- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-1372-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir ko“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fixum“
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučių namų savininkų bendrija
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Mindaugas Krivickas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir ko“ atstovės advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-197-151/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fixum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auster ir ko“, trečiasis asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 29366,58 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir DNS Bendrijos 2009 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovė atsakovei, kuriai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išrašydavo ir pateikdavo apmokėjimui sąskaitas faktūras už pagal sutartį suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyta, kad ieškovės išrašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, turi būti apmokėtos ne vėliau kaip iki paskutinės einamojo mėnesio kalendorinės dienos. Atsakovė pažeidė savo pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti už teikiamas paslaugas, tuo pačiu pažeisdama savininko pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Todėl susidarė 29366,58 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Jos nuomone, yra neaiški skaičiavimo metodika. Atsakovė nuo 2009-10-01 patalpų neeksploatuoja ir jomis laikinai nesinaudoja. 2010 m. gegužės 25 d. atsakovė ieškovei nusiuntė paklausimą, kuriuo buvo paprašyta pateikti detalią PVM sąskaitose faktūrose už 2010 m. sausio, vasario bei kovo mėnesius pateikiamų mokestinių dydžių skaičiavimo metodiką ir patiriamas administravimo sąnaudas. Tačiau nei į vieną paklausimą ieškovė neatsakė. Atsakovė niekada nevengė prievolės atsiskaityti už jam suteiktas ieškovės paslaugas, mano, kad jai nebuvo tiksliai išaiškinti sąskaitose pateikiamų sumų apskaičiavimo kilmė, pareikštas reikalavimas gali būti išspręstas taikiai derybų būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė iš atsakovės UAB „Auster ir Ko“ 17862,68 Lt skolos už komunalinius patarnavimus bei lėšas į bendrijos kaupiamąjį fondą, 622 Lt žyminio mokesčio, 1800 Lt atstovavimo išlaidų, viso 20284,68 Lt ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 17862,68 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2012-09-07) iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovei UAB „Fixum“ bei 40,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; sprendimui įsiteisėjus įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Fixum“ 259 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorius, kuris administruoja pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalimi naudojasi atsakovė. Atsakovei kiekvieną mėnesį buvo siunčiamos apmokėjimui sąskaitos faktūros, kurias atsakovė tik dalinai apmokėdavo, tuo vis didindama skolą. Atsakovė po ieškinio pateikimo už prašomą priteisti periodą nuo 2009-05-31 iki 2012-05-30 sumokėjo 11503,90 Lt, todėl likusi ieškinio suma sudaro 17862,68 Lt.
Teismas nurodė, kad atsakovė privalo mokėti ieškovės priskaičiuotus komunalinius mokesčius, kitus patarnavimus bei kaupiamąsias lėšas. Atsakovės aiškinimą, kad atsakovė nesinaudoja liftais ir valymo paslaugomis atmetė, nes nustatė, kad atsakovė į savo patalpas patenka ne tik per nuosavo turto duris, bet ir per rūsį automobiliniu liftu, taigi tuo pačiu naudojasi ir kitomis bendromis namo patalpomis, todėl turi mokėti ir už valymo, šiukšlių išvežimo paslaugas. Atsakovė neginčijo prašomos priteisti sumos, tik ginčijo kai kurių paslaugų rūšis, už kurias ji mano, kad neprivalo mokėti, todėl teismui nustačius, kad atsakovė turi mokėti už visas suteiktas paslaugas bei kaupiamąsias lėšas, ieškinys tenkintas visiškai. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės atsikirtimus, kad ieškinys turi būti atmestas, nes šalys gali išspręsti ginčą gera valia. Nagrinėjant bylą šalims buvo sudarytos sąlygos pasirašyti taikos sutartį, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo, be to nepagrįstas atsakovės atsikirtimas, kad ji gera valia mokėjo mokesčius, nes pagal byloje pateiktą sprendimą už akių iš jos jau buvo priteista skola už komunalines paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės UAB Auster ir ko“ atstovė advokatė Valda Grigonytė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 48-52) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra nenuoseklus, neobjektyvus, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, teismas netinkamai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė, prie šio skundo yra pridedami nauji įrodymai, galintys turėti esminės įtakos priimtinam teisingam teismo sprendimui.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė skolos neginčijo. Viso bylinėjimosi metu apeliantė nuolat prašė ieškovės pateikti jos išrašomose sąskaitose pateiktų sumų apskaičiavimo metodikas, bet ieškovė nesugebėjo to padaryti, ar piktybiškai nepadarė.
