Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-8997-331/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-11
Bylos Nr.: eI2-8997-331/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03119-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Trečiasis asmuo: Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Administracinė byla Nr. eI2-8997-331/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03119-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Vilnius

Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovei D. Z.,atsakovo atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Lietuvos ir Danijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovas) neteisėtai vilkina leidimo išdavimo procesą; 2) įpareigoti Ministeriją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kaip tai nustatyta Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 (toliau – ir Nutarimas), 13 punkte; 3) priteisti pareiškėjui iš Ministerijos 10 000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) panaikinti Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-6368 (toliau – ir Sprendimas).

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su prašymu išduoti be konkurso leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Atsakovas, 2020 m. balandžio 22 d. gavęs iš Tarnybos ir derinančių institucijų (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (2020 m. balandžio 20 d.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilutės skyriaus (2020 m. balandžio 22 d.), Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (2020 m. balandžio 3 d.) dokumentus, 2020 m. birželio 29 d. pateikė Vyriausybės nutarimo projektą su pasiūlymu išduoti leidimą bei apie tai paskelbė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Dėl techninės atsakovo klaidos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas 2020 m. liepos 7 d. Vyriausybės kanceliarijos buvo grąžintas atsakovui papildomai suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos ir iš naujo teikti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

1.2. Teigė, kad negaudamas jokio atsakymo, 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas nurodyti, kaip išspręstas Bendrovės 2020 m. kovo 18 d. prašymas. Tarnyba šį prašymą persiuntė atsakovui. Pareiškėjas, iš atsakovo negavęs atsakymo, 2021 m. rugpjūčio 5 d. papildomai kreipėsi į Ministeriją, kuri 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu raštu Nr. (10)-D8(E)-5478 informavo pareiškėją, kad parengė ir pateikė institucijoms derinti naują Vyriausybės nutarimo projektą su siūlymu nepritarti išduoti leidimą. Pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. gavo atsakovo raštą Nr. (10)-D8(E)-6368 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jo prašymas išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje atmetamas, kadangi apie 95 proc. prašomo ploto sudaro saugomos teritorijos, kuriose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punktu, draudžiama įrengti naujus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius; plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės, kurių teritorijoje angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai negali būti vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi; angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu ir Lietuvos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, šioje teritorijoje numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą; galbūt šioje teritorijoje bus siekiama kurortinės teritorijos statuso, todėl ji turi atitikti Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 patvirtintus reikalavimus.

1.3. Pareiškėjas teigė, kad vadovaujantis iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusio Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 (toliau – ir Aprašas), 8.2.1 papunkčiu, Tarnyba, 2020 m. kovo 18 d. gavusi pareiškėjo prašymą ir Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo turėjo registruotu laišku išsiųsti prašymo ir plano kopijas derinti NŽT, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui. Atsakovas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, turėjo teikti Vyriausybės nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikti pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Atsakovas nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. vilkino ir nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus gero administravimo, atsakingo valdymo, nepiktnaudžiavimo teise principus – neteisėtai nevykdo Aprašo 13 punkte nustatytos pareigos ir visais įmanomais neteisėtais būdais trukdo išspręsti pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą. Toks neteisėtas atsakovo elgesys sužlugdė pareiškėjo pasitikėjimą valstybės institucijomis, atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad procedūra bus atlikta per įstatymo nustatytus terminus, o prašymas išduoti leidimą bus išnagrinėtas objektyviai ir profesionaliai. Taigi dėl neteisėto ir diskriminacinio atsakovo veikimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas niekaip neprisidėjo prie atsakovo darbuotojų netinkamo veikimo, nekliudė institucijai vykdyti jai teisės aktais įtvirtintas pareigas, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl paties pareiškėjo veiksmų.

