Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-780-544/2013

2013 m. spalio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės M. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-6223-589/2013 pagal ieškovės M. Č. ieškinį atsakovui A. M., esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, sodininkų bendrijai „Beržas“, VĮ Registrų centras, dėl savininko teisių pažeidimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Neturi pagrindo atskirojo skundo argumentas, jog teismo nutartis be motyvų, ir nėra pagrindo ją panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti pakankami motyvai, dėl kurių teismas sprendė, jog pareiškėja nustatytu terminu neištaisė ieškinio trūkumų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus procesinio dokumento ir ieškinio turiniui (CPK 111, 135 str.) bei jų priedų priėmimo ir trūkumų ištaisymo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai (CPK 329 str. 1 d.).

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Tačiau asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja ne tik savo reikalavimą, bet ir to reikalavimo pagrindimą, t. y. ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Pagal CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2006). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Pareiškėja pasinaudojo Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą ir ieškinio reikalavimu pasirinko CK 1.138 str. 2 d. numatytą civilinių teisių gynimo būdą, tačiau nenurodė šį reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių, kurios apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribas ir leistų teismui, remiantis pareiškėjos suformuluotu ieškinio dalyku, teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą. Taigi pirmosios instancijos teismas, 2013-07-17 nutartimi pagrįstai nustatęs pareiškėjai terminą pašalinti šio ieškinio trūkumus (CPK 138 str.) ir suformuluoti ieškinio dalyką bei pateikti teismui kadastrinius matavimus atitinkantį žemės sklypo planą (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), teisingai nurodė, kad, nustatytu terminu jų nepašalinus, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Tokiu būdu teismui nustačius terminą pašalinti ieškinio trūkumus, neužkertant kelio į teisminę gynybą, pareiškėjai buvo suteikta galimybė, pašalinus ieškinio trūkumus, apginti savo teises pasirinktu būdu.

Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo įpareigoti pareiškėją pašalinti trūkumus dėl ieškinio reikalavimo „atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį <...> t. y. įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą išsikelti su tvora ir šiferio įkasais iš man nuosavybės teise priklausančio sklypo iki tų ribų, kurios buvo nustatytos plane, pridėtame prie sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties“ (b. l. 2-3). Suformuotoje teismų praktikoje teisminio nagrinėjimo dalykas tokiose bylose yra aplinkybių, patvirtinančių, kad sklypas priklauso ieškovei nuosavybės teise, kad ieškovės nuosavybės teises pažeidė atsakovas, nes jos žemės sklypo ribose pastatė tvorą. Taigi tam, kad būtų apgintos ieškovės kaip sklypo savininkės teisės ir teisėti interesai, ji privalėjo šias nurodytas aplinkybes nurodyti ieškinyje, pridėti prie ieškinio įrodymus, vėliau – ir įrodyti ieškinio pagrįstumą (CPK 135 str. 2 d., 178 str.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 1 d. numato, kad kadastro žemėlapis rengiamas ir tikslinamas naudojantis georeferencinių duomenų bazėmis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei vadovaujantis žemės sklypo planu, t. y. pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą brėžinį, kuriame yra pažymėtos žemės sklypo ribos, kadastro duomenys, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Iš prie ieškinio pateiktų priedų turinio matyti, kad atsakovo sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)atliekami kadastriniai matavimai bei kad sodininkų bendrijos generaliniame plane pareiškėjos žemės sklypų plotai yra atitinkamai 645 kv. m. ir 660 kv. m.., o faktiškai po matavimų gaunami sklypų plotai yra 654 kv. m. ir 674 kv. m., t. y. faktiškai didesni. Teisminio nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio ieškinyje yra įrodyti sklypo, iš kurio turi išsikelti atsakovas, ribas. 2013-07-17 nutartyje teismas aiškiai, konkrečiai ir išsamiai nurodė, kaip ieškinyje reikia suformuluoti ieškinio dalyką, kad būtų pašalintas jo trūkumas - nurodyti pagal kokius matavimus turėtų būti nustatomos žemės sklypo ribos, kokios tos ribos turi būti nustatomos bei pateikti kadastrinius matavimus atitinkantį žemės sklypo planą (b. l 22-23). Tokio pobūdžio trūkumai sudarė pagrindą pripažinti, kad ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai ir negali būti pašalinti nagrinėjimo metu.

Todėl, pareiškėjai nesuformulavus ieškinio dalyko, pagal kokius kriterijus ir kokiu faktiniu pagrindu teismas turi nustatyti, ar pareiškėjos teisės ir teisėti interesai pažeisti, pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti minėto ieškinio reikalavimo ir pagrįstai vadovavosi CPK 115 str. 3 d. bei grąžino pareiškėjai jos ieškinį dėl šio reikalavimo. Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.