3. Teismas tarp ieškovės ir Bendrijos sudarytą sutartį turėjo kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Apeliantei nebuvo aiškios tam tikros vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, o ieškovė neaišku dėl kokių priežasčių nesutiko jų paaiškinti, todėl ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas derybų keliu dėl ieškovės piktybinio prašomų duomenų apie jos teikiamas paslaugas nepateikimo. Ieškinys turėjo būti atmestas, nes galėjo būti išspręstas derybų būdu.
4. Teismas nepakankamai ištyrė faktine bylos situaciją ir netinkamai interpretavo bei taikė teisės normas (CK 4.82 str., DNSBĮ 2 str. 5 d.). Apeliantei nepriklauso jokios bendrojo naudojimo patalpos pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus G-l indeksu pažymėtas garažų patalpas, tačiau teismas, į tai neatsižvelgdamas, patenkino ieškovės nepagristą reikalavimą apmokėti už tas bendrąsias patalpas, kurios dokumentaliai priskirtos konkretiems butams ar patalpoms, esančioms tame pačiame pastate, tačiau visiškai nesusiję su UAB „Auster ir ko“. Pagal CK 4. 82 straipsnio 1 dalyje bei DNSB įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kas yra bendroji dalinė bendroji dalinė nuosavybė, tame tarpe – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Į priteistą sumą buvo nepagrįstai įskaičiuotos ir bendrai namo laiptinei tenkančios išlaidos už jų administravimą, nors apeliantė turi savo atskirą įėjimą į įmonei priklausančias patalpas bei visiškai nesinaudoja bendra pastato laiptine su kitais namo gyventojais ir tą nuolat akcentavo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metu. Šiuos teiginius pagrindžia prie skundo pridėti įrodymai, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.
5. Ieškovė neneigia, jog apeliantė yra sumokėjusi 11503, 90 Lt, todėl apeliantės nuomone, už jai priklausančius atlikti mokėjimus už bendro naudojimo patalpas, esančias automobilių stovėjimo patalpoje, pažymėtoje G-1 yra sumokėjusi daugiau nei jai priklauso, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 68-69) prašo apeliacinį skundą atmesti. Visi dokumentai, kurie buvo prašomi pateikti pirmosios institucijos teismui, buvo išsamūs ir objektyviai atspindėjo bendrijos narių teises, interesus ir pareigas, naudojantis bendrojo naudojimo patalpomis ir jose esančia visa inžinerine įranga ir bendrąja daline nuosavybe. Pateikti Registrų centro išrašų, apie nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus, iš viso nebuvo prašoma, nors tai nebuvo jokia paslaptis. Tuo apeliantas klaidina teismą. Apeliantės patalpos yra pastato dalis su visais bendrojo naudojimo priklausiniais, už kurių priežiūrą ir eksploataciją skaičiuojami mokesčiai, kurių dėka užtikrinamas šilumos, vandens, nuotekų šalinimo, priešgaisrinės apsaugos, ventiliacijos, televizijos, internete, elektros tiekimo, šiukšlių išvežimo funkcijos visoms be išimties šiame pastate esančioms administracinės paskirties patalpoms, gyvenamosioms patalpoms, parkingams. Krovininiais (automobiliniais) liftais iš parkingo iškeliami automobiliai, o laiptinėmis, kurios yra prie administracinių patalpų įėjimų, arba keleiviniais liftais patenkama į parkingų požeminius pirmąjį ir antrąjį aukštus. Jokių kitų įėjimų pastatas neturi. Skunde teigiama, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso tik 2/38 dalys automobilių stovėjimo patalpoje ir už tai, kaip suprantama, apeliantė sutinka mokėti mokesčius. Ta bendrojo naudojimo objektų dalis, kuri nuosavybės teise Registrų centro duomenimis priskirta butams, iš 6906,49 m² bendrojo ploto sudaro tik 125 m², o tai sudaro vos 1,8 % viso šio ploto. Šiose patalpose įrengta interneto ir telefono prieigos įranga, nuotekų šalinimo duobė ir siurblinė. Šia įranga aptarnaujama visos be išimties butų ir administracinės patalpos, tame tarpe ir apeliantės patalpos. 2013 m. balandžio mėn. 24 d. apeliantės prašymu visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo svarstomas bendrijos nario „Auster ir Ko“ pateiktas klausimas „Dėl bendrų naudojimo išlaidų priskyrimo 42 ir 45 patalpai ir dėl lifto ekploatacijos išlaidų priskyrimo šioms patalpoms“. Susirinkime UAB „Auster ir Ko“ atstovavo advokatė Valda Grigonytė ir advokato padėjėjas Mindaugas Krivickas. Visi susirinkime dalyvavę bendrijos nariai, išskyrus UAB „Auster ir Ko“ atstovą pasisakė prieš UAB „Auster ir Ko“ atleidimą nuo mokesčių mokėjimo už naudojimąsi bendrojo naudojimosi patalpomis ir inžinerine įranga. Buvo vieningai konstatuota, kad apeliantė piktybiškai jau nuo 2009 m. nemoka mokesčių o atleidus ją nuo mokesčių mokėjimo, būtų grubiai pažeistos likusių bendrijos narių teisės ir UAB „Fixum“ interesai. Tik vienas bendrijos nario atstovas susilaikė balsuojant tarnybinės etikos sumetimais. Taip pat teismui nagrinėti atiduota byla dėl nesumokėtų mokesčių už 2012 m. - 2013 m. einamąjį laikotarpį.