1.4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Sprendime nurodyti argumentai yra netinkami, kadangi reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (7.12-K1)2K1-333 suderino pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo teigimu, jis naftą išgauna laikydamasis visų nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų, galiojančių tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Atsakovas iškirtinai elgiasi tik su pareiškėju, o kitoms naftos gavybos bendrovėms tokie leidimai buvo išduoti. Akcentavo, kad prašymai išduoti leidimą buvo pateikti dar iki atsakovui priimant nurodytus teisės aktus ir jiems įsigaliojant, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

1.5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Aprašo 13 punkte įtvirtintas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį Ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, turi pateikti nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikti pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, kodėl prašymas buvo atmestas, ir buvo praleistas, tačiau atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde pateiktu prašymu pripažinti, kad Ministerija neteisėtai vilkina leidimo išdavimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

2.1. Pažymėjo, kad anksčiau paminėti Ministerijos veiksmai nagrinėjant pareiškėjo prašymą patvirtina, jog procesai, susiję su pareiškėjo prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote nagrinėjimu, nebuvo specialiai vilkinami, o priešingai – buvo siekiama išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis vadovaujantis išsamumo, objektyvumo ir kitais gero viešojo administravimo principais. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių (personalo pokyčiai (darbuotojas, rengęs nutarimo projektą, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ministerijoje nebedirba), Lietuvos žaliojo kurso tikslų įtvirtinimas teisės aktuose, suinteresuotų asmenų prašymo neišduoti leidimo nagrinėjimas).

2.2. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas prašo įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą, t. y. ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kaip tai numatyta Aprašo 13 punkte. Pažymėjo, kad Aprašo 13 punktas imperatyviai įpareigoja Ministeriją, nagrinėjant prašymą išduoti leidimą, išnagrinėti visas aplinkybes, šiame punkte nustatyta, kad Ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 9, 10, 12 punktuose nurodytų dokumentų gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos. Atsakovo vertinimu, toks reikalavimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme negali būti nagrinėjimo dalykas administraciniame teisme, todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Ministeriją pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl leidimo išdavimo yra nenagrinėtina ir nutrauktina.

2.3. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog neva neteisėtas atsakovo elgesys sužlugdė jo pasitikėjimą valstybės institucijomis, pažeidė teisėtus lūkesčius, kad procedūra bus atlikta per įstatymo nustatytus terminus, ir dėl atsakovo diskriminacinio veikimo jis patyrė neturtinę žalą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė nei kad apskritai patyrė neturtinę žalą, nei kuo vadovaujantis nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl šis reikalavimas nepagrįstas.

2.4. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, jame nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis jis priimtas, taip pat teisiniai pagrindai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Sprendime išdėstyti motyvai, kurie yra aiškūs ir pakankami, jame įvertintos visas aplinkybes, nurodyta jo apskundimo tvarka, konkrečios skundą nagrinėjančios institucijos, skundo padavimo terminas ir teisės aktai, reglamentuojantys apskundimo tvarką. Taigi Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis priėmimo pagrindai, pateikti išsamūs sprendimo motyvai, todėl Sprendimas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo jį panaikinti.

2.5. Ministerija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 str. 5 d. administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, nes jame: nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas sprendimas (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020-04-20 raštas Nr.(7.12-K1)2K1-33, kuriame nurodyta, kad numatomame plote yra registruotos kultūros vertybės, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-05 raštas Nr. (5.1)-AD5-12839, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme nurodytas plotas patenka į Nemuno deltos regioninio parko ir Kuršių marių biosferos poligono teritoriją, 2020-10-27 asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kreipimasis Nr. 20/10/27 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje“, VSTT 2020-12-03 raštas Nr. (4)-V3E-589, kuriame nurodyta, kad prašomo leidimo plote didžiąją dalį, apie 95 %, sudaro saugomos teritorijos: Nemuno deltos regioninis parkas, Kuršių marių biosferos poligonas, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir kt. faktai ir argumentai); pateikiami teisiniai pagrindai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą (Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-28 nutarimu Nr. 1151 „Dėl Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13 p., Žemės gelmių įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p., ir 84 str. 2 d. 2 p., Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d., 241 str. 9 d.); išdėstyti motyvai, kurie yra aiškūs ir pakankami (Aplinkos ministerija įvertino visas aplinkybes: Lietuvos žaliąjį kursą, vietinės bendruomenės susirūpinimą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, tai, kad prašomo ploto apie 95 %, sudaro saugomos teritorijos: beveik visą prašomo ploto sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas (šiuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d. 2 p., ir 84 str. 2 d. 2 p.), plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės (kurių teritorijoje angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai negali būti vykdomi, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. 1 d.)); nurodyta jo apskundimo tvarka, konkrečios skundą nagrinėjančios institucijos, skundo padavimo terminas ir teisės aktai, reglamentuojantys apskundimo tvarką.

