Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-33574-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
2YT-33574-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27113-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pareiškėjas
Ž. V.
Suinteresuotas asmuo
AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-33574-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27113-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Ž. V. 2020-09-24 pateiktu antstolei skundu prašo 1) panaikinti antstolės Daivos Milevičienės dokumentus: 2020-08-28 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-12-7851, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-12-7850, patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-20-12-7853, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-12-7856; 2) įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas iš jos sąskaitos.

Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

Pirma, 2020-09-08 gavo 2020-08-28 antstolės priimtus procesinius dokumentus: patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-12-7851, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-12-7850, patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-20-12-7853, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-12-7856 (toliau – ir skundžiami dokumentai), kurie antstolės yra nepasirašyti ir tinkamai nepatvirtinti kontoros antspaudu, todėl jie neturi teisinės galios ir yra niekiniai, dėl ko negalima jų pagrindu atlikti vykdymo veiksmų (areštuoti turto, nuskaityti pinigines lėšas). Antstolė apie numatomus vykdymo veiksmus nieko pareiškėjai nepranešė, neįteikė jai raginimo, nepateikė jokio vykdomojo dokumento, o tik pateikė skundžiamus dokumentus.

Antra, Turto arešto akte nėra nei išieškotojo, nei jos parašų. Pažymėjo, jog antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos – 396,10 Eur – yra ženkliai per didelės.

Trečia, jos sąskaitos yra areštuotos neteisėtai ir ji negali disponuoti jose esančiomis lėšomis. Tokiu būdu pareiškėjai yra daroma žala.

Antstolė Daiva Milevičienė 2020-09-29 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, jog:

Pirma, antstolės priimti procesiniai dokumentai yra pasirašyti tinkamai – antstolės elektroniniu parašu, o kopijos, išsiųstos pareiškėjai patvirtintos ir pasirašytos antstolės padėjėjo M. Milevičiaus. Todėl pareiškėjai siųstų antstolės elektroninių dokumentų popierinės kopijos yra tinkamai pasirašytos ir tinkamai patvirtintos jų kopijos.

Antra, skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą buvo siunčiamas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nebuvo įteiktas, todėl apie raginimą įvykdyti sprendimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklapyje. Per raginime nurodytą laiką skolininkei skolos nesumokėjus, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai: areštuotas skolininkės turtas, nukreiptas išieškojimas į skolininkės darbo užmokestį bei areštuotos lėšos banko sąskaitose.

Trečia, Turto arešto aktas buvo surašytas nepažeidžiant įstatymo keliamų reikalavimų. Teisės aktai nenumato privalomo dalyvavimo surašant turto arešto aktą, todėl skolininkės skunde nurodytos aplinkybės dėl arešto akto neteisėtumo yra nepagrįstos.

Ketvirta, skolininkė per raginime numatytą laiką skolos nesumokėjo, todėl jai pagrįstai yra paskaičiuotos vykdymo išlaidos, įskaičiuojant ir atlygį antstolei, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas.

Penkta, nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra išaiškinta teisė skolininkei pateikti antstolei nurašytų piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Skolininkei pateikus tokius dokumentus, bus nustatyta laisvai disponuojama suma ir suteikta galimybė naudotis areštuotomis lėšomis sąskaitose. Vykdomojoje byloje nėra gauta jokių skolininkės prašymų ar dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Iš skolininkės sąskaitų nuskaitytos piniginės lėšos yra antstolės depozitinėje sąskaitoje.

Suinteresuotas asmuo AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0012/20/00746 medžiagos nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė priverstine tvarka vykdo 2020-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1e2-35836-1099/2019 dėl 2097,69 Eus skolos, 70,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei 50,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojo AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. 2020-08-03 antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-12-6587, kuriuo pareikalavo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti raginime nurodytą skolą (v. b. l. 7). Raginimas skolininkei buvo siųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikta, nurodant, jog ,,gavėjas nerastas, paliktas pranešimas“ (v. b. l. 12). 2020-08-13 antstolė priėmė naują raginimą įvykdyti sprendimą, kurį skolininkei įteikė 2020-08-25 paskelbusi apie raginimą specialiame interneto tinklapyje (v. b. l. 14).

