- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-1460-798/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas (pran.), Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybės
- Ieškovas
- A. R., J. R.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėję atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybės atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir J. R. ieškinius Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. R. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašė iš T. B. priteisti 3187,00 Lt turtinės žalos ir 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Jis nurodė, kad dėl autoįvykio, dėl kurio baudžiamojoje byloje kaltu pripažintas T. B., buvo nepataisomai apgadintas jo motoroleris, o dėl patirtų sužalojimų jis patyrė daug nepatogumų, teko kentėti fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus. Ieškovė J. R. pareiškė ieškinį dėl 3624,37 Lt turtinės ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš T. B. ir nurodė, kad tos pačios autoavarijos metu jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė didelį fizinį skausmą, daug nepatogumų, dvasinius išgyvenimus. 2011 m. rugsėjo 19 d. ieškovai pateikė teismui patikslintus pareiškimus, kuriais ieškovė J. R. prašė iš atsakovo priteisti 70000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovas A. R. – 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai taip pat nurodė, kad mirus T. B. jo turtą paveldėjo valstybė, todėl aukščiau minėtą neturtinę žalą prašo priteisti iš valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovo valstybės atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinius, kuriuo prašė ieškinius atmesti ir nurodė, kad neturtinė ir turtinė žala ieškovams yra atlyginta. Jie nepateikia jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų, todėl ji nepriteistina. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat nurodė, kad valstybė atsako, tik paveldėto turto verte.
Atsakovo valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinius, kuriais prašė juos atmesti ir nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai būtų netekę darbingumo, priešingai po pasveikimo ieškovai pradėjo dirbti. Dalį prašomos neturtinės žalos yra atlyginęs AB „Lietuvos draudimas“ ir T. B., todėl nėra pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos dydį. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai įtraukta atsakovu.
Pirmosios instancijos teisme posėdžio metu ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus: ieškovė prašė iš valstybės priteisti 20000 Lt, o ieškovas – 4000 Lt neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovų ieškinius patenkino iš dalies: priteisė iš valstybės A. R. 2000 Lt, o J. R. 7647,20 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad nusikalstama veika T. B. padarė ieškovams turtinę ir neturtinę žalą. 2009 m. rugpjūčio 15 d. T. B. mirė, o jo turtą paveldėjo valstybė. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybės interesus. Paveldėtas turtas susideda iš žemės sklypų ir statinių. Valstybės paveldėtus žemės sklypus valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl ji taip pat atstovauja atsakovą - valstybę. Kadangi turto paveldėtoja tapo valstybė, o remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, laikytina, kad šioje byloje valstybė yra tinkamas atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei T. B. kaltais veiksmais, kurie pasireiškė neblaiviu vairavimu ir KET taisyklių nesilaikymu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. J. R. eismo įvykio metu buvo padarytos muštinės žaizdos pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai plaštakose, juosmenyje, pilvo dešinėje pusėje, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai, lūžis per kairę gūžduobę. O ieškovui buvo padarytos muštinės žaizdos veide, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors atsakovo atstovai teigia, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie neturtinės žalos dydį ir buvimą, teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie aukščiau minėtus ieškovų sužalojimus, darytina išvada, kad ieškovai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, jiems teko gydytis sužalojimus ligoninėje ir namuose. A. R. ligoninėje gydėsi nuo 2008-08-20 iki 2008-08-26. J. R., dėl patirtų sunkių sužalojimų, gydėsi labai ilgai – nuo 2008-08-20 iki 208-10-14. Be to, J. R. gydymosi periodu negalėjo vaikščioti, kentė didelius skausmus, negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikais, jai pačiai reikėjo slaugos ir priežiūros. Po traumos juosmens srityje atsirado guzas, kurį reikia operuoti. Ant jos sėdmenų liko didelis randas, dėl kurio ji patiria nepatogumus, gėdijasi viešai maudytis, keičiantis orui lūžių vietose jaučia maudimą, skausmą. Teismas vertindamas R. R. patirtą neturtinę žalą, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė praktiškai visiškai pasveiko, dirba, yra visiškai darbinga, neliko liekamųjų reiškinių, išskyrus randus, o taip pat į tai, kad žala padaryta nusikalstamais veiksmais, T. B. būnant neblaiviam, į T. B. turtinę padėtį, jog jo turtas perduotas valstybei įvertintas 89200 Lt (dėl 20771,07 Lt iš jų ieškinį pareiškęs „Swedbank“ AB ir byloje nėra duomenų dėl kitų kreditorių), t.y. T. B. turtinė padėtis gana gera. Remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktika analogiškose bylose teismas sprendė, jog šioje bylose teisingas neturtinės žalos dydis J. R. yra 15000 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad A. R. nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl, atitinkamai ir jo dvasiniai išgyvenimai, patirtas skausmas ir nepatogumai dėl sužalojimo yra žymiai mažesni. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jam buvo sukeltas pakankamai didelis skausmas, nes buvo veido daugybinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas, raktikaulio sternalinio galo panirimas, taip pat padaryta turtinė žala, todėl teismas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 3452,80 Lt, J. R. sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ ir 3900 Lt neturtinės žalos pats T. B., iš viso J. R. atlyginta 7352,80 Lt neturtinės žalos. Atitinkamai šia suma teismas sumažino ieškovei iš valstybės priteistiną neturtinės žalos sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas valstybė atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius atmesti. Apeliantas nurodė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai paveldėjus palikėjo turtą nėra pagrindas reikalauti iš valstybės ieškovų naudai neturtinės žalos atlyginimo, nes teismas tenkindamas tokį ieškovų prašymą, neatsižvelgė ir netinkamai pritaikė teisės normas reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, kuriomis taikomas pagrindinis principas, jog valstybė atsako už palikėjo skolas paveldėto turto ribose. Apelianto nuomone, šiuo atveju asmeninės neturtinės teisės yra nepaveldimos, nes ieškovams, esant T. B. gyvam, teismas nebuvo priteisęs neturtinės žalos atlyginimą. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš valstybės turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas. Apeliantas taip pat nurodė, kad iš teismo sprendimo visiškai neaišku tokia tvarka turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, nes dalį turto paveldėjo VMI prie finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Atsiliepimas
Atsakovą valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą. Nurodė, kad apeliantas pagrįstai nurodo, kad asmeninės neturtinės teisės yra nepaveldimos, nes ieškovams, esant T. B. gyvam, nebuvo priteista neturtinė žala. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat sutinka su apeliantu, kad iš sprendimo neaišku kokia tokia tvarka turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, nes dalį turto paveldėjo VMI prie finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Ieškovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėjant apelianto apeliacinį skundą vertintini skundo teisiniai ir faktiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu kvalifikavimu ir apylinkės teismo argumentų ir išvadų nebekartoja.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ginčija tik dviem argumentais: t.y. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš valstybės priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes asmeninės neturtinės teisės yra nepaveldimos, todėl valstybė neatsako už T. B. padarytą ieškovams neturtinę žalą ir tuo, jog teismas nenurodė, kokiomis dalimis priteistą netutinę žalą turi atlyginti Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nors apeliaciniame skunde apeliantas ir teigia, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo klausimus, tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
Paveldėjimo teisę sudaro visuma teisės normų, kurios reglamentuoja mirusio fizinio asmens (palikėjo) turto, jo turtinių teisių ir pareigų perėjimą įpėdiniams. Mirus palikėjui jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia. Jos pereina mirusio asmens įpėdiniams (universalus teisių ir pareigų perleidimas), o jeigu įpėdinių nėra ar jie negali paveldėti arba atsisako palikimo, mirusio asmens teisės pereina valstybei. Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pareigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir pareigos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš prievolinių santykių atsiradusios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus asmeninio pobūdžio neperleidžiamas kitiems asmenims teises ir pareigas, t. y. tokias, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, pavyzdžiui, garbės ir orumo bylose atsiprašymas, kurį įvykdyti galima reikalauti tik paties asmens ir joks kitas asmuo atsiprašyti už jį negali. Narginėjamu atveju, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad remiantis CK 5.1 straipsnio 3 dalimi nepaveldėjo T. B. asmeninės neturtinės teisės atlyginti padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju kalbama ne apie T. B. teisę, o apie pareigą atlyginti padarytą ieškovams neturtinę žalą, kuri, priešingai nei nurodo apeliantas, yra paveldima. Ieškovų teisė į patirtą neturtiną žalą yra jų asmeninė neturtinė teisė. Tačiau neturtinė žala yra išreiškiama pinigais ir jos atlyginimas yra ne neturtinė, o turtinė T. B. pareiga, kurią perėmė turtą paveldėjusi valstybė, paveldėto turto ribose.
CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybės paveldėtas T. B. turtas įvertintas 89200,00 Lt, pirmosios instancijos teismas iš valstybės priteisė A. R. 2000,00 Lt, o J. R. 7647,20 Lt neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl 20771,07 Lt priteisimo iš valstybės dėl T. B. prievolės ieškinį pareiškęs „Swedbank“ AB. Byloje nėra duomenų dėl kitų kreditorių, todėl net ir patenkinus „Swedbank“ AB ieškinį ir ieškovų ieškinius šioje byloje suma neviršytų valstybės paveldėto turto tikrosios vertės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio kolegija nepasisako, nes apeliantas jos dydžio neginčijo.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo paskirstyti kokiomis dalimis priteistą netutinę žalą turi atlyginti Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą sumą priteisė iš valstybės, nes ji yra šios bylos šalis, o Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija tik jos atstovai. Klausimas kokiomis dalimis ir iš kokių lėšų šios sumos turi būti išieškomos gali būti keliamas tik vykdymo procese.
Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.