2.6. Ministerija taip pat rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Ministerija specialiai pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nevilkino, o pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių. Nors Aprašo 13 p. nurodytas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, turi pateikti nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikti pareiškėjai raštu motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ir buvo praleistas, tačiau nesutinka su pareiškėjos prašymu pripažinti, kad Aplinkos ministerija neteisėtai vilkina leidimo išdavimo procesą. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių (personalo pokyčiai (darbuotojas, rengęs nutarimo projektą nuo 2020-08-07 Aplinkos ministerijoje nebedirba), Lietuvos žaliojo kurso tikslų įtvirtinimas teisės aktuose, suinteresuotų asmenų prašymo dėl leidimo neišdavimo nagrinėjimas). Mano, kad bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Aplinkos ministeriją teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl leidimo išdavimo yra nenagrinėtina ir nutrauktina. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2020-03-18 raštu Nr. 65 „Dėl leidimo išdavimo be konkurso“ pateiktas prašymas yra išnagrinėtas ir priimtas atitinkamas administracinis sprendimas (Aplinkos ministerijos 2021-10-11 sprendimas Nr. (10)-D8(E)-6368), todėl prašymai pripažinti, jog Aplinkos ministerija neteisėtai vilkina leidimo išdavimo procesą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kaip tai numatyta Aprašo 13 punkte, akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, visiškai neįrodyta nei tai, kad apskritai patirta neturtinė žala, nei tai, kuo vadovaujantis nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Žemesnės instancijos teismas

2.7. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 kreipėsi į Tarnybą su prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Tarnyba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo Ministeriją, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 kreipėsi į Tarnybą su prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius greta esančiame plote, ir pateikė pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. raštą Nr. 65 su prie jo pridėtais priedais. Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 8.2 papunkčiu, 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (5)-1.7-1983 „Dėl UAB „Minijos nafta“ prašymo „Dėl leidimo išdavimo be konkurso“ pateikė pareiškėjo prašymą ir planą derinti NŽT, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui, 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (5)-1.7-1982 pateikė derinti Aplinkos apsaugos agentūrai. Tarnyba 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (5)-1.7-2497 „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai gautas institucijų derinimo išvadas. Tarnyba 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (5)-1.7-4526 „Dėl UAB „Minijos nafta“ prašymo „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ ir plano pakartotino derinimo“ pakartotinai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl pareiškėjos prašymo ir plano derinimo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakymą Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5)-1.7-4951 „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ pateikė Ministerijai. Pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 125 „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote“ kreipėsi į Tarnybą su prašymu informuoti, ar buvo išnagrinėtas jo 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 pateiktas prašymas ir koks priimtas sprendimas. Tarnyba 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. (5)-1.7-4239 pagal kompetenciją pateikė pareiškėjui turimą informaciją. Vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, Tarnyba 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. (5)-1.7-4240 persiuntė pareiškėjo 2021 m. birželio 15 d. raštą Nr. 125 nagrinėti Ministerijai.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatyta tvarka.

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Ministerijos Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 kreipėsi į Tarnybą su prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote ir pateikė 1:25000 masteliu teritorijos planą, kuriame nurodytas pageidaujamas gauti plotas ir šį prašymą pagrindžiančios geologinės aplinkybės.

5.1. Pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote ir pateikė 1:25000 masteliu teritorijos planą, kuriame nurodytas pageidaujamas gauti plotas ir šį prašymą pagrindžiančios geologinės aplinkybės.

5.2. Tarnyba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo Ministeriją, kad, remiantis turimais geologinio tyrimo duomenimis, yra pagrįstos geologinės priežastys be konkurso išduoti leidimą bendrovei naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius papildomame plote pagal 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 pateiktą prašymą.

5.3. Atsižvelgusi į gautą informaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei Minijos nafta“ (toliau – nutarimo projektas), kuriuo pasiūlė išduoti bendrovei be konkurso leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje plote pagal bendrovės pateiktą prašymą.