Vykdymo procese antstolė 2020-08-28 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-12-7851 (v. b. l. 20), kuriuo skolininkės darbovietė buvo įpareigota atlikti iškaitas iš skolininkės darbo užmokesčio, ir nurodymą Nr. S-20-12-7850 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuris buvo perduotas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (v. b. l. 19). 2020-08-28 turto arešto aktu Nr. S-20-12-7852 areštavo skolininkės Ž. V. turimą turtą: 1/26 dalį gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas 2734,00 Eur (v. b. l. 22-23). 2020-08-28 antstolė priėmė patvarkymą (dėl turto arešto) Nr. S-20-12-7853 (v. b. l. 24). Visi skundžiami antstolės priimti procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti asmeniškai pasirašant įteikimo pažymoje 2020-09-08 (v. b. l. 26).

Pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, jog antstolės priimti procesiniai dokumentai yra niekiniai, nes nėra pasirašyti ar patvirtinti kontoros spaudu, todėl priverstinio vykdymo proceso veiksmai pradėti neteisėtai.

Dėl antstolės priimtų procesinių dokumentų teisėtumo

Pareiškėja skunde nurodo, jog skundžiami dokumentai yra neteisėti, nes antstolės yra nepasirašyti ir tinkamai nepatvirtinti kontoros antspaudu, todėl jie neturi teisinės galios ir yra niekiniai.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 patvirtintos Dokumentų rengimo taisyklės (toliau – ir taisyklės) numato reikalavimus dokumentų autentiškumo patvirtinimui. Taisyklių 17.2 punktas numato, jog vienas iš dokumentų autentiškumo ir (ar) vientisumo patvirtinimo būdų yra elektrotinis parašas (šiuo atveju nurodomas elektroninį parašą sukūrusio asmens pareigos, vardas ir pavardė. Jei ši informacija nėra nurodyta elektroninio parašo sertifikate, ji turi būti pateikta metaduomenyse), elektroninis spaudas (taisyklių 17.3 punktas), kitos dokumento turinio vientisumui užtikrinti naudojamos technologijos (elektroninės laiko žymos ar kt., taisyklių 17.4 punktas). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog visi pareiškėjos skundžiami dokumentai yra pasirašyti antstolės elektroniniu parašu bei nurodyta elektroninė laiko žyma (dokumento pasirašymo elektroniniu parašu data bei laikas). Pažymėtina, jog teisinis reglamentavimas lemia, jog dokumentų autentiškumui ir (ar) vientisumui patvirtinti neturi būti naudojami visi jo patvirtinimo būdai kartu, užtenka pasirinkti vieną iš nurodytų būdų, todėl pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, jog antstolės skundžiamuose dokumentuose nėra patvirtinti antstolės kontorosd antspaudu, yra nepagrįsti. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai siųstos elektroninių dokumentų popierinės kopijos, patvirtintos antstolės padėjejo Mindaugo Milevičiaus, kuris turi tokius įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos antsolių įstatymo nuostatas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog skundžiami dokumntai nėra pasirašyti ir patvirtinti bei dėl to niekiniai. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl dokumentų nepasirašymo neatitinka byloje nustytų faktinių aplinkybių bei esančių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolė pagrįstai nenustačiusi kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.

Dėl raginimo įteikimo

Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolė jos neinformavo apie planuojamus pradėti vykdymo veiksmus ir neįteikė jai raginimo bei nepateikė jokio vykdomojo dokumento.

CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad antstolė 2020-08-03 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-12-6587, kuriuo pareikalavo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti raginime nurodytą skolą (v. b. l. 7). Raginimas skolininkei buvo siųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikta, nurodant, jog ,,gavėjas nerastas, paliktas pranešimas“ (v. b. l. 12). Kai raginimo nepavyksta įteikti skolininkui, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Raginimo paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena (CPK 660 straipsnio 2 dalis). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolei nepavykus raginimo skolininkei įteikti registruotaja pašto siunta, jis buvo įteiktas kitu, įstatyme numatytu būdu – patalpinant skelbimą specialiame internet tinklapyje (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Nors bylos duomenimis nustatyta, jog raginimas skolininkei buvo įteiktas formaliai (įstatymo numatytu būdu), tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis). Pareiškėja turėjo tikėtis vykdymo proceso, kadangi savo teises gynė aktyviai teisminiame procese teikdama skundus dėl teismo priimtų sprendimų, o teismams atmetus jos skundus, turėjo suprasti, jog gera valia neįvykdžius teismo sprendimo, bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Bylos duomenys patvirtina, jog atntstolė laikėsi įstatyme numatytų reikalavimų ir procedūrų, numatančių skolininko informavimą apie vykdymo procesą, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl raginimo įteikimo yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matytio, kad per raginime nustatytą terminą skolininkei nesumokėjus nurodytos sumos, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai: areštuotas skolininkės turtas, piniginės lėšos ir pan. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog priverstinio vykdymo veiksmai buvo pradėti neteisėtai ar nepagrįstai, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog antstolė privalėjo imtis priverstinių vykdymo veiksmų procedūrų.

Kaip vieną iš skundo dėl antstolės veiksmų neteisėtumo argumentų pareiškėja nurodė, kad turto arešto akte nėra nei išieškotojo, nei jos parašų, tačiau skundo reikalavimu panaikinti turto arešto akto neprašo (prašo panaikinti tik 2020-08-28 patvarkymą (dėl turto arešto)). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog reikalavimai turto arešto aktui reikalavimai numatyti CPK 678 straipsnyje, kuriame nėra numatytas imperatyvas, jog jame būtų išieškotojo bei skolininko parašai. Skolininko ar išieškotojo parašas Turto arešto akte turi būti tuomet, jei tie asmenys dalyvauja aprašant turtą (CPK 678 straipsnio 5 dalis). Argumentų, kodėl pareiškėjos vertinimu, neteisėtas patvarkymas (dėl turto arešto), pareiškėja skunde nenurodo, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl vykdymo išlaidų

Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, pagal kurią išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui.

Sprendimų vykdymų instrukcijoje (toliau – SVI) 41 punkte numatyta, kad skolininkui vykdymo išlaidų neapmokėjus per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja per raginime nustatytą terminą jame nurodytos sumos nesumokėjo, todėl pareiškėja prisiėmė riziką dėl vykdymo procese kilusių pasekmių.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2020-08-28 vykdymo išlaidų paskaičiavime iš skolininko išieškomą sumą sudaro 396,10 Eur, iš jų 63,00 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 326,28 Eur atlygis antstolei, 0,82 Eur už banko pavedimą bei 6,00 Eur pašto išlaidoms (v. b. l. 29). Pareiškėja skundą dėl vykdymo išlaidų grindžia iš esmės tik tuo, vykdymo išlaidos nepagrįstai didelės, tačiau jų nepagrįstumo nedetalizuoja ir dėl jo nepasisako.

SVI 51 straipsnyje nurodyta, kad atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į SVI 1 lentelėje nurodytas išieškotinas sumas (2734,08 Eur). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos išieškotina suma pagal SVI 1 lentelės 109 punktą patenka į išieškotinų sumų intervalą nuo 2600 iki 3000 Eur, už ką numatytas ne mažesnis kaip 364,00 Eur atlygis antstoliui, o administravimo išlaidos gali siekti 64,00 Eur. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, spręstina, jog antstolė pagrįstai paskaičiavo skundžiamame patvarkyme vykdymo išlaidas.

Dėl sąskaitų arešto

Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjai gera valia nesumokėjus išieškomos sumos, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ir areštuotos pareiškėjos vardu atidarytose sąskaitose esančios piniginės lėšos, nes skolininkui nevykdant sprendimo gera valia, turi būti imamasi priemonių kuo operatyvesniam sprendimo įvykdymui. Todėl teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo teigti, jog pareiškėjos sąskaitose esančios piniginės lėšos buvo areštuotos nepagrįstai.

CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (tolia – PLAIS) šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 ir 2 dalimis 2020-08-28 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-12-7850, kuris pateiktas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjai priklausančių sąskaitų bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta teisė per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas numato, jog jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skunde nieko nepasisakė ir nenurodė, kodėl antstolė neteisėtai aktuliu laikotarpiu nurašė lėšas, o apsiribojo vieninteliu argumentu, kad antstolė neteisėtai nurašė pinigines lėšas iš gautų pajamų, iš kurių išieškojimas negalimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo teise pateikti antstolei informaciją apie pinigines lėšas, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, taip pat įrodymų, kad tokią informaciją antstolei pateikė. Atkreitpinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog pateikus antstolei reikiamus dokumentus, jai bus nustatyta suma, kuria ji per mėnesį galės laisvai disponuoti.

Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą veikė laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės normų nepažeidė.

Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 510 straipsnio 2-3 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė