Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d. 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nubaustas už tai, kad 2016-06-04, 2 val. 5 min., Raseinių r. sav., Raseiniuose, Vilniaus g., vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas, kai nustatyta 2,57 promilės girtumas.

Taip pat skunde apeliantas atkreipia dėmesį: kad policijos pareigūnas M. P. savo tarnybiniame pranešime 2016-06-04 nurodė, kad iš VPK Raseinių rajono PK 1 val. 35 min. gavo pranešimą, kad Raseinių m., Vilniaus g. prie namo Nr. (vienaip) ,,Toyota“ visureigio galimai neblaivus vairuotojas šlapinasi, o važiuojant Vilniaus gatve pastebėjo nurodytą automobilį, važiuojantį kelio viduriu ir jį sustabdė; 2016-08-18 tarnybiniame pranešime tas pats pareigūnas nurodė, kad gavo budėtojo pranešimą apie tai, kad Vilniaus g. ties autobusu parku vairuotojas šlapinasi, o jo (apelianto) vairuojamą automobilį pamatė ties Vilniaus g. (kitaip) namu; 2016-08-18 tarnybiniame pranešime pareigūnas E. S. nurodė, kad buvo gauta informacija, jog visureigio vairuotojas šlapinasi prie autobusų stoties Vilniaus gatvėje, o jį (apeliantą) sustabdė Vilniaus g. ties (kitaip) namu. Dėl to pažeidėjas pažymi, kad UAB „R. A. P.“ yra Vilniaus gatvės pradžioje (atvažiuojant nuo Kauno), autobusų stotis yra miesto centre, o sustabdytas ji buvo, pasak pareigūnų, dar kitame miesto gale, ties namu Nr. (kitaip).

Pažeidėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant papildomą medžiagos tyrimą, jis raštu pateikė savo paaiškinimą, buvo gautas ir D. K. paaiškinimas, kuris patvirtino jo teiginius.

Pasak pažeidėjo, teismas nevertino tų įrodymų, kurie teismui buvo pateikti bylą nagrinėjant 2016 m. liepos 11 d., t. y. liudytojų N. V., liudytojos K. O. parodymų, telefono pokalbių išklotinių. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir anuliavimo aplinkybių, neįvertino aplinkybės, kad tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose 2016-06-04 ir 2016-08-18 informacija nurodyta skirtingai, t. y. 2016-06-04 nebuvo nurodyta vieta Vilniaus gatvėje, ties kur pareigūnai jį sustabdė, o 2016-08-18 namas įvardintas Nr. 167. Administracinio teisės pažeidimo protokole vairavimo vieta nurodyta abstrakčiai – Raseiniai, Vilniaus (galima suprasti gatvėje), nenurodant namo numerio, ties kuriuo vairavo automobilį. Apeliantui abejones kelia ir tai, kad asmuo, pranešęs apie jo daromą administracinį teisės pažeidimą, nenori būti apklausiamas teisme, neatskleidžia savo tapatybės. Apeliantas teigia, kad įrodymai byloje yra prieštaringi, objektyviausias įrodymas – vaizdo įrašas, nėra išsaugotas. Todėl , pasak apelianto, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 nu gegužes 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-244/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-25-243/2012 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje. Nei apeliantas, nei jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu jokių pastabų dėl įrodymų tyrimo nepareiškė, nieko papildomai ištirti neprašė, apklausti kažkokius asmenis teismo posėdyje nepageidavo ir kartu kritikuoja apylinkės teismo nutarimą dėl, neva, neištirtų kai kurių įrodymų, kurių byloje nėra. Apelianto teiginiai, kad teismas savo sprendimą grindė prieštaringais ir jokių reikšmingų pažeidimo aplinkybių nepatvirtinančiais įrodymais, yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Dėl to, aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.).

Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, įvertino ir pažeidėjo A. A. paaiškinimą, ir D. K. paaiškinimą, visus policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, minimus apeliaciniame skunde, ir kt. įrodymus, kas reiškia, jog teismas nutarimą byloje priėmė įvertinęs tiek teisinančių, tiek kaltinančių įrodymų visumą. Skundžiamame nutarime, kurio turinys apeliantui žinomas, yra detaliai, aiškiai išdėstyti ir aptarti visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, ir kodėl atmetė A. A. parodymus, kad jis įvykio dieną būdamas neblaivus automobilio nevairavo. Taip pat pažymėtina, kad pagal tai, kokias aplinkybes, apelianto teigimu, galimai galėtų patvirtinti ar paneigti pažeidėjo skunde minimi asmenys, nėra prasmės nei tuos asmenis nustatinėti, nei juos apklausinėti, nes tai neturėtų esminės reikšmės priimtam galutiniam teismo sprendimui.