5.4. Ministerijos 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. (10-D89(E)-3122 „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ nutarimo projektas buvo išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms ir įkeltas į Teisės aktų informacinę sistemą. Gavus suinteresuotų institucijų pastabas nutarimo projektas Ministerijos 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 2020 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pažymoje Nr. NV-1957 pateikta išvada, kurioje pasiūlyta nutarimo projektą grąžinti rengėjams tobulinti, įvertinant Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas ir prašant pateikti Projektą Vyriausybei tvirtinti iš naujo Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Nutarimo projektas buvo tikslinamas pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas ir nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. derinamas Ministerijoje darbo reglamento nustatyta tvarka (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo projekto derinimas gautas 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5.1)-AD5-12839)). 2020 m. spalio 1 d. nutarimo projektas per VDVIS sistemą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – VSTT) direktoriaus buvo atmestas ir grąžintas rengėjui įvertinti pateiktas pastabas.

5.5. Įvertinus pateiktas pastabas nutarimo projektas kartu su teikimo lydraščiu vėl buvo įkeltas į VDVIS vizuoti ir pasirašyti, tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. dar kartą grąžintas tikslinti, siekiant įvertinti Ministro Pirmininko 2020 m. spalio 28 d. pavedimu Nr. S-4467 persiųstame asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 27 d. rašte Nr. 20/10/27 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo Vyriausybei išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje“ pateiktą informaciją. VSTT įvertino rašte pateiktą informaciją ir 2020 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. (4)-V3E-589 atsakydama į asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kreipimąsi nurodė priežastis, kodėl palaiko asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ poziciją nepritarti Ministerijos pateiktam nutarimo projektui „Dėl leidimo naudoti tradicinių angliavandenių išteklius UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavimo“, kuriuo pareiškėjai būtų suteiktas leidimas naudoti tradicinių angliavandenių išteklius papildomame plote.

5.6. Ministerija 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 per TAIS (Nr. 21-29007) pateikė derinti pakoreguotą nutarimo projektą „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo“ pareiškėjai, kuriuo buvo siūloma neišduoti jai be konkurso leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

5.7. Pareiškėja prašė pateikti informaciją apie prašymo nagrinėjimą. Į jos 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. paklausimus Nr. 125 ir Nr. 160 Ministerija 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5478 informavo pareiškėją, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ministerija raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 visuomenei ir atsakingoms institucijoms pakartotinai pateikė derinti Vyriausybės nutarimo „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ projektą su siūlymu nepritarti išduoti be konkurso pareiškėjai leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

5.8. Ministerijos Sprendimu pareiškėja informuota, kad įvertinus visas aplinkybes: Lietuvos žaliąjį kursą, vietinės bendruomenės susirūpinimą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, tai, kad apie 95 proc. prašomo ploto sudaro saugomos teritorijos (beveik visą prašomo ploto sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas (šiuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punktu), plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės (kurių teritorijoje angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai negali būti vykdomi, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi), prašymas išduoti leidimą pareiškėjai naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje buvo atmestas.

5.9. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1089-764/2022 pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog atsakovė vilkino ir nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto. Procesai, susiję su pareiškėjos prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote nagrinėjimu, nebuvo specialiai vilkinami, o priešingai – buvo siekiama išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis vadovaujantis išsamumo, objektyvumo ir kitais gero viešojo administravimo principais. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš Ministerijos pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių (personalo pokyčiai (darbuotojas, rengęs nutarimo projektą nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ministerijoje nebedirba), Lietuvos žaliojo kurso tikslų įtvirtinimas teisės aktuose, suinteresuotų asmenų prašymo neišduoti leidimo nagrinėjimas). Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, skundžiamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ keliamus sprendimų turiniui reikalavimus, priimtas vadovaujantis aktualiu ginčui galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

5.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-154-556/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, VAAT 2022 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad VAAT sprendimas dėl skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos Sprendimą yra be motyvų ir į šį skundo reikalavimą nebuvo atsakyta visiškai. Aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis akivaizdžiai nemotyvuota. Išdėstytos nuostatos yra bendrinio pobūdžio ir negalinčios nei patvirtinti, nei paneigti Ministerijos Sprendimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė bei neįvertino Sprendimo priėmimo motyvų, t. y. neatskleidė šio reikalavimo esmės. Vien tik patvirtinimas Ministerijos Sprendimo, savarankiškai neatlikus bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei jų teisinio įvertinimo, neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.

6. Ginčo klausimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB (toliau – ir Direktyva), Žemės gelmių įstatymas (toliau – ir ŽGĮ), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – ir SŽNSĮ), Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 (toliau – ir Aprašas).

