- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2-1438/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00576-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties netenkinti atsakovo A. K. prašymo užtikrinti atsakovų galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-713-253/2014 pagal ieškovo J. T. (J. T.) ieškinį atsakovams antstoliui J. P., A. K., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui J. P., A. K. ir prašė pripažinti neteisėtais 2013 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0172/12/01382 ir 2013 m. sausio 5 d. ekspertizės aktą Nr. 284 EKZ_2013 RVI KLAI, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui nekilnojamąjį turtą – 0,1509 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0751-7826, 309,04 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 2100-1003-2014, kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. 2100-1003-2025. Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti naujajam savininkui A. K. valdyti, naudoti, disponuoti minėtu nekilnojamuoju turtu bei kitu J. T. kilnojamuoju turtu, likusiu parduotame iš varžytynių turte, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1509 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0751-7826, gyvenamąjį namą 309,04 kv. m, bendro ploto, unikalus Nr. 2100-1003-2014, kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. 2100-1003-2025, esančius Saulės g. 36/Klemiškės g. 29, Klaipėda, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Areštuoto turto savininkas paskirtas areštuoto turto saugotoju ir jam apribota teisė disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. 2014 m. balandžio 14 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė: įpareigoti ieškovą J. T. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 8 680 Lt atsakovo patirtų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui. Paaiškino, kad ginčo nekilnojamąjį turtą jis pirko su tikslu padovanoti šį žemės sklypą bei namą savo nepilnamečiam sūnui. Atsakovas nurodė, kad jo patirtus nuostolius sudaro Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatytas 1 proc. mokestis nuo turto mokestinės vertės, kuri yra 868 000 Lt. Jis sumokėjo 8 680 Lt nekilnojamojo turto mokestį. Tai yra nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, negalėdamas realizuoti savo sumanymo perleisti turtą.
Atsiliepimas
Ieškovas J. T. su prašymu nesutiko ir savo atsiliepime nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą mokestis mokamas tik už nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė viršija 1 milijoną litų. Pagal paties atsakovo pateiktas nekilnojamojo turto, įgyto 2013 m. gegužės 21 d., mokestines vertes, nekilnojamojo turto vertė sudaro 868 000 Lt, todėl atsakovo argumentai apie patirtus nuostolius nepagrįsti. Be to, atsakovas prie savo pareiškimo nepateikė nei nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, kuri privaloma pagal NTMĮ 12 straipsnio 4 dalį, kopijos, nei pavedimo (kvito) kopijos (NTMĮ 12 str. 8 p.), patvirtinančios, kad jis sumokėjo pareiškime nurodytą 8 680 Lt mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi minėtą atsakovo prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad pagal paties atsakovo pateiktus dokumentus bendra pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra 868 000 Lt, t. y. atitinka NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies. 6 punkte numatytą sąlygą, kuriai esant nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas, kai bendra turto vertė mažesnė nei 1 milijonas litų. Jei atsakovas tokį mokestį realiai būtų mokėjęs, turėtų turėti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (NTMĮ 12 str. 1, 4, 8 d.). Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam kilo 8 680 Lt dydžio mokestinė prievolė (CPK 178 str.) bei neįrodė esant realią CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto pobūdžio nuostolių atsiradimo grėsmę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant jo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė jam kilusios mokestinės prievolės. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuostolių užtikrinimas taikytinas ne tik kai atsiranda konkretūs nuostoliai, tačiau ir tais atvejais, kai tie nuostoliai tik gali atsirasti, t. y. užtikrinami būsimi nuostoliai.Nutartis yra nepagrįsta, kadangi aplinkybė, jog atsakovas jau yra sumokėjęs už 2013 metus 18 935 Lt nekilnojamojo turto mokesčio patvirtina rašytinis įrodymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. T. prašo atskirojo skundo netenkinti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisingą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, teisėta ir pagrįsta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo, bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d.,338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti, tačiau tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), o atsakovas turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008 ir kt.). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teigdamas, jog areštavus nusipirktą iš varžytinių nekilnojamąjį turtą, atsakovas negali jo perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko patiria nuostolius dėl jam priskaičiuoto ir mokėtino nekilnojamojo turto mokesčio. Pirmosios instancijos teismui teigė, kad sumokėjo už 868 000 Lt vertės turtą 8 680 Lt nekilnojamojo turto mokestį, tačiau šio teiginio nepagrindė rašytinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismui pareiškė, kad už 2013 metus sumokėjo 18 935 Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Šį faktą įrodo banko pavedimu (49 b. l.), tačiau iš šio banko pavedimo nėra aišku už kokį turtą sumokėtas toks mokestis, ar į apmokestinto turto masę patenka ginčo turtas ir t. t., todėl apelianto pateiktas banko pavedimas nagrinėjamu atveju neturi įrodomosios reikšmės (CPK 177, 178 str.). Be to, prievolė mokėti nustatyto dydžio nekilnojamojo turto mokestį nustatyta įstatyme ir tai nėra susiję su teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Jų nepritaikius – apelianto prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, neišnyktų. Tai, kad apeliantas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, už kurį privalo mokėti mokesčius, t. y. vykdyti pilietinę ir konstitucinę priedermę, negali būti vertinama kaip patiriami nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Apeliantas nepateikė įrodymų (preliminarių turto perleidimo sutarčių ir kt.), patvirtinančių, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria realius nuostolius ar ketina juos patirti ateity (CPK 177, 178 str.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakytą. Tenkint atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais ir keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.