Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-1-496/2017

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-11-13
Bylos Nr.: 2-1-496/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daiva Valčiukienė
Ieškovas: Šiaulių apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, B. J., K. K., A. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, S. S., D. B., G. Č., A. S.
Advokatai: Audrius Karpinskas

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
2.4.1.4Valdymo gynimas
2.4.2.4.1Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, miškus ir vandens telkinius

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1-496/2017Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.4.1.4; 2.4.2.4.1.; 3.2.6.1.(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,Sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Romai Timofejavienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Puidokienei,

atsakovams B. J., K. K.,atsakovo A. P. atstovui advokatui Audriui Karpinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, K. K., S. S., B. J., D. B., G. Č., S. S., A. S., A. P., su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, V. B., S. D. dėl pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarčių, išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Šiaulių apskrities viršininko sprendimų, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos ir vindikacijos taikymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu, patikslintu ieškiniu (t. 1, l. 2-11, t. 2, l. 82-93, t. 3, l. 32-46) prašo:

1. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. vasario 26 d. pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 6-20, išduotą K. K..

2. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2001 m. kovo 6 d. sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. 1- 1151, kuria K. K. perleido S. S. teisę į 6,00 ha išlikusio buvusio žemės savininko J. D. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą.

3. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 8 d. pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 6-22, išduotą S. S.

4. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 24 d. išvadą Nr. 71-4749 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

5. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 54-15376 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S., kuriuo atkurto nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. D. nekilnojamojo turto dalį - 1,60 ha žemės ir 2,03 ha miško perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,96 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini).

6. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 54-15807 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S., kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. D. nekilnojamojo turto dalį - 2,37 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,85 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini).

7. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2004 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barčauskicnės, notarinio registro Nr. 1077, kuria S. S. padovanojo B. J. 1,9600 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini).

8. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2004 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barčauskienės, notarinio registro Nr. 1086, kuria S. S. padovanojo D. B. 1,85 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dubėnų k.v., esantį (duomenys neskelbtini).

9. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2001 m. kovo 6 d. sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. 1- 1152, kuria K. K. perleido G. Č. teisę į 20,67 ha išlikusio buvusio žemės savininko J. D. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą.

10. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 8 d. pažymą Nr. 6-23 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, išduotą G. Č..

11. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 24 d. išvadą Nr. 71-4748 dėl žemės, miško, vandens telkinio Padavimo neatlygintinai nuosavybėn.

12. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 54-15572 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje G. Č., kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. D. nekilnojamojo turto dalį — 17,00 ha žemės ir 3,67 ha miško perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 18,63 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini).

13. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2003 m. kovo 25 d. Žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Telšių rajono 1 - ojo notarų biuro notarės Z. B., notarinio registro Nr. TZB - 2275, kuria G. Č. pardavė S. S. 6,73 ha žemės (miško) sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini).

14. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančiu 2003 m. kovo 25 d. Žemės (miško) perdavimo - priėmimo aktą, patvirtintą Telšių rajono 1 - ojo notarų biuro notarės Z. B., notarinio registro Nr. TZB - 2277, kuriuo G. Č. perdavė S. S. 6,73 ha žemės (miško) sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini).

15. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2005 m. sausio 4 d. Žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Telšių rajono 3 - iojo notarų biuro notaro G. P., notarinio registro Nr. T3GP-57, kuria S. S. ir A. S. pardavė A. P. 6,73 ha žemės (miško) sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini).

16. Taikyti vienašalę restituciją - grąžinti valstybės nuosavybėn iš atsakovo G. Č. žemės sklypus: 1,0000 ha. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), 4,7000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), į 6,2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Girnikų k.v., esantį (duomenys neskelbtini);

17. Taikyti vindikaciją - grąžinti valstybės nuosavybėn iš atsakovės B. J. 1.9600 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v. , esantį (duomenys neskelbtini); iš atsakovės D. B. 1,85 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dubėnų k.v. , esantį (duomenys neskelbtini); iš atsakovo G. Č. žemės sklypus: 1,0000 ha. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini). 4,7000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), į 6,2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Girnikų k.v., esantį (duomenys neskelbtini); iš atsakovo A. P. 6,7300 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini).

18. Taikyti vienašalę restituciją - priteisti iš atsakovo G. Č. atsakovams S. S. ir A. S. lygiomis dalimis 5792,40 Eur, o iš S. S. ir A. S. solidariai priteisti atsakovui A. P. 579,24 Eur.