6.1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB (toliau – ir Direktyva) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės imasi reikalingų priemonių, garantuojančių, kad leidimai būtų išduodami ta tvarka, kuria visi suinteresuoti subjektai gali pateikti paraiškas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies nuostatų, jeigu dėl geologinių ar su gavyba susijusių priežasčių leidimas pagrįstai gali būti išduotas greta esančios vietovės leidimo turėtojui. Atitinkama valstybė narė garantuoja, kad tuo atveju visų greta esančių vietovių leidimų turėtojai gali pateikti paraiškas ir tam skiriama pakankamai laiko.

6.2. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami konkurso būdu, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius gali būti suteiktas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka greta esančio ploto leidimo turėtojui, kurio prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis.

6.3. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius turėtojas gali bet kuriuo metu kreiptis į Tarnybą su motyvuotu prašymu be konkurso išduoti jam leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote, besiribojančiame su leidimo turėtojo ir (ar) naudotojo sutartyje nurodytu plotu, kuriame jokiam ūkio subjektui leidimas nesuteiktas. Šis prašymas turi būti pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis.

6.4. Aprašo 7 punkte nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami kartu su Aprašo 6 punkte nurodytu prašymu (Aprašo 7.2 papunktyje nustatyta, kad turi būti pateikti dokumentai ir duomenys, patvirtinantys prašyme nurodytas geologines ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusias priežastis). Aprašo 12 punkte nustatyta, kad Ministerija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 6 ir 9 punktuose nurodytų prašymų gavimo turi teisę reikalauti iš pareiškėjų per 20 kalendorinių dienų pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas geologines ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusias priežastis.

6.5. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad Ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 9, 10 ir 12 punktuose nurodytų dokumentų gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos.

7. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas praleido Aprašo 13 punkte nustatytą terminą, tačiau ginčas vyksta dėl to, ar Ministerija neteisėtai vilkino leidimo išdavimo procesą, ar Ministerija teikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kaip tai nustatyta Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 (toliau – ir Nutarimas), 13 punkte, ar Ministerija pažeidė VAĮ įtvirtintus gero administravimo, atsakingo valdymo, nepiktnaudžiavimo teise principus.

7.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas per 30 kalendorinių dienų nepateikė pareiškėjui motyvuoto atsakymo atmetant pareiškėjo prašymą dėl objektyvių nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių. Iš į bylą pateikto Ministerijos 2020 m. birželio 30 d. rašto Nr. (10-D89(E)-3122 „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ matyti, kad nutarimo projektas buvo išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms ir įkeltas į Teisės aktų informacinę sistemą (TAIS Nr. (duomenys neskelbtini)). Gavusi suinteresuotų institucijų pastabas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informavo, kad nutarimo projektas yra nenorminio pobūdžio, todėl išvados dėl jo neteiks. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija nuomonės nepateikė. Pastabų ir pasiūlymų iš visuomenės negauta), nutarimo projektas Ministerijos 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ministerija raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 per TAIS (Nr. 21-29007) pateikė derinti pakoreguotą nutarimo projektą „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo siūloma neišduoti be konkurso pareiškėjui leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje. Pareiškėjas kreipėsi prašydamas pateikti informaciją apie prašymo nagrinėjimą. Atsakymas pateiktas 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5478 (juo buvo atsakyta pareiškėjui į 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. paklausimus Nr. 125 ir Nr. 160), kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ministerija raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 visuomenei ir atsakingoms institucijoms pakartotinai pateikė derinti Vyriausybės nutarimo „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ projektą su pasiūlymu nepritarti išduoti be konkurso pareiškėjai leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje. 2021 m. spalio 11 d. Ministerija Sprendimu informavo pareiškėją, kad prašymas išduoti jam leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje atmetamas.

7.2. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui motyvuotas atsakymas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos nebuvo pateiktas, nes Ministerija teikė Vyriausybei derinti minėto nutarimo projektą, taip pat darbuotojas, kuris rengė aukščiau nurodyto nutarimo projektą, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ministerijoje nebedirba. Taigi, Ministerija dėl objektyvių aplinkybių negalėjo laiku pateikti pareiškėjui motyvuoto atsakymo, t. y. dėl nutarimo derinimo aplinkybių, Lietuvos žaliojo kurso tikslų įtvirtinimo teisės aktuose, suinteresuotų asmenų prašymo neišduoti leidimo nagrinėjimo, personalo pokyčių. Pažymėtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie prašymo nagrinėjimo eigą Ministerijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5478. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra laikytinos ar vertintinos kaip prašymo nagrinėjimo procedūros vilkinimas, o priešingai – Ministerijos veiksmais buvo siekiama pateikti pareiškėjui išsamų ir motyvuotą atsakymą, todėl šiuo aspektu pažeidimas nenustatytas.

8. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. (10)-D8(E)-6368 yra neteisėtas ir pagrįstas, jame nurodyti argumentai nėra tinkami, nes reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose, be to, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (7.12-K1)2K1-333 suderino pareiškėjo prašymą, pareiškėjas naftą išgauna laikydamasis visų nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų, galiojančių tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, prašymai išduoti leidimą buvo pateikti dar iki atsakovui priimant nurodytus teisės aktus ir jiems įsigaliojant, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

8.1. VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).

8.2. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad gręžiniai būtų gręžiami teritorijose, kurios nėra saugomos, tačiau ginčijamame Sprendime aiškiai konstatuota, kad numatomame plote yra registruotos kultūros vertybės, pareiškėjo pageidaujamame gauti papildomame plote atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl tradicinių angliavandenilių (naftos) gavybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir (ar) 7 straipsnio 2 dalimi, nėra atliktos, pareiškėjo prašyme nurodytas plotas patenka į Nemuno deltos regioninio parko ir Kuršių marių biosferos poligono teritoriją, taip pat asociacija „(duomenys neskelbtini)“ savo kreipimesi nurodė, kad pareiškėjo prašomo leidimo plote didžiąją dalį, apie 95 %, sudaro saugomos teritorijos.

8.3. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsniu, (kurio nuostatos taikomos ir valstybiniuose parkuose esantiems gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus, o vadovaujantis 84 straipsniu valstybiniuose parkuose (konservacinio funkcinio prioriteto, ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkio ir kito funkcinio prioriteto zonose) draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras.

8.4. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams, juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.

8.5. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog teritorija, kurioje pareiškėjas norėjo atlikti naujus gręžinius, yra saugoma (apie 95 proc.), t. y. sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, tokiose saugomose teritorijose yra draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius. Kadangi šioje teritorijoje yra registruotos kultūros paveldo vertybės, todėl tokie darbai negali būti vykdomi. Teismas akcentuoja, jog ginčo Sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad angliavandenilių gavybos skatinimas, nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu ir Lietuvos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Taigi, pareiškėjo siekis vystyti naujus angiavandenilius gręžinius nėra suderinamas su Žaliosios energetikos vystymu. Be to, ginčo Sprendime įvertintas ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kreipimasis. Taip pat nustatyta, kad įrengus tokius gręžinius, naftos gavyba padidėtų du ir daugiau kartų lyginant su dabartine, kas nėra suderinama su Žaliosios energetikos vystymu. Pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad negalėtų būti gręžiami tose vietose, kurios nėra saugomos ar kuriose nėra kultūros paveldo vertybių, kadangi 95 proc. teritorijos sudaro saugoma teritorija, o likusi teritorija sudaro (duomenys neskelbtini) miestelį. Naujų angliavandenilių gręžiniai yra draudžiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punktu, todėl ginčo Sprendimu pagrįstai atmestas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

8.6. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (7.12-K1)2K1-333 suderino pareiškėjo prašymą, teismas pažymi, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo pateiktas siūlymas išduoti leidimą, tačiau Vyriausybės nutarimo projektas buvo grąžintas Vyriausybės kanceliarijos atsakovei. Vien tai, kad buvo pateiktas siūlymas, kuris nebuvo patvirtintas, nereiškia, kad pareiškėjui turėjo būti išduotas leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje. Kaip nurodyta aukščiau, Sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjui toks leidimas neturi būti išduodamas dėl saugomos teritorijos, dėl kultūros paveldo vertybių, dėl Žaliosios energetikos vystymo, todėl minėtas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. raštu pateiktas pasiūlymas niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados dėl saugomoje teritorijoje negalimumo gręžti naujus angliavandenilių gręžinius.

