- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-1244-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36569-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Ieškovas
- O. R., A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
- Trečiasis asmuo
- D. S., M. V.
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka, Kristina Pranevičienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, gyvai ir naudojantis vaizdo bei garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovų O. R. ir A. S. ieškinį bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, D. S. ir M. V. ieškinius atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai O. R. ir A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydami priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, po 13 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje ir jų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovams žala atsirado dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelėje ieškovų biologinį tėvą R. S. peiliu sužalojo A. Š., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, kitą dieną buvo rastas negyvas (nusižudęs). Dėl A. Š. padaryto sužalojimo R. S. – gilios durtinės-pjautinės žaizdos pilve, daugybinių kasos, storosios ir plonosios žarnos sužalojimų – R. S. tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra miręs, o po A. Š. mirties visą jo palikimą (butą) priėmė valstybė, todėl atsakovu byloje yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškovai reikalavimų nereiškia, kadangi kaip paaiškėjo iš VMI pateikto į bylą atsiliepimo, piniginių lėšų valstybė nepaveldėjo. Ieškinys grindžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-21531-19 medžiaga, kuri patvirtina, kad sužalojimą R. S., lėmusį pastarojo mirtį, padarė būtent A. Š.. 2019-12-05 Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarime nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, tikėtina peiliu, tyčia mažiausiai vieną kartą smogė pro šalį einančiam R. S., padarydamas nukentėjusiajam durtinį-pjautinį pilvo viršutinės dalies kiauryminį sužalojimą su skersinės storosios žarnos, plonžarnės, kasos, kairio antinksčio ir blužnies venos pažeidimais bei vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, nuo ko R. S. (duomenys neskelbtini) 20.00 val. mirė (duomenys neskelbtini); tai patvirtina vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados. Dėl A. Š. neteisėtų veiksmų ieškovai O. R. ir A. S. patyrė neturtinės žalos, kadangi neteko jiems itin artimo ir brangaus žmogaus –biologinio tėvo, nutrūko jų tvirti ryšiai su tėvu, jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją dėl tėvo netekties. Ieškovai iki šiol kenčia didelius dvasinius skausmus dėl tėvo netekties. Abu ieškovai buvo pareiškę civilinius ieškinius ikiteisminio tyrimo metu, abu ieškovai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21531-19. Kadangi valstybė priėmė A. Š. palikimą, ieškovai mano, kad to palikimo perdavimas jiems kaip neturtinės žalos atlyginimo, atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, neprieštarautų įstatymui ir gerai moralei. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovai yra mirusiojo R. S. biologiniai vaikai. Nepaisant to, kad vaikai jau suaugę, tačiau tai nepaneigia, kad ieškovų ir mirusiojo santykis buvo itin artimas ir glaudus. Ieškovai dažnai bendraudavo su savo tėvu tiek gyvai, tiek telefonu, tarp jų buvo tvirti šeimyniniai ryšiai. A. Š. nuosavybės teise priklausė butas, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 17 900 Eur, tačiau atlikus tikrosios turto rinkos vertės nustatymą, tapo aišku, kad minėtas butas yra vertas 40 500 Eur. Kadangi atsakovė, priėmusi palikimą, priėmė ir turtines prievoles, tai ieškovai prašo bent dalį jiems atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo (kadangi valstybės atsakomybė ribojama paveldėtu turtu) priteisti priteisiant ieškovams piniginę kompensaciją. Taip pat ieškovai O. R. ir A. S. laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į paveldėto turto vertę, visos patirtos neturtinės žalos atlyginti nukentėjusiems asmenims nėra galimybės, todėl teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad tiek biologinių R. S. vaikų O. R. ir A. S., tiek ir R. S. sutuoktinės D. S. patirta neturtinė žala vertintina kaip vienoda, kadangi visus šiuos nukentėjusius asmenis siejo vienodai artimas ryšys su mirusiuoju. Be to, ieškovus O. R. ir A. S. su R. S. siejo dar ir kraujo ryšys, jie yra biologiniai nužudytojo vaikai. Tuo tarpu M. V. buvo niekaip nesusijęs nei santuokiniais, nei kraujo ryšiais su mirusiuoju, todėl jo patirta neturtinė žala negali būti prilyginama tokiems patiems išgyvenimams, kuriuos patyrė mirusiojo biologiniai vaikai. Ieškovų vertinimu, tiek jiems, tiek ir sutuoktinei gali būti priteisiama iš valstybės po 13 300 Eur, o M. V. – 600 Eur. Tokiu būdu būtų tinkamai diferencijuotas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydis. Minėta pozicija dėl tretiesiems asmenims D. S. ir M. V. priteistinos sumos išdėstyta ir ieškovų atsiliepimuose į trečiųjų asmenų pateiktus patikslintus civilinius ieškinius. Atsiliepimuose, kuriuose su trečiųjų asmenų ieškiniais ieškovai sutiko iš dalies, be kita ko atkreiptas dėmesys, kad D. S., gavusi kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, nuslėpė nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aplinkybę, kad žalos atlyginimas priklausė ne tik jai, bet ir biologiniams žuvusiojo vaikams. Nurodė, kad D. S. atsisakė prisidėti finansiškai prie nekilnojamojo turto rinkos kainos nustatymo ekspertizės atlikimo, todėl ieškovai patys sumokėjo už turto vertinimą savo lėšomis, kiekvienas po 150 Eur. Mano, kad D. S. argumentai dėl to, kad O. R. ir A. S. priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas vien todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu jie buvo pareiškę mažesnius reikalavimus nei D. S. laikytini teisiškai nepagrįstais. Pažymėjo, kad kadangi A. Š. mirė, tai vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi, jo turtinės teisės (nuosavybės teisė į butą) bei turtinės pareigos (pareiga atlyginti neturtinę žalą) perėjo įpėdiniui pagal įstatymą – Lietuvos Respublikai, kurią byloje atstovauja VĮ Turto bankas. Kadangi šiuo atveju A. Š. prievolė nėra grynai asmeninė, ji gali būti paveldima, todėl skolininkui mirus prievolė nesibaigia ir ją privalo įvykdyti skolininko įpėdiniai. Dėl atsakovės patirtų išlaidų buto išlaikymui, palikimo priėmimui, pažymėjo, kad nors atsakovė nurodo patyrusi tam tikrų procesinių išlaidų, kurios susijusios su ginčo turto išlaikymu, kurių apmokėta atsiliepimo pateikimo dienai 303,48 Eur, tačiau tokia atsakovės pozicija neįrodyta, kadangi atsakovė nepateikia nei sąskaitų už komunalinius patarnavimus, nei jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. S., pateikė atsiliepimą į ieškovų O. R. ir A. S. ieškinį, su juo sutikdama iš dalies. Nurodė, kad priteisus O. R. ir A. S. jų prašomo reikalavimo dydį, būtų pažeistos jos, kaip nukentėjusios dėl R. S. žūties, teisės, todėl mano, kad ieškovams O. R. ir A. S. turi būti priteista suma proporcingai kiekvieno reikalavimo daliai. Taip pat byloje pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, turtinės žalos atlyginimui 1 586 Eur, neturtinės žalos atlyginimui 18 914 Eur. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. S., su kuriuo gyveno iki jo žūties. Dėl sutuoktinio mirties pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21531-19 D. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, buvo pareikštas ir civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad R. S. laidojimui buvo išleista, atėmus gautą pašalpą (304 Eur), 1 586 Eur. Šias išlaidas patvirtinantys dokumentai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21531-19 medžiagoje. Dėl patirtos neturtinės žalos pažymėjo, kad R. S. žūtis, dėl kurios yra kaltas A. Š., jai yra didelė netektis. Staiga nutrūko jų bendras gyvenimas, ateities lūkesčiai. Po šio tragiško įvykio ji anksti tapo našle, jos gyvenimas pasikeitė iš esmės, ji neatsigavo po praradimo šoko, ją sukrėtė stiprūs išgyvenimai, tapo psichologiškai pažeidžiama, užsisklendusia savyje, kaip to pasekmė pablogėjo psichinė ir fizinė sveikata, sutriko miegas. Po sutuoktinio žūties patirto šoko kartais pasireiškia depresija, apima liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Šį dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus vertina kaip neturtinę žalą. Patirtos neturtinės žalos dydį nurodo 100 000 Eur, kas vertintina kaip minimali kompensacija, siekiant atlyginimo už visą patirtą neturtinę žalą. 2019-07-24 valstybė pagal smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą jai kompensavo 2 736 Eur padarytos žalos dalį. Iš šios sumos 2 500 Eur sumokėjo už paminklo ir kapo įrengimą, likusi dalis – 236 Eur – kompensacija už patirtą moralinę žalą. Dėl šios priežasties jos reikalavimas mažinamas iki 99 764 Eur. Atsižvelgiant į valstybės paveldėto turto vertę, tai, kad ieškovai O. R. ir A. S. yra pareiškę bendrą 60 000 Eur ieškinį, ji pareiškė 101 350 Eur ieškinį, bei jos sūnus M. V. taip pat pareiškė 30 000 Eur ieškinį, iš viso 191 350 Eur, ir jos reikalavimo dalis sudaro pusę bendro reikalavimo sumos, todėl prašo išieškoti iš valstybei priklausančio buvusio A. Š. turto proporcingai kiekvieno reikalavimo daliai, t. y. jai – 20 250 Eur, o kitiems trims asmenims – 20 250 Eur, arba po 6 750 Eur.
3. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, M. V., pateikė atsiliepimą į ieškovų O. R. ir A. S. ieškinį, su juo sutikdamas iš dalies. Nurodė, kad priteisus O. R. ir A. S. jų prašomo reikalavimo dydį, būtų pažeistos jo, kaip nukentėjusio dėl R. S. žūties, teisės, todėl mano, kad ieškovams O. R. ir A. S. turi būti priteista suma proporcingai kiekvieno reikalavimo daliai. Taip pat byloje pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, 6 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jo motina D. S. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su R. S.. M. V. tėvas A. V. juos paliko, kai jam buvo 2 metai, nuo to laiko su juo nebendravo, bei mirė (duomenys neskelbtini). 2007 m. motinai susipažinus su R. S., tuo metu M. V. buvo (duomenys neskelbtini). Nuo pat pirmų bendravimo su R. S. dienų pajuto jo skiriamą didelį dėmesį, rūpestį, šiltus jausmus, todėl priėmė jį kaip tėvą, kadangi jam nuolat trūko tėvo. R. S. vadino tėvu. (duomenys neskelbtini) motinai sudarius santuoką su R. S., M. V. pajautė, kad gyvena tikroje šeimoje, jų ryšys tapo dar artimesnis, R. S. jį vadino sūnumi. Pastoviai gyveno su mama ir R. S., kuris atliko visas tėvo pareigas – teikė materialinį išlaikymą, duodavo pinigų papildomoms išlaidoms, pervesdavo pinigus į jo sąskaitą tuo metu, kai buvo studentu, domėjosi jo pomėgiais, mokslu, nuolat lankydavosi (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvavo mokinių tėvų veikloje, už ką buvo apdovanotas mokyklos direktoriaus padėka. Kartu sportuodavo, praleisdavo savaitgalius. R. S. buvo autoritetas jo akyse. Jo žūtis M. V. buvo šokas, didžiausia nelaimė. Jam sunku išgyventi tėvo žūtį, tuo labiau, kai tai paveikė ir motiną – ji tapo tyli, užsidariusi, išgyvenanti savo skausmą pati viena. Remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, jam padarytos žalos kompensuotiną dydį vertina 30 000 Eur. Atsižvelgiant į valstybės paveldėto turto vertę, tai, kad ieškovai O. R. ir A. S. yra pareiškę bendrą 60 000 Eur ieškinį, jo motina pareiškė 101 350 Eur ieškinį, bei pats taip pat pareiškė 30 000 Eur ieškinį, iš viso 191 350 Eur, ir jo reikalavimo dalis sudaro 1/6 dalį bendro reikalavimo sumos, todėl prašo išieškoti iš valstybei priklausančio buvusio A. Š. turto proporcingai kiekvieno reikalavimo daliai, t. y. jam 6 750 Eur.
4. VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškovų O. R. ir A. S. ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, D. S. ir M. V. patikslintus ieškinius su pateiktais ieškiniais nesutiko. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje prievolė atlyginti neturtinę žalą sietina būtent su A. Š. asmeniu, t. y. jo nusikalstamais veiksmais padaryta žala ir šios prievolės VĮ Turto bankas, perimdamas mirusio A. Š. turtą, neperėmė. Atitinkamai ši aplinkybė aiškinama ir teismų praktikoje – prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra asmeninė prievolė, kuri neatsiejamai susijusi su asmeniu ir negali būti paveldima ir perkelta jo teisių perėmėjams. Nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijos, atliko jai kaip valstybės įgaliotai institucijai deleguotą imperatyvią pareigą perimti turtą ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistos ieškovų ir/ar trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, teisės ar teisėti interesai. Be to, ieškovai ir tretieji asmenys byloje neįrodinėja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o jų nesant, akivaizdu, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra atmestini. Dėl paveldėto turto vertės nurodė, kad nekilnojamo turto vertė keičiasi atsižvelgiant į rinkos sąlygas, todėl ieškovams net ir pateikus buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą nėra jokio protingo pagrindo teigti, kad minėtas turtas bus parduotas būtent už 40 500 Eur. Turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik realiai pardavus turtą, tai yra kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamojoje byloje būtų pažeistas pro viribus heridatis principas tenkinus ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimus iki faktinio valstybės paveldėto turto pardavimo. Pažymėjo, kad tikroji minėto buto vertė paaiškės tik aukciono būdu pirkėjui (aukciono laimėtojui) pasiūlius ir sumokėjus realią kainą. Be to, VĮ Turto bankas paveldėdamas A. Š. turtą patyrė tam tikras išlaidas (pvz., notaro, VĮ Registro centro ir kt.) bei patiria periodines išlaidas susijusias su ginčo turto išlaikymu (komunaliniai patarnavimai), kurių vien 2021-05-03 buvo priskaičiuota 489,11 Eur ir apmokėta 303,48 Eur. Ši VĮ Turto banko patiriamų išlaidų, susijusių su paveldėto turto išlaikymu, suma yra negalutinė ir auga – fiksuotas jų dydis bus aiškus tik įvykusio turto pardavimo trečiajam asmeniui aukciono būdu metu. Be kita ko, skirstant paveldėto turto pardavimo metu gautas lėšas visų pirma padengiamos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su tokio turto administravimu ir tik po to atsiskaitoma su kreditoriais. Ši aplinkybė taip pat reikšminga įrodinėjant, jog reikalavimas dėl 40 500 Eur žalos priteisimo nepagrįstas ir neprotingas. Įvertinant tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu pažeidė ieškovų ir/ar trečiųjų asmenų teises), reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų teismo turi būti atmestas. Be to, atsakovas yra valstybės įmonė ir nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas. Prašė pateiktus ieškinius atmesti.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, D. S. atsiliepimo nepateikė, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
6. Ieškovų atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
7. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, D. S. ir M. V. bei jų atstovas teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė jų ieškinius patenkinti.
Atsiliepimas
8. Atstovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškiniai tenkintini iš dalies
9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų O. R. ir A. S. tėvas, trečiojo asmens D. S. sutuoktinis R. S., kurį peiliu sužalojo A. Š., kuris pats kitą dieną buvo rastas negyvas (nusižudęs). Iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21531-19 medžiagos matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. S. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 2019-12-05 Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, kadangi asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką (A. Š.), mirė. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą be kita ko konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, tikėtina peiliu, tyčia mažiausiai vieną kartą smogė pro šalį einančiam R. S., padarydamas nukentėjusiajam durtinį-pjautinį pilvo viršutinės dalies kiauryminį sužalojimą su skersinės storosios žarnos, plonžarnės, kasos, kairio antinksčio ir blužnies venos pažeidimais bei vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, nuo ko R. S. (duomenys neskelbtini) 20.00 val. mirė (duomenys neskelbtini); tai patvirtina vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados.
10. Taigi, būtent dėl A. Š. neteisėtų veiksmų R. S. mirė, dėl ko ieškovai O. R., A. S., trečiasis asmuo M. V. nurodo patyrę neturtinę žalą, o D. S. dar ir turtinę žalą, kurią prašo atlyginti, priteisiant piniginę kompensaciją iš mirusio kalto asmens turtą paveldėjusios valstybės. Po A. Š. mirties likusį jo turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2020-11-04 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. RI-5847, paveldėjo valstybė (turto patikėjimo teisė – VĮ Turto bankui).
11. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštais ieškiniais, savo nesutikimą iš esmės grindė tuo, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą sietina būtent su A. Š. asmeniu, t. y. jo nusikalstamais veiksmais padaryta žala, ir šios prievolės VĮ Turto bankas, perimdamas mirusio A. Š. turtą, neperėmė, taip pat akcentavo, kad prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra asmeninė prievolė, kuri neatsiejamai susijusi su asmeniu ir negali būti paveldima ir perkelta jo teisių perėmėjams.
12. Paveldėjimo teisę sudaro visuma teisės normų, kurios reglamentuoja mirusio fizinio asmens (palikėjo) turto, jo turtinių teisių ir pareigų perėjimą įpėdiniams. Mirus palikėjui jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia. Jos pereina mirusio asmens įpėdiniams (universalus teisių ir pareigų perleidimas), o jeigu įpėdinių nėra ar jie negali paveldėti arba atsisako palikimo, mirusio asmens teisės pereina valstybei. Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pareigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir pareigos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš prievolinių santykių atsiradusios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus asmeninio pobūdžio neperleidžiamas kitiems asmenims teises ir pareigas, t. y. tokias, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, pavyzdžiui, garbės ir orumo bylose atsiprašymas, kurį įvykdyti galima reikalauti tik paties asmens ir joks kitas asmuo atsiprašyti už jį negali.
13. Aptariamu atveju, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nepaveldėjo mirusio A. Š. prievolės atlyginti jo kaltais veiksmais padarytą žalą. Šiuo atveju kalbama ne apie A. Š. teisę, o apie pareigą atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuri, priešingai nei nurodo atsakovas, yra paveldima. Kadangi A. Š. mirė, pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatas, jo turtinės teisės (nuosavybės teisė į butą) bei turtinės pareigos (pareiga atlyginti neturtinę žalą) perėjo įpėdiniui pagal įstatymą – Lietuvos Respublikai. Pažymėtina, kad ieškovų teisė į patirtą neturtinę žalą yra jų asmeninė neturtinė teisė. Tačiau neturtinė žala yra išreiškiama pinigais ir jos atlyginimas yra ne neturtinė, o turtinė A. Š. pareiga, kurią perėmė jo turtą paveldėjusi valstybė. Nors turtinę mirusio A. Š. pareigą perėmusi jo turtą paveldėjusi valstybė ir nėra kalta dėl A. Š. nusikalstamų veiksmų. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-1460-798/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas, priėmęs A. Š. palikimą, priėmė ir turtines prievoles, todėl reikalavimai yra pagrįstai reiškiami valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko (kadangi paveldėtą turtą sudaro butas).
14. Ieškovai ir tretieji asmenys, pagrįsdami patirtą neturtinę žalą dėl R. S. mirties, akcentavo patirtus didelius dvasinius išgyvenimus. O. R. ir A. S., kurie yra biologiniai R. S. vaikai, akcentavo savo artimą ir glaudų ryšį su tėvu, su kuriuo dažnai bendravo, o jo netekę patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją ir iki šiol kenčia didelius dvasinius skausmus. R. S. sutuoktinė D. S. taip pat akcentavo po sutuoktinio mirties patyrusi didelę netektį, jos gyvenimas pasikeitė iš esmės, ji neatsigavo po praradimo šoko, tapo psichologiškai pažeidžiama, užsisklendusia savyje, kaip to pasekmė pablogėjo psichinė ir fizinė sveikata, sutriko miegas; po sutuoktinio žūties patirto šoko kartais pasireiškia depresija, apima liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Trečiasis asmuo M. V., D. S. sūnus, taip pat teigė patyręs po R. S. mirties didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi R. S., 2007 m. pradėjęs bendrauti su jo motina ir (duomenys neskelbtini) ją vedęs, juo (M. V.) rūpinosi kaip tėvas (teikė materialinį išlaikymą, duodavo pinigų papildomoms išlaidoms, pervesdavo pinigus į jo sąskaitą tuo metu, kai buvo studentu, domėjosi jo pomėgiais, mokslu, ir kt.); jų ryšys buvo artimas, R. S. jį vadino sūnumi; kartu sportuodavo, praleisdavo savaitgalius. M. V. tvirtino, kad jam sunku išgyventi R. S. žūtį, tuo labiau, kai tai paveikė ir motiną – ji tapo tyli, užsidariusi, išgyvenanti savo skausmą pati viena.
15. CK 6.246 str. – 6.249 straipsniuose įtvirtintos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė. Teisę į žalos atlyginimą asmenys įgyja tuo atveju, jei teismas nustato minėtų sąlygų buvimą. Aptariamu atveju, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir visą bylos (taip pat pateikto ikiteisminio tyrimo) medžiagą, teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų ir kaltų A. Š. veiksmų (nusikaltimo padarymo), ieškovams O. R. ir A. S. bei tretiesiems asmenims D. S. ir M. V. atsirado žala ir egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp A. Š. padarytos nusikalstamos veikos bei atsiradusios žalos. Mirus R. S., minėti asmenys patyrė dvasinį sukrėtimą ir didelius dvasinius išgyvenimus, sielvartą, todėl neturtinė žala šiuo atveju turi būti atlyginta.
16. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat svarbu pažymėti, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje numatytais kriterijais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, pasekmes, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
17. Ieškovai O. R. ir A. S., atsižvelgdami į valstybės paveldėto turto vertę, taip pat į jų, kaip ir D. S. artimus ryšius su mirusiuoju, prašė tiek jiems, tiek ir sutuoktinei priteisti iš valstybės po 13 300 Eur piniginę kompensaciją jų neturtinei žalai atlyginti, o M. V. – 600 Eur, kadangi jis nebuvo susijęs nei santuokiniais, nei kraujo ryšiais su mirusiuoju. D. S., savo patirtą neturtinę žalą įvertinusi 100 000 Eur, bei atsižvelgdama į tai, kad 2019-07-24 valstybė jai kompensavo 2 736 Eur padarytos žalos dalį (iš šios sumos 2 500 Eur sumokėjo už paminklo ir kapo įrengimą, likusią dalį – 236 Eur – laiko kompensacija už patirtą moralinę žalą), į valstybės paveldėto turto vertę, prašo išieškoti iš valstybei priklausančio buvusio A. Š. turto proporcingai kiekvieno reikalavimo daliai, t. y. jai – 20 250 Eur ir kitiems trims asmenims – po 6750 Eur. M. V. prašė jam priteisti 6 750 Eur neturtinės žalos.
18. Byloje pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019-07-16 sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka, nusprendė išmokėti D. S. 2 736 Eur dydžio kompensaciją (456 Eur laidojimo išlaidų, 2 280 Eur neturtinės žalos) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-21531-19 2 t., b. l. 73-75). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad už R. S. laidojimo paslaugas ir reikmenis D. S. sumokėjo 1 890 Eur (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-21531-19, 2 t., b. l. 68, 70). Šioje byloje D. S. pateikė įrodymus (kasos pajamų orderį, PVM sąskaitą faktūrą) apie 2 500 Eur patirtas išlaidas R. S. kapavietės įrengimui. D. S. taip pat prašė priteisti jai iš valstybės ir patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, šio sprendimo 18 punkte nurodytus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius įrodymus dėl D. S. patirtų R. S. laidojimo išlaidų, teismas tenkina šį D. S. prašymą ir priteisia R. S. laidojimui išleistą, atėmus gautą pašalpą (304 Eur), 1 586 Eur sumą (turtinė žala).
19. Nustatydamas priteistinos patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pirmiausia pažymėtina, kad vien tas faktas, kad neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai (šiuo atveju – gyvybei), kaip vienai fundamentaliausių asmeninių neturtinių vertybių, sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Teismas taip pat atsižvelgia ir į aukščiau paminėtus nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad valstybės atsakomybė yra ribojama paveldėtu turtu. Šiuo atveju, VĮ Registrų centro duomenimis, byloje paminėto, valstybės paveldėto buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 17 900 Eur (vertės nustatymo data – 2020-10-30, vertės nustatymo būdas – masinis vertinimas). Tačiau bylos nagrinėjimo metu, ieškovams užsakius minėto turto vertinimą, teismui buvo pateikta UAB „OBER-Haus“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje pateikta išvada, kad minėto buto vertė 2021-06-16 duomenimis yra 40 500 Eur (vertinimui naudotas lyginamasis metodas). Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad 2021-06-16 buvo atliktas individualus turto vertinimas, teismas sprendžia, kad nurodyta turto verte (40 500 Eur) galima vadovautis. Nors atsakovo atstovo atsiliepime abejojama, ar šia nurodyta turto verte galima vadovautis, tačiau jokio kito turto vertinimo nepateikė. Be to, teismo vertinimu, tai, kad nekilnojamojo turto vertė pastaraisiais metais šalyje stipriai kilo, laikytina visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl labiau tikėtina, kad būtent 2021-06-16 atlikto individualaus turto vertinimo metu nustatyta vertė yra aktuali. Todėl, atsižvelgiant į šią turto vertę, teismo priteistinas sumas atsakovas būtų pajėgus išmokėti žalą patyrusiems asmenims ir dar liktų išlaidų padengimui. Be to, teismas atsižvelgia ir į VĮ Turto banko nurodytas aplinkybes dėl patirtų išlaidų, susijusių su ginčo turtu, kurio perėmimas atsakovui tapo pareiga. VĮ Turto bankas nurodė, kad paveldėdamas A. Š. turtą patyrė tam tikras išlaidas (pvz., notaro, VĮ Registro centro ir kt.) bei patiria periodines išlaidas, susijusias su ginčo turto išlaikymu (komunaliniai patarnavimai), kurių vien 2021-05-03 buvo priskaičiuota 489,11 Eur ir apmokėta 303,48 Eur. Ieškovai kritiškai vertina minėtas aplinkybes, kadangi tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų byloje nepateikta, tačiau teismo vertinimu, į nurodytas atsakovo aplinkybes šiuo atveju būtina atsižvelgti, kadangi, akivaizdu, kad tiek atliekant paveldėjimo teisines procedūras, tiek išlaikant paveldėtą turtą (butą) buvo patirtos išlaidos.
20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą valstybės paveldėto turto vertę, atsakovo išlaidas, susijusias su paveldėto turto administravimu, ieškovų O. R. ir A. S. bei trečiojo asmens D. S. itin artimą ryšį su mirusiuoju, patirtus išgyvenimus, teismo vertinimu, jiems turi būti priteista vienodo dydžio piniginė kompensacija už jų patirtą neturtinę žalą – po 10 000 Eur. Nors ieškovų atstovė akcentavo aplinkybę apie D. S. elgesį; tai, kad ji nesutiko prisidėti prie naujos turto vertinimo išvados gavimo, tai, kad iš Teisingumo ministerijos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pagrindu ji gavo piniginę kompensaciją, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos esminėmis, lemiančiomis priteistinų neturtinės žalos dydžių. Juo labiau, kad ieškovai yra pareiškę reikalavimus dėl proceso išlaidų priteisimo, o Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo numatyta teise jie taip pat galėjo pasinaudoti. Įvertinus M. V. ieškinį, teismui taip pat nekilo abejonių, kad ir jis aptariamu atveju patyrė neturtinę žalą, kadangi nors ir nebuvo biologinis R. S. sūnus, tačiau teismų praktikoje vaikų ir tėvų santykių glaudumo kriterijus nustatomas ne tik dėl kraujo ryšio. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. V. motinai susituokus su R. S., pastarasis jį augino nuo (duomenys neskelbtini), rūpinosi, užsimezgė artimas ryšys, todėl neabejotina, kad dėl R. S. netikėtos, smurtinės mirties M. V., neišvengiamai patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, kurių nemenkina ta aplinkybė, kad R. S. mirus jis jau buvo pilnametis. Atsižvelgiant į visus šiame punkte aptartus priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir reikšmingas aplinkybes, M. V. priteistina 5 000 Eur piniginė kompensacija už jo patirtą neturtinę žalą dėl R. S. mirties.
21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (jų detalizavimas ir patvirtinantys dokumentai byloje yra pateikti) – kiekvienam po 850 Eur (po 700 Eur už teisines paslaugas ir po 150 Eur atliktą turto įvertinimą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, taip pat į atsakovo procesinį atsakovo elgesį – nesutikimą su ieškiniu, esant jau suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, kiekvienam ieškovui iš atsakovo priteisiama po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors D. S. taip pat prašė priteisti turėtas procesines išlaidas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
O. R. ir A. S. ieškinį bei D. S. ir M. V. ieškinius tenkinti iš dalies.
Priteisti O. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042) 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042) 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042) 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 1 586 Eur Eur turtinės žalos.
Priteisti M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042) 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinius atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.