Ieškovė UAB „Fixum“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 73-76) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tiek ieškovė, tiek trečiasis atsakovei yra pateikę paaiškinimus kaip ir kokiu būdu yra apskaičiuojamos mokėtinos sumos, tą akivaizdžiai patvirtina byloje esantys šalių pateikti paaiškinimai ir įrodymai. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, minėtas patalpas naudojantis komercinei veiklai vykdyti, todėl nepagrįstai apeliuoja į tai, jog šie teisiniai santykiai būtų kvalifikuoti kaip vartojimo. Ieškovės manymu, atsakovė tik deklaratyviai prašydama skirti laiko taikos sutarties sudarymui, tokiu būdu nepagrįstai siekė užvilkinti bylos išnagrinėjimą ir kuo ilgiau „išvengti“ mokėjimo ieškovei. Atsakovės teiginys, jog jai nepriklauso jokių bendrojo naudojimo patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), yra visiškai niekuo nepagrįstas. Vadovaujantis Registrų Centro duomenimis, mokesčiai skaičiuojami nuo naudingo gyvenamojo ir pagrindinio administracinių patalpų ploto, o UAB „Auster ir Ko“ valdė iš šio ploto 735,79 m dalį. Mokesčiai yra skaičiuojami proporcingai kiekvienos turimos dalies vienam kvadratiniam metrui. Tai atspindėta ir pateiktose sąskaitose faktūrose, pažymose. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir naujus įrodymus, tačiau nenurodė jokios aplinkybės, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nors nagrinėjimas pirmosios instancijos truko pakankamai ilgai ir atsakovę atstovavo profesionalus atstovas, taip pat nepateikė nei vieno argumento, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau - t.y. apeliaciniame procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Byloje nustatyta, kad 2009-05-06 tarp ieškovės ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudaryta gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartis (su vėlesniais pakeitimais). Šios sutarties pagrindu ieškovė teikė paslaugas, už kurias patalpų savininkai turėjo atsiskaityti nustatyta tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė, būdama patalpų (duomenys neskelbtini) 8-42 (464,80 kv. m bendro ploto) ir 8-45 (270,99 kv. m bendro ploto) savininke, už suteiktas paslaugas bei lėšas už bendrijos kaupiamąjį fondą pagal ieškovės išrašytas sąskaitas-faktūras 2009-05-31-2012-05-30 laikotarpiu mokėjo nereguliariai ir nepilnai, dėl ko susidarė ieškinyje nurodytas įsiskolinimas.
Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad neprivalo mokėti mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų valymo paslaugas, liftą bei jų administravimą, nes pastate atsakovei priklauso tik 2/38 dalis automobilių stovėjimo aikštelės patalpos, pažymėtos indeksu G-1, atsakovė naudojasi atskiru įėjimu į administracines patalpas, o laiptinė priskirta kitiems butų savininkams. Kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Remiantis LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais bei pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).
