- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e1-3325-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45426-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. S. 2020 m. lapkričio 15 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Subačiaus g. 46, vairavo automobilį „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesterio pagalba tikrinimo metu nustatė 2,50 promilių girtumą. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d., apie 15 val., ėjo po darbo namo, buvo neblaivus, nes apie 14 val. išgėrė maždaug pusę 0,5 litro butelio degtinės. Prie tilto, Drujos gatvėje, mašinoje „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pamatė savo pažįstamą S. R., kuris yra neįgalus ir, kiek žino, be pastovios gyvenamosios vietos, pastaruoju metu nakvodavo automobilyje „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso kitam jo pažįstamam V. B.. Nežino, ar S. nusipirko tą mašiną, ar ne. Tuomet S. R. paprašė jį pavežti iki artimiausios degalinės įsipilti degalų į automobilį. Nors buvo išgėręs alkoholio, tačiau jautėsi gerai ir nusprendė, jog gali vairuoti. Įlipo į automobilį ir su S. R. nuvažiavo į „Neste“ degalinę, esančią Vilniuje, Subačiaus g. 46. Atvažiavus į degalinę iš karto pamatė iš galo atvažiuojantį policijos ekipažą. Pareigūnai iškarto priėjo jį patikrinti, paprašė jį išlipti ir patikrino blaivumą, po ko nustatė, kad jis yra neblaivus. Neturi teisės vairuoti ir niekada jos neturėjo. Dėl to, kad vairavo neblaivus, labai gailisi, daugiau tai nepasikartos.. (b. l. 59-64, priedo b. l. 42-45).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. lapkričio 15 d., 15.18 val. buvo gautas pranešimas, jog gatvėje galimai neblaivūs asmenys stumdo mikroautobusą „VW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), tamsios spalvos, bando užvesti. Patikrinus informaciją buvo nustatytą, jog automobilį vairavo S. S., pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 2,48 promilių girtumas, antro tikrinimo metu – 2,50 promilių girtumas (priedo b. l. 9-12);
Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1308869, iš kurių matyti, kad S. S. 2020 m. lapkričio 15 d., 15.50 val., buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas, o po 25 minučių, 2020 m. lapkričio 15 d., 16.15 val., nustatytas 2,50 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (priedo b. l. 16-18).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. S. 2020 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas ir jo 2020 m. lapkričio 17 d. apklausos protokolas, kuriuose nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 15 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. A., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Markučių g. 12, neblaivūs asmenys stumdo VW (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir bando jį užvesti. Atvykus nurodytu adresu minėto automobilio neberado, tačiau važiuojant pro Subačiaus g. 46 esančią degalinę „Neste“, buvo pastebėtas stovintis automobilis „VW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), už kurio vairo sėdėjo S. S.. Tikrinimo metu S. S. paaiškino, kad atvairavo automobilį iki degalinės būdamas neblaivus, važiavo kart su draugu S. R.. S. S. buvo patikrintas alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.48 promilių girtumas, o praėjus 25 min., antru pūtimu, buvo nustatytas 2,50 promilių girtumas (priedo b. l. 13, 27-29).
Liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jam priklauso automobilis „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), jį įsigijo 2019 metais. Kadangi automobiliui baigėsi techninė apžiūra bei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, negalėjo juo naudotis. Turi pažįstamą S. R., kuris yra neįgalus ir jis (V. B.) juo rūpinasi. S. R. kartais nakvoja nakvynės namuose, tačiau pastaruoju metu jis kelia konfliktus, todėl jį iš ten išvaro. S. R. paprašė leisti porą naktų pernakvoti minėtame automobilyje, todėl jis (V. B.) 2020 m. lapkričio 6 d. jį nuvarė prie parduotuvės „Rimi“, esančios Vilniuje, Architektų g. 19, ir jį ten paliko. Taip pat S. R. paliko automobilio raktelius, kad jis galėtų pasišildyti. 2020 m. lapkričio 16 d. pamatė, jog automobilio ten, kur jį paliko nebėra, o vakare paskambino iš policijos ir informavo, jog automobilis yra konfiskuotas. Kitą dieną pas jį atėjo pažįstamas S. S. ir paaiškino, jog užvakar buvo sulaikytas už tai, kad vairavo jo automobilį neblaivus, todėl šiuo metu jo mašina uždaryta saugojimo aikštelėje, labai atsiprašinėjo ir gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos (priedo b. l. 31-33).
2020 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir pateiktas vaizdo įrašas, kuriame nurodyta, jog buvo apžiūrėti 2 vaizdo įrašai iš bodykamerų 1808. Įraše „2020_1115_155119_009“ matyti, jog yra filmuojama lauke, prie tarnybinio automobilio. Matyti, kaip pareigūnas pasiima alkotesterį, bendrauja su S. S. apie tai, kad jis į alkotesterį įpūtė daugiau nei 1,51 promilės, už ką gresia baudžiamoji atsakomybė. Po to S. S. įlipa į automobilio „VW Sharan“, mėlynos spalvos, galą, pareigūnai tarnybiniu automobiliu privažiuoja ir sustoja šalia, pirmas pareigūnas įvardija „2,50 ir 2,48“. Įraše „2020_1115_161340_010“ matyti, kaip S. S. pučia į alkotesterį. Pareigūnas įvardija 2,50 promiles (priedo b. l. 21-22, 25).