8.7. Nors pareiškėjas teigia, kad jis naftą išgauna laikydamasis visų nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų, galiojančių tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, tačiau šioje byloje nėra vertinamas faktas, kaip pareiškėjas išgauna naftą, t. y. nėra vertinamas naftos išgavimo faktas, tačiau vertinama, ar saugomoje teritorijoje gali būti išduotas leidimas gręžti naujus angliavandenilinius gręžinius. Be to, pagal ŽGĮ 12 straipsnio 6 dalies nuostatas, leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami konkurso būdu, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius gali būti suteiktas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka greta esančio ploto leidimo turėtojui, kurio prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis, t. y. Vyriausybė leidimus turi teisę, bet ne pareigą išduoti leidimus. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

8.8. Nors pareiškėjas teigia, kad prašymai išduoti leidimą buvo pateikti dar iki atsakovui priimant nurodytus teisės aktus ir jiems įsigaliojant, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašymą Tarnybai išduoti leidimą pateikė 2021 m. birželio 15 d., pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokius teisės aktus priėmė atsakovas po pareiškėjo prašymo pateikimo, kurie sąlygotų Sprendimo neteisėtumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis pareiškėjo skundo argumentas vertintinas kaip abstraktus ir nedetalizuotas.

9. Pareiškėjo manymu, Ministerija iškirtinai elgiasi tik su pareiškėju, o kitoms naftos gavybos bendrovėms tokie leidimai buvo išduoti, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad būtent šioje saugomoje teritorijoje kitoms naftos gavybos įmonėms atsakovas išdavė leidimus, o teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sukurtos kitokios sąlygos ar diskriminacinio pobūdžio sąlygos, siekiant gauti leidimą angliavandenilių išteklių gavybai, todėl šie pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

10. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Ministerija, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Ginčo Sprendimas priimtas vadovaujantis Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 „Dėl Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13 punktu, Žemės gelmių įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 241 straipsnio 9 dalimi. Nustatyta, kad ginčo Sprendimas taip pat priimtas įvertinus Lietuvos žaliąjį kursą, vietinės bendruomenės susirūpinimą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, tai, kad prašomo ploto apie 95 %, sudaro saugomos teritorijos: beveik visą prašomo ploto sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas, plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės. Šios teisės aktų nuostatos susietos su minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjui aiškiai ir išsamiai pateiktas atsakymas dėl kokių aplinkybių prašymas išduoti leidimą yra atmetamas. Taigi Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, skundžiamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ keliamus sprendimų turiniui reikalavimus, priimtas vadovaujantis aktualiu ginčui galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrindo jį naikinti nėra, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Ministerijos 10 000 eurų neturtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

11.1. VAĮ 39 straipsnyje įtvirtinta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

11.2. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas atlyginti žalą būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

11.3. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

11.4. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui) tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad dėl ilgalaikių neigiamų pasekmių atsirado neturtinė žala.

11.5. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, jog pareiškėjas atliko papildomas investicijas (apie 500 000 Eur) dėl to, kad atsakovė reikalavo pateikti atitinkamus dokumentus. Pareiškėjas atliko seisminius tyrimus. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas abstrakčiai teigia, jog patyrė žalą, nereiškia, kad tokia žala buvo patirta. Pastebėtina, jog pareiškėjas patikslintame skunde nurodo patirtos žalos dydį, tačiau nepateikė jokių, šią žalą patvirtinančių įrodymų, nepateikė duomenų apie atliktus tyrimus ir nepateikė apmokėjimo duomenų. Vien abstraktus prašymas atlyginti patirtą žalą, jos neindividualizuojant, nepagrindžiant įrodymais patirtos žalos dydžio, nereiškia, kad žalos atlyginimas turi būti priteistas. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo išdavimo, nereiškia, kad visais atvejais toks leidimas turi būti išduotas. Teismas pažymi, jog pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškia jo teisių pažeidimai, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo neturtinės žalos konstatavimui. Pažymėtina, kad skunde visiškai neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, taip pat kuo remiantis nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl šis reikalavimas nepagrįstas, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

12. Pareiškėjas prašo įpareigoti Ministeriją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kaip tai nustatyta Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151, 13 punkte.

12.1. Savarankiškas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Nagrinėjamoje byloje pripažinus Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-6368 teisėtu ir pagrįstu, nenustačius aplinkybių, jog Ministerija neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Ministeriją atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas - įpareigoti Ministeriją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kaip tai nustatyta Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151, 13 punkte.

13. Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas