- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-692-278/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-692-278/2012
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01083-2011-9
2012 m. spalio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-828/2012 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui L. M. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. M. nurodė, kad studijuoja aukštosios mokyklos dieniniame kurse, gyvena kitame mieste nei jos tėvai ir nuomoja butą, jokių pajamų negauna, todėl turtinė padėtis sunki, reikalinga parama. Prašė teismą priteisti iš atsakovės D. M. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovei D. M. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, jai iš trečiojo asmens yra neterminuotai priteistas išlaikymas, atsakovės turtinė padėtis sunki, neturi nekilnojamojo turto, padalijus santuokos metu įgytą turtą, iš trečiojo asmens L. M. priteista piniginė kompensacija nėra išmokėta, be to, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas kitiems vaikams. Konstatavo, jog atsakovė neturi objektyvios galimybės teikti iš jos jau priteistą išlaikymą vaikams, todėl priteisus reikalaujamą ieškovės išlaikymą, būtų daroma esminė žala kitiems atsakovėms vaikams. Be to, teismas darė išvadą, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nurodo, jog teismas vadovavosi tuo, kad atsakovei yra nustatytas 40 proc. nedarbingumas, tačiau D. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad deda pastangas susirasti darbą, aktyviais veiksmais jo ieško ar siekia gauti pajamas iš kitos veiklos. Mano, jog atsakovė vengia vykdyti savo pareigą, susijusią su vaikų išlaikymu, nes gaunamos pajamos yra pakankamos, gyvenamąjį būstą jai suteikė tėvai, todėl išlaidų būsto išlaikymui iš viso neturi. Teigia, jog gautina 62 606 Lt piniginė kompensacija nelaikytina menkaverčiu turtu, todėl atsakovės padėtis nėra sunki.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai ir argumentuotai įvertino byloje esančius įrodymus. Teigia, jog prašydama priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, apeliantė nepagrindė savo poreikių jokiais įrodymais. Nurodo, jog nepadarydama žalos nepilnamečio sūnaus ir kitos pilnametės dukros interesams, neturi galimybių teikti M. M. prašomą išlaikymą, kadangi jai pačiai reikalinga parama, nes šiuo metu nedirba ir negauna nedarbo draudimo išmokų, individualia veikla nesiverčia, nes ji nuostolinga, didelę dalį pajamų skiria medikamentams, gauna tik netekto darbingumo pensiją ir trečiojo asmens teikiamą paramą. Mano, kad didesnes galimybes įsidarbinti, gauti išsilavinimą ir amžių atitinkančias pajamas turi ieškovė. Nurodo, jog priteista kompensacija iš trečiojo asmens iki šiol nėra sumokėta. Teigia, kad apeliantės tėvas, tretysis asmuo, turi didesnes galimybes teikti išlaikymą, nes turi darbą ir gauna nuolatines pajamas, be to turi turto, kuris įvertintas 450 000 Lt suma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Minėta įstatymo nuostata įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas pilnamečiams įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvų pareiga padėti vaikui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y., kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Nurodė, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 str. 1 d.). Esant minėtai nuostatai, sprendžiant klausimą dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti paramos pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas. Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan..
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė M. M. yra pilnametė, mokosi Mykolo Riomerio universiteto politikos ir vadybos fakultete, pagal pateiktus mokslo rezultatus, mokosi pažangiai (b. l. 65). Prašydama priteisti išlaikymą iki mokysis aukštosios mokyklos dieniniame kurse, ieškovė nurodė, kad nuomojasi dviejų kambarių butą Vilniaus m., niekur nedirba, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, negauna pajamų, išskyrus trečiojo asmens L. M. skiriamą išlaikymą (b. l. 2-3, 35, 47). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, be aukščiau nurodytų aplinkybių, turi būti konstatuota ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybe gauti studijoms būtiną valstybės paskolą. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog apeliantė nėra išnaudojusi visų galimybių pačiai pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis. Trečiasis asmuo L. M., apeliantės tėvas, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog M. M. nesikreipė dėl studijų paskolos, todėl teigti, jog apeliantei reikalinga parama, pačiai neišnaudojus visų galimybių, nėra pakankamo pagrindo (b. l. 137-142). Be to, M. M. teismui nenurodė kokio dydžio išlaidas būtiniems poreikiams (maistui, aprangai, būstui, mokslo reikmėms, kultūriniams renginiams ir kt.) kas mėnesį ji patiria. Iš trečiojo asmens paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti, jog M. M. išlaidos mėnesiui yra apie 1 000 Lt (b.l. 137-142). Byloje nustatyta, kad paramą po 1 050 Lt kas mėnesį ieškovei teikia L. M., dirbantis ir turintis galimybę teikti išlaikymą dukrai, be to, nepaneigta, jog paramą atskirais atvejais teikia ir atsakovės motina J. K., todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės materialinė padėtis yra itin sunki (b.l. 19-22, 72). Apeliantės teiginiai, jog atsakovė D. M. turi galimybę teikti jai paramą, vertintini kritiškai. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės D. M. darbingumas ribotas (netektas darbingumas sudaro 60 proc.), jos gaunamas pajamas sudaro 426,67 Lt bei teismo sprendimu iš trečiojo asmens L. M. priteistas 300 Lt išlaikymas, savo būsto ir jokio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto D. M. neturi, gyvena pas tėvus ir turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų L. L. M., gim. 1995-02-25 bei pilnametę dukrą R. S. M., kurių išlaikymui teismo sprendimais priteista po 130 Lt kas mėnesį (b. l. 56-57, 75-83, 86-94, 116-117, 128-133). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priteisus pilnametei M. M. paramą iš atsakovės, būtų daroma esminė žala minėtiems šeimos nariams, nes atsakovė turi ir įsiskolinimų šiems vaikams. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2011-08-25 nutartimi atsakovei iš trečiojo asmens L. M. neterminuotai priteistas 300 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-27, tačiau šis išlaikymas atsakovei teikiamas tik nuo 2012 m. gegužės mėnesio (b. l. 137-142). Vien jau atsakovei teikiamo išlaikymo priteisimas suponuoja išvadą, kad D. M. negali teikti išlaikymo pilnametei dukrai, priešingai CK 3.205 straipsnio nuostatos numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti paramos reikalingus tėvus ir jais rūpinti. Ieškovė yra darbinga, todėl turi didesnes galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas. Apeliantės nurodyti teiginiai, kad motina nededa jokių pastangų susirasti darbą ir tokiu būdu gauti daugiau pajamų, įvertinus atsakovės D. M. sveikatos būklę, problemas šalies darbo rinkoje, vertintini kritiškai. Minėtus teiginius M. M. grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 priimta nutartimi Nr. 3K-3-303/2008, tačiau nutartis yra priimta sprendžiant konkretų šalių ginčą, kurio aplinkybės yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamo ginčo (ratio decidendi), todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi. Tai, jog atsakovei iš trečiojo asmens L. M. priteista 62 606 Lt piniginė kompensacija, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera, nes tretysis asmuo kompensacijos atsakovei nėra sumokėjęs (b. l. 137-142).
Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą D. M. yra sumokėjusi 500 Lt. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, D. M. naudai iš ieškovės priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 157-158; CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.