2020 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolas ir pateiktas vaizdo įrašas, kuriame nurodyta, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš UAB „Neste Lietuva“ degalinės. Vaizdo įraše „video-a497bedfd1cae5b8739f0385401e70fa-V“ matyti filmuojama aikštelė, į kurią atvažiuoja automobilis „VW Sharan“, mėlynos spalvos. Iš sustojusio automobilio vairuotojo vietos išlipa S. S., apsižiūri, nueina už filmavimo ribų. Po to S. S. sugrįžta, įlipa į automobilį, į vairuotojo vietą. 01.08 val. prie automobilio „Sharan“ privažiuoja policijos automobilis, prie sėdinčio už vairo S. S. prieina pirmas pareigūnas, S. S. išlipa, bendrauja su pareigūnu, po to prie jų prieina antras pareigūnas, jie bendrauja (priedo b. l. 23-25).
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ informacija, iš kurios matyti, kad 2020 m. lapkričio mėnesio duomenimis automobilio „VW Sharan TDI“ (pasirinkti metai 1999) kaina su PVM yra 1 320 Eur (priedo b. l. 56).
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog transporto priemonės „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir valdytojas yra V. B. (priedo b. l. 57).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina S. S. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog jis 2020 m. lapkričio 15 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Subačiaus g. 46, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesterio pagalba tikrinimo metu nustatė 2,50 promilių girtumą.
Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu bei jo duotais parodymais, liudytojo V. B. duotais parodymais, vaizdo įrašų iš UAB „Neste Lietuva“ ir pareigūnų „body“ kamerų duomenimis, S. S. neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam tikrinimo metu buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,50 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. S. pareiškė sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (priedo b. l. 82-86).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
S. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, anksčiau neteistas (priedo b. l. 72, 78), per paskutinius 1 metus 7 kartus baustas administracine tvarka, vienas pažeidimas dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, kiti pažeidimai dėl smulkių vagysčių, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (priedo b. l. 74-77), „Sodros“ duomenimis niekur nedirba (priedo b. l. 78), byloje nėra surinkta duomenų apie jo registravimąsi Užimtumo tarnyboje, gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir negriežčiausią bausmę – areštą. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei S. S. asmenybei, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas nesutinka su prokuroro siūlomos bausmės dydžiu bei mano, jog jos dydis turėtų būti nustatytas artimas minimaliam jos dydžiui – 20 parų.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Šio straipsnio 8 dalyje yra numatyta, jog teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti savo sprendimą.
Iš pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, jog prokuroras S. S. prašo skirti realią arešto bausmę, tačiau nenurodo jokių motyvų, kodėl šios bausmės vykdymas negali būti atidėtas. Kaip minėta S. S. yra teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti realią arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai S. S. skirtina 20 parų arešto bausmė, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 15 d. 15.50 val. iki 2020 m. lapkričio 16 d. 16.46 val. (dvi paros) (priedo b. l. 36-37, 51). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 49-50) – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymas (priedo b. l. 46-47) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti turi būti S. S. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę S. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivius, kai jam nustatytas 2,50 promilių girtumas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog S. S. vairavo ir neturėdamas tam teisės, kadangi niekada nebuvo jos įgijęs (priedo b. l. 71). Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas lygus minimaliam terminui – 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 16 d.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo S. S. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o V. B.. Iš V. B. apklausos matyti, jog jis automobilį paliko ne S. S., o S. R., kad šis galėtų ten pagyventi, nežinojo, jog juo naudojasi S. S.. Duomenų, paneigiančių šią V. B. versiją, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais jo parodymais. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis šiuo atveju yra 1 320 Eur (skaičiuojant su PVM).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).
Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį; pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota vakaro metu, kuomet būna pakankamai intensyvus eismas, tai patvirtina ir byloje esantis UAB „Neste Lietuva“ vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog per vaizdo įraše matomą laikotarpį į degalinę įvažiavo bei iš jos išvažiavo ne vienas automobilis); nustatytą neblaivumą (pirmo tikrinimo metu S. S. buvo nustatytas 2,48 promilių, o antro tikrinimo metu dar didesnis – 2,50 promilių girtumas); konfiskuotino turto vertę (1 320 Eur), į paskirtą bausmę ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo yra proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei, todėl iš S. S. išieškotina visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 320 Eur. Nors prokuroras prašė išieškoti automobilio vertę be PVM, tačiau pagal teismų praktiką iš kaltinamojo turi būti išieškoma nustatyto automobilio vertė su PVM, todėl iš S. S. išieškotina 1 320 Eur suma.
VI. Kiti klausimai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020 m. lapkričio 17 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „VW Sharan“ 2020 m. lapkričio 15 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. lapkričio 17 d. UAB „T.“ aikštelėje yra 9 Eur (priedo b. l. 64). Šios išlaidos, atsižvelgiant į jų taikymo trukmę, yra pagrįstos ir proporcingos, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. lapkričio 15 d. transporto priemonė „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai nuvežta į aikštelę (priedo b. l. 52-53), tačiau 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu ji buvo grąžinta V. B., įpareigojant jį automobilį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (priedo b. l. 59-60, 62). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis turės atlyginti automobilio vertę atitinkančią sumą, V. B. įpareigojimas saugoti automobilį baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 13 (trylikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. lapkričio 15 d. 15.520 val. iki 2020 m. lapkričio 16 d. 16.46 val. (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, S. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. S. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 16 d.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Priteisti iš S. S. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 9 Eur (devynių eurų) patirtas išlaidas dėl transporto priemonės „VE Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. lapkričio 15 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. lapkričio 17 d. UAB „T.“ aikštelėje. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.
Įpareigojimą V. B. saugoti automobilį „VW „Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.