Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp pareiškėjos A. Z. (toliau – ir pareiškėja) ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 24S194047 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 30 d. sprendimas priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2407-LLG-6480 pripažintas netekusiu galios.

2. Pareiškėja skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – ir Ribojamųjų priemonių įstatymas) 3 straipsnio 3 punkte nurodytos išimtys, o išimtis dvigubą pilietybę turinčių asmenų prašymams Ribojamųjų priemonių įstatyme nėra numatyta.

5. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog, nesant Ribojamųjų priemonių įstatyme aiškiai numatytos išimties dėl dvigubą pilietybę turinčių asmenų, Ribojamųjų priemonių įstatymo ribojimai tokiems asmenims taikomi neatsižvelgiant į kitos pilietybės garantijas bei lengvatas, jei jie kartu yra ir Rusijos Federacijos piliečiai.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

7. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. kovo 26 d. nutartimi pasiūlius pateikti nuomonę dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) nagrinėjamoje byloje, pareiškėja nurodė prašanti kreiptis į ESTT. Atsakovas savo ruožtu nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikomos tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos yra aiškios ir nereikalaujančios ESTT išaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

8. Byloje kyla klausimai dėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aiškinimo. Todėl yra reikalinga kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 3 d.).

9.1. Pareiškėja yra dviejų valstybių – Rusijos ir Izraelio – pilietė. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko pateikusi Izraelio pilietės pasą. Todėl Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos pareiškėjai taikė bevizio režimo atvykimo taisykles.

9.2. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2407-LLG-6480 ir nurodė, jog ketina vykdyti religinę veiklą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio nuostatas (prašymas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, b. l. 10–15). Migracijos departamento Klaipėdos skyrius 2024 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjos prašymą priėmė.

9.3. Pareiškėja taip pat pateikė Klaipėdos žydų-judėjų religinės bendruomenės 2024 m. liepos 1 d. sprendimą paskirti pareiškėją atsakinga už moterų dvasinį mokymą ir „mikvos“ lankymą bei priežiūrą Klaipėdos žydų-judėjų religinėje bendruomenėje, išmokėti jai 1 000 Eur kas mėnesį palaikymą iš Klaipėdos žydų-judėjų religinės bendruomenės lėšų.

9.4. Migracijos departamentas, patikrinęs dokumentus bei atsižvelgęs į Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 30 d. sprendimą priimti prašymą Nr. 2407-LLG-6480 netekusiu galios. Migracijos departamentas Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja, būdama Rusijos Federacijos piliete, nepateikė dokumentų apie turimą galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. Todėl prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negalėjo būti priimtas.

10. Pareiškėja nurodo, kad ji yra tiek Rusijos Federacijos, tiek Izraelio pilietė. Izraelio piliečiams atvykti ir gauti leidimą gyventi Lietuvoje ar kitokį migracinį statusą nenustatyta jokių apribojimų, todėl neteisinga, neprotinga ir neproporcinga taikyti minėtus apribojimus asmeniui, be Rusijos pilietybės, turinčiam kokią nors kitą pilietybę, tokiu būdu praplečiant Ribojamųjų priemonių įstatymo veikimo subjektų ratą. Asmeniui, turinčiam Izraelio pilietybę, pateikti dokumentus leidimui gyventi Lietuvoje jokių ribojimų nenumatyta, taigi asmeniui, turinčiam, be Rusijos pilietybės, kitą pilietybę, kuri nepatenka į minėto įstatymo veikimo sferą, neturi būti ribojama galimybė gauti migracinį statusą Lietuvoje, nes taip ribojant nepagrįstai plečiamas subjektų, kuriems taikomas Ribojamųjų priemonių įstatymas, ratas. Nuo 2000 m. Izraelio piliečiams taikomas bevizis režimas, suteikiantis teisę Lietuvoje būti 90 dienų per 180 dienų. Šiuo atveju bevizis režimas, kuris taikomas pareiškėjai, atitinka Šengeno vizos turėjimą, todėl jai turėtų būti taikoma Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnyje numatyta išimtis, kaip asmenims, turintiems Šengeno vizą, nes tokia viza tiesiog negali būti jai išduota objektyviai dėl jai taikomo bevizio režimo, t. y. ji objektyviai negalėtų pasinaudoti galimybe patekti į tokią išimtį, gaudama Šengeno vizą. Todėl dokumentai iš jos leidimui gauti buvo priimti teisėtai ir pagrįstai.

11. Atsakovas Migracijos departamentas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėja yra ne tik Rusijos Federacijos, bet ir Izraelio pilietė, nesudaro pagrindo jai netaikyti Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostatų. Ribojamųjų priemonių įstatymas nenumato jokių išimčių, susijusių su dvigubos pilietybės turėjimu. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, priėmė Sprendimą.

Aktualios nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos

12. 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės).

13. Tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse.

14. Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2581 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 3 d.) įtvirtinta, kad sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

15. Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2581 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 3 d.) nustatyta, kad sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

16. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2581 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 3 d.) numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.

17. Pagal Ribojamųjų priemonių įstatymo 5 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2581 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 3 d.) įstatymas galioja iki 2025 m. gegužės 2 d.

18. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

19. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1806, nustatančiame trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Reglamentas 2018/1806). Šį Reglamentą 2018/1806 įgyvendina UTPĮ. Reglamento 2018/1806 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.

21. Reglamento 2018/1806 I priedo, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, sąrašą, 1 dalyje, be kita ko, nurodyta: <...> Rusija <...>.

22. Reglamento 2018/1806 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiams netaikomas 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas buvimui, kai jo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

23. Reglamento 2018/1806 II priedo, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, 1 dalyje, be kita ko, nurodyta: <...> Izraelis <...>.

24. Reglamento 2018/1806 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valstybė narė gali numatyti 3 straipsnyje numatyto vizos reikalavimo išimtis arba 4 straipsnyje nurodyto vizos reikalavimo netaikymo išimtis šiems asmenims: a) diplomatinių, tarnybinių ir (arba) pareiginių ar specialių pasų turėtojams; b) civiliams orlaivių ir laivų įgulų nariams, atliekantiems savo pareigas; c) į krantą išlipantiems civiliams laivų įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentą, išduotą remiantis Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 arba 2003 m. birželio 19 d. Konvencija Nr. 185 arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo; d) nelaimės arba avarijos atveju – įguloms ir pagalbos ar gelbėjimo misijų nariams; e) laivų, plaukiojančių tarptautiniuose vidaus vandenyse, civiliams įgulos nariams; f) tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų, kurių nare yra bent viena valstybė narė, ar kitų subjektų, kuriuos atitinkama valstybė narė pripažįsta tarptautinės teisės subjektais tų organizacijų ar subjektų pareigūnams išduotų kelionės dokumentų turėtojams.

25. Pagal to paties straipsnio 3 dalį valstybė narė gali numatyti 4 straipsnyje numatyto vizos reikalavimo netaikymo išimtis asmenims, kurie savo buvimo metu užsiima apmokama veikla.

Dėl prejudicinio klausimo

26. Vadovaujantis Reglamento 2018/1806 3 straipsnio 1 dalimi bei I priedu, Rusijos piliečiams, siekiantiems atvykti į Lietuvos Respubliką, taikytinas reikalavimas turėti vizą. Jei į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykęs Rusijos pilietis siekia pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, jam kyla pareiga pateikti, be kita ko, galiojančią nacionalinę ar Šengeno vizą, ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje.

27. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko kaip Izraelio pilietė, aktualios yra ir Reglamento 2018/1806 4 straipsnio 1 dalies bei II priedo normos, pagal kurias Izraelio piliečiams netaikomas 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas vizos reikalavimas buvimui, kai tokių asmenų buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjos įvažiavimo į Lietuvos Respubliką aspektu kompetentingos valdžios institucijos taikė pareiškėjai kaip Izraelio pilietei galiojančius imigracinius reikalavimus (t. y. bevizio režimo suponuojamą reglamentavimą). Pažymėtina, kad Ribojamųjų priemonių įstatyme nenustatyta, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be vizos yra neteisėtas, taip pat jai nėra ribojamas Reglamente 2018/1806 nustatytas 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį buvimo Šengeno erdvėje terminas. Nepaisant to, dėl pareiškėjos taip pat turimos Rusijos pilietybės, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymu, prašant leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jai kyla pareiga pateikti galiojančią nacionalinę ar Šengeno vizą, ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju pareiškėjai, siekiančiai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taikomas teisinis reguliavimas ir iš jo kylantis reikalavimas pateikti dokumentą, kurio pagal Reglamento 2018/1806 nuostatas, besinaudodama beviziu režimu, pareiškėja neturi turėti.

29. Be kita ko, šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis „Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje“. Kitaip tariant, vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, pareiškėjai, kaip Rusijos pilietei, negalėtų būti išduodama Lietuvos Respublikos nacionalinė viza.

30. Nagrinėjant pareiškėjai taikyto reikalavimo pateikti galiojančią vizą (ar leidimą gyventi) teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti, kad pagal Reglamento 2018/1806 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi diskreciją 4 straipsnyje nurodyto vizos reikalavimo netaikymo išimtis nustatyti tos dalies a – f punktuose nurodytiems asmenims. Vis dėlto nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčas, kad pareiškėja nepriskirtina minėtose normose apibrėžtų asmenų grupių kategorijoms.

31. Vadovaudamasi Reglamento 2018/1806 6 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad minėta norma suteikia valstybėms narėms diskreciją nustatyti 4 straipsnyje numatyto vizos reikalavimo netaikymo išimtis asmenims, kurie savo buvimo metu užsiima apmokama veikla. Vis dėlto šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualaus Ribojamųjų priemonių įstatyme nustatyto reglamentavimo taikymo prasme pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslas neturi reikšmės. Kitaip tariant, Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas turėti galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje narėje, siekiant pateikti prašymą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taikytinas neatsižvelgiant į tai, ar tokio leidimo prašantis užsienietis savo buvimo Lietuvos Respublikoje metu užsiims apmokama veikla. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro prielaidą, kad Reglamento 2018/1806 6 straipsnio 3 dalis netaikytina tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos bylos.

32. Kitų Reglamento 2018/1806 normų, suteikiančių valstybei narei diskreciją įtvirtinti 4 straipsnyje numatyto vizos reikalavimo netaikymo išimtis, ar šiuo aspektu aktualios ESTT jurisprudencijos teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1670-575/2024 panašiu klausimu jau kreipėsi į ESTT (bylai suteiktas Nr. C-634/24).

33. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, reikšmingas ir reglamento, kaip Europos Sąjungos teisės akto, pobūdis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką, Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-566-662/2017, 2022 m. birželio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-502/2022). Tačiau valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Sąjungos teisės akto, pobūdžio ir jei patikslina šiuo reglamentu joms suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2016 m. liepos 7 d. sprendimas Občina Gorje, C-111/15, EU:C:2016:280).

34. Taigi, atsižvelgiant į Reglamento 2018/1806, kaip tiesiogiai taikomo ES teisės akto, pobūdį ir į juo nustatytą reglamentavimą, teisėjų kolegijai nėra aišku, ar šio teisės akto 4 straipsnio 1 dalis, siejant ją su II priedu, turi būti aiškinama kaip nedraudžianti laikinai galiojančio nacionalinio teisinio reguliavimo, pagal kurį siekiančiai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos pilietei taikomas reikalavimas pateikti galiojančią vizą ar leidimą gyventi, neatsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudojusi beviziu režimu, kaip Reglamento 2018/1806 II priede nurodytos valstybės pilietė.

III.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 3 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ str.).

36. Šiomis aplinkybėmis, siekiant išsklaidyti kilusias abejones dėl ginčo teisiniams santykiams aktualių Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo bei taikymo, yra tikslinga kreiptis į ESTT su prašymu išaiškinti aptartas Sąjungos taisykles. Atsakymas į šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą klausimą turėtų esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes sudarytų prielaidas, be kita ko, užtikrinant Sąjungos teisės viršenybę, vienodai nacionalinių teismų praktikai ir leistų nedviprasmiškai ir aiškiai nuspręsti dėl prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekiančiai pateikti Rusijos pilietei, turinčiai ir Reglamento 2018/1806 II priede nurodytos valstybės pilietybę, pagal nacionalinę teisę taikomų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 4 straipsnio 1 dalis, siejant ją su II priedu, turi būti aiškinama, kaip nedraudžianti laikinai galiojančio nacionalinio teisinio reguliavimo, pagal kurį siekiančiai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos pilietei taikomas reikalavimas pateikti galiojančią vizą ar leidimą gyventi, neatsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudojusi beviziu režimu kaip Reglamento 2018/1806 II priede nurodytos valstybės pilietė tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatytos nagrinėjamoje byloje?

Nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.