininkui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo skolininko R. V. mirties dienos (2015-12-29), turėjo teisę pareikšti savo turtinį reikalavimą skolininko įpėdiniams, kad pastarieji galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo ar palikimo priėmimo tikslingumo. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis L. V. pranešimas apie tėvo mirtį, antstolės kontoroje gautas 2016-01-05, patvirtino, kad antstolė žinojo apie skolininko R. V. palikimo atsiradimo momentą ir turėjo pakankamai laiko informuoti skolininko įpėdinius apie turimą turtinį reikalavimą. Nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad antstolė kuriuo nors iš CK 5.63 str. 1 d. nurodytų būdų informuotų skolininko įpėdinius apie turimą turtinę pretenziją, terminas šiai pretenzijai pareikšti yra pasibaigęs, neprašė jo atnaujinti, todėl prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, todėl nebuvo pagrindo tenkinti antstolės pareiškimo dėl teisių perėmimo vykdymo procese.
Šalies argumentai
Pareiškėja (apeliantė) antstolė T. G. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-08-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolės prašymą. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nevisapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Antstolė pažymi, kad mirus skolininkui liko neišieškotos vykdymo išlaidos antstolės kontoros naudai. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju yra galimas teisių perėmimas, todėl šios išlaidos turi būti išieškomos iš mirusiojo skolininko palikimo priėmėjų (J. V. ir L. V.).
Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad pastaroji nesilaikė CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintos tvarkos. Apeliantė atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (Nr. 3K-3-91/2013, Nr. 3K-3-540/2011, Nr. 3K-3-18/2012). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu pranešimu yra laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija. Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad vykdymo metu 2014-12-10 buvo areštuotas skolininko turtas ir šio turto areštas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre 2014-12-10. Taigi, šiuo atveju, buvo tinkamai išviešintas palikėjo turto areštas, vadinasi, apeliantė taip pat tinkamai informavo įpėdinius J. V. ir L. V. apie palikėjo prievoles bei išieškotinas sumas (vykdymo išlaidas).
Atsiliepimas
J. V. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad antstolė praleido įstatymo nustatytą skolininkų pakeitimo terminą be svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja (apeliantė) antstolė T. G. kreipėsi į teismą, prašydama vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)pakeisti skolininką R. V., mirusį 2015-12-29, kitais skolininkais J. V. ir L. V., kurie priėmė mirusiojo palikimą. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-08-05 nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog antstolė kuriuo nors iš CK 5.63 str. 1 d. nurodytų būdų informuotų skolininko įpėdinius apie turimą turtinę pretenziją, terminas šiai pretenzijai pareikšti yra pasibaigęs, neprašė jo atnaujinti, todėl, teismo sprendimu, prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad procesinis skolininko teisių ir pareigų perėmimas vykdymo procese turi ypatumų. Tokiu skolininko pasikeitimu paprastai suinteresuotas ne skolininkas, o išieškotojas, todėl teismas pakeičia skolininką priverstinai antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu (CPK 596 str. 1 d.). Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Aiškindamas CK 5.63 str. nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi, tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas ir turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nagrinėjamu atveju, vykdymo metu Turto arešto aktų registre 2014-12-10 buvo areštuotas skolininko R. V. turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini)). Minėtame akte buvo nurodytas ir turto arešto mastas – 1.113,35 Eur. Vadinasi minėtu turto arešto aktu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas. Kadangi išieškant baudą toje pačioje byloje yra išieškomos ir vykdymo išlaidos, darytina išvada, kad antstolė per parengtą turto arešto aktą tinkamai informavo įpėdinius J. V. ir L. V. apie palikėjo (mirusiojo R. V.) prievoles. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog apeliantė praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, priešingai, turto areštas buvo išviešintas dar prieš palikėjo mirtį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad buvo pagrindas atmesti antstolės prašymą dėl skolininko R. V. teisių perėmimo įpėdiniams J. V. ir L. V., todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės T. G. pareiškimą dėl teisių perėmimo tenkinant.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Antstolės T. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolės T. G. pareiškimą ir vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), skolininką R. V. pakeisti skolininkais J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)