Pagal Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir pataisymo tvarką, nustatytą Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintoje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija) 28 p. numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui draudžiama duoti pasirašyti neužpildytą ar nevisiškai užpildytą protokolą, šiam asmeniui pasirašius, draudžiama protokolą taisyti, braukyti bei papildyti. Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateiktą 2016-06-06 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį (5–6 b. 1.) bei jį sugretinus su 2016-06-04 A. A. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris anuliuotas (7–8 b. l.), matyti, kad jie yra identiški, skiriasi tik protokoluose nurodyta galimai padaryto pažeidimo kvalifikacija, dėl ko argumentuotai teismo posėdyje paaiškino protokolą surašiusios institucijos atstovė, nurodydama, kad buvo padaryta klaida, kuri ištaisyta, anuliuojant pirminį ir surašant kitą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal kurį pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama apelianto administracinio teisės pažeidimo byla, yra užpildytas, apelianto pasirašytas, jame nėra pataisymų, braukymų ir papildymų, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti netinkamą protokolo surašymą.

Be kita ko, apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra konkrečiai įvardyta jo pažeidimo padarymo vieta, apsiribojant – Vilniaus g., Raseiniai. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo teiginiu sutinka, tačiau kartu atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų administracinių teisės pažeidimų byloje, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžia nesiejama su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu – ji prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą.

Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo pritarti apelianto argumentacijai dėl ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo stadijoje, neva, padarytų procesinių pažeidimų ir jų reikšmės galutiniam teismo sprendimui šioje byloje.

Taigi, nors apeliantas skunde teigia, kad nustatytomis įvykio aplinkybėmis jis automobilio „Toyota Land Cruiser“ nevairavo, kad, būdamas girtas, tik sėdėjo automobilyje, visgi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad byloje surinkti, ištirti ir skundžiamame nutarime aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina A. A. kaltę jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme. Apelianto parodymai teismo posėdyje, prieš tai pateiktas paaiškinimas (14 b. l.) – yra ne kas kita, o mėginimas suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės, nes A. A. versijos savaime nelogiškos, prieštaraujančios dėl esminių aplinkybių vienodiems ir nuosekliems liudytojų E. S., M. P. parodymams, kuriuos patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys. Atsakant į skundo argumentus dėl, neva, nevienodai policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos jo (apelianto) buvimo ir pažeidimo padarymo vietos, pažymėtina, kad VĮ ,,R.“ Kauno filialo Raseinių grupė ir R. A., kur, pagal apelianto versiją, jis automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo išlipęs iš automobilio nusišlapinti – yra vienu adresu – Vilniaus g. (vienaip), Raseiniuose, o šalia yra R. A. P.. Taigi, nepaisant to, kaip policijos pareigūnai liudytojai E. S. ir M. P. suprato policijos budėtojo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją su automobiliu ,,Toyota Land Cruiser“ – savo tarnybiniuose pranešimuose jie Raseinių miesto atžvilgiu nurodė tą pačią pradinę galimai neblaivaus vairuotojo – A. A., buvimo vietą. Nors A. A. viso proceso metu neigė neblaivus vairavęs automobilį, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog policijos pareigūnai apelianto vairuojamą automobilį sustabdė maždaug už 3,4 km (Vilniaus g. (kitaip), Raseiniuose) nuo vietos (Vilniaus g. (vienaip), Raseiniuose), kur iš pradžių jis buvo pastebėtas nenustatyto ir neprisistačiusio asmens, pranešusio policijai apie galimai neblaivų automobilio vairuotoją (uomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad policijos pareigūnai ne šiaip sau sustabdė A. A. vairuojamą automobilį ,,Toyota Land Cruiser“, valst. (duomenys neskelbtini) o tikslu patikrinti konkrečią informaciją, kuri akivaizdžiai pasitvirtino – apeliantas buvo sustabdytas vairuojantis minėtą automobilį ir jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (18 b. l.). Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (16 b. l.) matyti, kad automobilis ,,Toyota Land Cruiser“, valst. (duomenys neskelbtini) nuo kurio vairavimo buvo nušalintas apeliantas, buvo gabenamas į aikštelę, esančią tuo adresu (Vilniaus g. (vienaip), Raseiniai), kur, pasak apelianto, jis sėdėjo automobilyje, kai policijos pareigūnai prie jo priėjo. Pripažinus tokius apelianto teiginius teisingais, reiktų daryti su elementaria logika prasilenkiančią išvadą – kad automobilis buvo gabenamas ten, kur jis stovi. Visos šios aplinkybės neginčijamai paneigia apelianto versiją, kad jis nusišlapino prie automobilio, įlipo į automobilį atgal ir prie jo, tiesiog, sėdinčio automobilyje, priėjo policijos pareigūnai, kurie nustatė A. A. girtumą. Faktas tas, kad automobilis niekieno nevairuojamas negalėjo nuvažiuoti 3,4 km Raseinių mieste, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį ,,Toyota Land Cruiser“, valst. (duomenys neskelbtini) jame buvo tik A. A., todėl pastarojo neigimas vairavus automobilį, yra mažiausiai nelogiškas.

Taigi, aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apelianto kaltės padarė tinkamai įvertinęs faktines įvykio aplinkybes ir klaidos dėl A. A. kaltės nepadarė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti A. A. kaltei padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Kartu pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjui skyrė ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, kuri, teismo nuomone, atitinka teik A. A. asmens ir padaryto pažeidimo pavojingumą, viešąjį interesą, tiek administracinėmis nuobaudomis siekiamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. A. skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.