Bylos duomenys: DNSB ataskaita, paaiškinimai, bendrijos narių susirinkimų protokolai, nekilnojamojo turto registro duomenys ir kt. patvirtina, kad pastate yra ne tik laiptinė, bet ir rūsys, rūsyje yra parkingo aikštelė, automobiliniai ir keleiviniai liftai, kiti įrenginiai. Pastato bendras plotas yra 6906,49 kv. m, naudingas plotas 3531,56 kv. m (tame tarpe – 444,13 kv. m rūsių (pusrūsių), o apeliantės nurodytos kitiems savininkams (40 butų) priskirtos bendro naudojimo patalpos Registrų centro duomenimis sudaro tik 125 m². Iš 2009-05-06 sutarties 8 punkto (atsiskaitymai) sąlygų, sutarties priede Nr. 1 (administravimo, priežiūros ir inžinerinių paslaugų įkainiai) bei 2009-06-12 DNSB narių susirinkimo protokolo matyti, kokio dydžio įkainiai ir už kokias paslaugas nustatyti (1 t. b. l. 26-32). Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų kopijų matyti, kad jų turinys atitinka sutarties 8. 4 p. sąlygas, jose detaliai nurodytas suteiktų paslaugų pavadinimas, kiekis, įkainiai, apskaičiuota už kiekvieną paslaugą pagal atsakovei priklausančių patalpų plotą ginčo laikotarpiu bei bendra mokėtina suma (1 t. b. l. 37-73, 74-105). Pagal 2009-05-06 sutarties 3.1 punktą ieškovė įsipareigojo teikti bendrijai sutarties priede Nr. 1 nurodytas pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo paslaugas, į kurias įeina ne tik laiptinės, šiuo atveju už viso pastato vidaus bendro naudojimo patalpų valymą, į kurį įeina (grindinės dangos, keleivinių liftų, dulkių, dėmių valymas nuo visų be papildomų valymo ir kėlimo įrenginių pasiekiamų paviršių ir kt. (sutarties priedo Nr.1, 1 t. b. l. 30). Trečiojo asmens DNSB atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad šiose patalpose įrengta interneto ir telefono prieigos įranga, nuotekų šalinimo duobė ir siurblinė. Šia įranga aptarnaujama visos be išimties butų ir administracinės patalpos, tame tarpe ir apeliantės patalpos.
Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija nei 2009-05-06 sutarties dėl gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo, nei DNSB susirinkimų nutarimų. Todėl apeliantės kaip bendrijos narės pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų priežiūrą kyla ir iš 2009-05-06 sutarties dėl gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo. Jei butų ir kitų patalpų savininkai kitaip nesusitarė – atsakovei už namo vidaus bendro naudojimo patalpų (tame tarpe ir laiptinės) tenka pareiga mokėti proporcingai patalpų plotui. Tokiu būdu namo išlaikymui ieškovės paskirstytos išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus (CK 4. 82 str. 3 d.). Aplinkybė, kad apeliantė turi atskirą įėjimą į jai priklausančias patalpas bei nesinaudoja bendra pastato laiptine su kitais namo gyventojais nepaneigia jos pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Iš PVM sąskaitose faktūrose pateiktų mokesčių, matyti, kad atsakovei ginčo laikotarpiu apskaičiuotas mokestis už bendro naudojimo patalpų valymą - 49,86 Lt, vėliau 50,70 Lt kas mėnesį, proporcingai atsakovės patalpų (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai - 86,96 Lt/mėn. atsakovės patalpų (duomenys neskelbtini) bendram plotui vadovaujantis 2009-05-06 sutarties priede Nr. 1 nustatytais paslaugų įkainiais, t. y. 0,18 Lt su PVM už 1 kv. m (1 t. b. l. 30). Šiuo aspektu nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad yra pažeidžiamos vartotojo, buto (patalpų) savininko teisės. Jei vienas iš butų savininkų atsisakytų dengti bendriems namo poreikiams tenkančias išlaidas, butų pažeistos kitų namo savininkų teisės, nes šias išlaidas tenka padengti visiems namo savininkams.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose pateiktų sumų apskaičiavimo metodikos pateikimo ginčui spręsti būtinybės. Neginčijama ieškovės pareiga teikti informaciją paslaugų vartotojui, atsakovė kaip bendrijos narė turi teisę gauti iš DNSB visus duomenis apie bendrijos veiklą, turtą, išlaidas, pajamas bei privalomus mokesčius. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovės reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, o apeliantės pateiktas kitoks jos nurodytų argumentų dėl ieškovės reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų, kaip bylai reikšmingų duomenų, vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus apeliaciniame skunde įvardijamus principus.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies neatitikimo CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodytiems reikalavimams. CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl konkrečios skolos sumos už komunalines paslaugas ir už bendrijos kaupiamąjį fondą laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. priteisimo. Reikalaujamos priteisti sumos sudedamosios dalys formuluojant ieškinio reikalavimą nebuvo konkrečiai įvardintos. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat nedetalizuota, kokie konkrečiai mokesčiai ir kokio dydžio priteistini. Sprendime konstatuota, kad ieškiniu prašoma priteisti 29366,58 Lt, kad atsakovė skolos dydžio neginčija, priteista 17862 Lt dydžio skola, nes atsakovė 2012 m. lapkričio 19 d. sumokėjo 11503 Lt skolos dalį. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakyta dėl priteistino 17862,68 Lt skolos dydžio pagrįstumo. Tiek iš atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nesutiko su skolos dydžiu. Iš ieškovės pateiktos prie ieškinio 2012-05-30 pažymos (suvestinės) dėl įsiskolinimo už paslaugas, PVM sąskaitose faktūrose nurodytų mokėtinų mokesčių pavadinimų ir sumų, matyti, kad prašoma priteisti 29366,58 Lt įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. iš dalies sutampa su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimu priimtu už akių civ. byloje Nr. 2-4414-192/2012 priteista 5333,60 Lt skola už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009-05-31 iki 2011-01-31 (patalpos Nr.8-45) ir nuo 2009-10-31 iki 2011-02-14 (patalpos Nr.8-42) taip pat nedetalizuojant, todėl vertintinas kaip tapatus reikalavimas ir negali būti antrą kartą priteisiamas, nes vykdytinas. Reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.). Apeliantės teigimu, ji 11503,90 Lt skolą už suteiktas paslaugas, lėšas už bendrijos kaupiamąjį fondą patalpų (duomenys neskelbtini) sumokėjo tik dėl to, kad šių patalpų pirkėjas sutiko jas pirkti be įsiskolinimų, šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutarties kopija bei mokėjimo nurodymas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių bei įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, kas turėjo įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Atsižvelgiant į tai, sprendimas keistinas iš dalies dėl netinkamo įrodymų vertinimo, ieškinys tenkintinas iš dalies, skundžiamu sprendimu priteista 17862,68 Lt suma mažintina iki 12529,08 Lt (t. y. atėmus 5333,60 Lt). Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalims bei valstybei (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Papildomai prie apeliacinio skundo atsakovės pridėti įrodymai iš VĮ Registrų centro apie kitiems pastato bendraturčiams priskirtas bendro naudojimo patalpas buvo pateikti pirmosios instancijos teisme (2 t. b. l. 11-17), todėl yra pertekliniai, neprijungtini, o nuotraukos apie atskirus įėjimus neinformatyvios ir įtakos šiam teismo sprendimui neturi. Jei apeliantė siekia, kad Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai už bendro naudojimo patalpų ir inžinierinių tinklų reikmėms mokėtinas išlaidas mokėtų kitokiu būdu, nei nustatyta CK 4.82 str. 3 d., turėtų siekti gyvenamojo namo butų ir kitų savininkų sprendimo tuo klausimu CK 4.85 str. nustatyta tvarka.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Grąžinti bylą naujam nagrinėjimui nėra pagrindo, nes byla naujam nagrinėjimui gali būti grąžinta tik tuomet, jei teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus negalima jos atskleisti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (33 proc.), proporcingai paskirstytinos šalims jų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Apeliantė pateikė prašymą bei duomenis apie jos turėtas išlaidas: sumokėtą 609 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 t. b. l. 62), duomenis apie 800 Lt advokato pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (2 t. b. l. 63). Todėl apeliantei iš ieškovės priteistina 160 Lt žyminio mokesčio apskaičiuoto nuo atmestinos reikalavimo dalies (nuo 5333,60 Lt) ir 264 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimą pakeisti iš dalies: ieškinį tenkinti iš dalies. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir ko“ priteistą skolą sumažinti nuo 17862,68 Lt iki 12529,08 Lt (dvylikos tūkstančių penkių šimtų dvidešimt devynių litų ir 8 ct), žyminį mokestį - iki 376 Lt, atstovavimo išlaidas - iki 1200 Lt; 6 procentus metinių palūkanų skaičiuoti už priteistą 12529,08 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2012-09-07) iki visiško sprendimo įvykdymo. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir ko“ priteistas 40,67 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei sumažinti iki 28 Lt.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Fixum“ (j. a. kodas – 300510344) priteisti 13 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą sprendimo dalį – dėl žyminio mokesčio grąžinimo palikti nepakeistą.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Fixum“ (j. a. kodas – 300510344) priteisti 424 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Auster ir ko“ (j. a. kodas - 235313220)