19 . Prileisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė prokurorė Roma Timofejevienė teismo posėdžio metu nurodo, kad viešo intereso gynimas buvo pradėtas 2007-10-03, kai prokuroras kreipėsi su ieškiniu į Kelmės rajono apylinkės teismą. Nurodo, kad 30-ties dienų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, jo terminas skaičiuojamas ne nuo pirmo rašto gavimo prokuratūroje, ne nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo (nes jis buvo pradėtas net kitų asmenų atžvilgiu), bet nuo to momento, kai buvo surinkta pakankamai duomenų apie viešo intereso pažeidimą. Mano, kad ieškinys teismui galėjo būti pareikštas nuo ikiteisminio tyrimo pabaigimo 2009 metais, o jis buvo pareikštas anksčiau. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį, pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodytus administracinius aktus, sandorius, taikyti restituciją, vindikaciją bei priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Prokurorė nurodo, kad valstybė žemės sklypus prarado dėl asmenų padaryto nusikaltimo, todėl žemė natūra turi būti grąžinta valstybei. Baudžiamojoje byloje S. D. ir K. K. buvo pareikšti įtarimai, tačiau byloje nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas baudžiamąją bylą K. K., S. D. atžvilgiu nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Prokurorė mano, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neteisėtai, pažeisdama imperatyviąsias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių i išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, atkūrė S. S. ir G. Č. nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. D. (duomenys neskelbtini) valdytą 26,72 ha žemės plotą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas pradėtas 2000 m. gruodžio 14 d. K. K. prašymo atkurti nuosavybės teises pagrindu, nesant jokių K. K. ir J. D. giminystės ryši patvirtinančių dokumentų. Visuotinai pripažįstamas teisės principas skelbia, kad iš ne teisės teisė nekyla. Atsakovas K. K., neturėdamas jokių teisių į buvusio žemės savininko J. D. valdytą žemės plotą, negalėjo jų niekam perleisti, todėl naikintinos 2001 m. kovo 6 d. Radviliškio rajono notarų biuro notarės V. B. patvirtintos sutartys, kuriomis K. K. perleido S. S. teisę į 6,00 ha išlikusio, buvusio žemės savininko J. D., nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą ir G. Č. perleido teisę į 20,67 ha išlikusio, buvusio žemės savininko J. D., nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą. Sutartys yra niekinės ir negaliojančios, sudarytos suklastotų, tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu. Atsakovai S. S. ir G. Č. neturi teisės naudotis didesnėmis teisėmis negu pats teisės perleidėjas atsakovas K. K., nes, teisė iš neteisės neatsiranda, todėl sandorio, neatitinkančio įstatymo reikalavimų, pagrindu priimti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje G. Č. ir S. S. yra niekiniai ir negaliojantys ab initio kaip prieštaraujantys imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio ir 10 straipsnio nuostatoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija.

Prokurorė nurodo, kad žemės sklypai, į kuriuos neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės, atlygintiniais ir neatlygintiniais sandoriais buvo perleisti kitiems asmenims: atsakovė S. S. 2004 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartimis 1,9600 ha žemės sklypą perleido B. J., 1,85 ha žemės sklypą perleido D. B.; atsakovas G. Č. 2003 m. kovo 25 d. Žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartimi 6,73 ha žemės (miško) sklypą perleido S. S. ir A. S.; o šie 2005 m, sausio 4 d. Žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartimi 6,73 ha žemės (miško) sklypą perleido A. P.. Restitucija yra savininko teisių gynimo būdas, taikomas tarp sandorio šalių. Šiuo atveju, ginčo žemės sklypai yra perleisti kitiems asmenims, todėl valstybės prarastas turtas iš šiuo metu jį valdančių asmenų, nenustačius jų nesąžiningumo, gali būti išreikalautas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles. Iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Prokurorė nurodė, kad civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas (nors vykdytame baudžiamajame procese ir nepriimamas nuosprendis), kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. K. neinicijavo nuosavybės teisių atkūrimo bylos, nebuvo parengta buvusio žemės savininko J. D. nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinanti byla, nėra nuosavybės teises patvirtinančių archyvinių dokumentų, K. K. ir buvusio žemės savininko J. D. nesieja giminystės ryšiai, tai įrodo, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. D. žemę buvo atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas ne dėl padarytos klaidos, o tyčiniais veiksmais įrašant melagingus duomenis, apie nuosavybės teisės turėjimą į buvusio savininko J. D. valdytą žemės plotą, siekiant užvaldyti turtą, ir taip apgaule įgyjant turtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį buvusio žemės savininko J. D. valdytą 20,67 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad dėl šios priežasties turi būti taikoma ne tik restitucija, bet ir vindikacija. Prašo visiškai tenkinti ieškinį, grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (t. 4, l.168-171) ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį. Atstovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas reglamentuoja nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimą. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriuje atkuriant nuosavybės teises į J. D. žemę buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Prašymas dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateiktas K. K. vardu į J. D. turėtą 26,67 ha žemės sklypą, tačiau nėra K. K. ir J. D. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, tarp šių asmenų net nėra giminystės ryšio. Atsakovas K. K. neturėjo teisės pretenduoti ir atkurti nuosavybės teises į J. D. žemės sklypą. Iš neteisės teisė neatsiranda, todėl S. S. ir G. Č. neįgijo daugiau teisių, nei turėjo ir jiems perleido pats K. K.. Atstovė nurodė, kad turi būti taikoma restitucija, remiantis CK 6.145 str. Atstovė nurodo, kad pagal CK 4.96 str. 2d. iš sąžiningo įgijėjo turtas gali būti paimtas tik tada, jei valstybė prarado turtą dėl padaryto nusikaltimo. Nors baudžiamoji byla nesibaigė apkaltinamuoju nuosprendžiu, bet baudžiamojoje byloje yra nustatytos prejudicinės aplinkybės. Atstovė mano, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. turėtą 26,67 ha žemės plotą, buvo padarytas nusikaltimas, todėl B. J., D. B., G. Č., S., A. P. negali būti taikomas sąžiningo įgijėjo statusas. Iš jų paimtini žemės sklypai ir jie turi būti grąžinami valstybės nuosavybėn.

Atsakovas K. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka. Jis nurodė, kad S. D. artimai nepažįsta. Juos supažindino apie 2000 metus. S. D. jo neprašė jokių paslaugų dėl žemės. Jie yra kalbėję dėl darbo žemėtvarkos skyriuje. S. D. sakė, kad jis galbūt galės įsidarbinti vairuotoju puse etato, tam jai reikia jo paso kopijos. Jis padavė S. D. savo pasą, ši pasidarė paso kopiją ir dokumentą grąžino jam. Jis parašė prašymą dėl priėmimo į darbą. Atsakovas nurodė, kad jis nerašė prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J. D. žemę. Jo su J. D. nesieja giminystės ryšiai. Jis su S. D. pas notarą nebuvo nuėjęs. Baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamuoju, bet ekspertizės nustatė, kad yra suklastoti dokumentai, kad ne jis pasirašė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas nurodė, kad kitų atsakovų, t. y. G. Č., S. S., B. J. nepažįsta.

Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2017-03-20 dienos teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ji paaiškino, kad ji norėjo pirkti žemės. G. Č. ją nusivežė į Radviliškį, jis sakė, kad ten galės nusipirkti žemės, kurią galės persikelti prie savo namų. Radviliškyje nuvedė pas žemėtvarkininkę. Ji pažinojo žemėtvarkininkę Sigą. Žemės pirkimas vyko viename kabinete, kuriame buvo daug žmonių, galėjo būti keturi. Ten buvo ir notarė. Atsakovė nurodė, kad pinigus už perkamą žemę padėjo ant stalo. Juos paėmė kasininkė, suskaičiavo. Atsakovė nurodė, kad tame kabinete nusipirko žemės, kurią galės persikelti prie savo namų. Vėliau ji žemės sklypus padovanojo dukterims B. J. ir D. B.. Ji manė, kad žemės pirkimo dokumentai yra teisingi.

Atsakovė B. J. atsiliepime į ieškinį (t. 5, l. 3) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad turi būti taikoma Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad reikalavimas išreikalauti daiktą (šiuo atveju) žemę gali būti pareikštas per 3 metus nuo daikto praradimo momento. Nurodo, kad pagal patikslintą ieškinį žemės sklypas buvo prarastas 2001-2003 metais, todėl ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti. Prašo taikyti ieškinio senatį. Taip pat atsakovė nurodo, kad ji gyvena viena, ūkininkauja 7 ha žemės plote, todėl mamos S. S. dovanotas 1,96 ha miško sklypas Minupių k.v. (duomenys neskelbtini) yra jos pragyvenimo šaltinis.

Atsakovė B. J. teismo posėdžių metu paaiškino, kad ji pažįsta S. D.. Vienu metu jos abi dirbo Užvenčio žemėtvarkos tarnyboje. Jos šeima norėjo pirkti žemės, bet Užventyje nebuvo parduodamos. Pažįstamas Č. pasakė, kad Radviliškyje gali nusipirkti teisę į žemės sklypą. Ji su seseria D. B. davė mamai S. S. po 1500 Lt, kad mama nupirktų teisę į žemę. Tuo metu už 1 ha žemės reikėjo mokėti po 500 Lt. Č. mamą S. S. nuvežė į Radviliškį, kur ši nupirko teisę į žemę. Mama iš karto dokumentų neparsivežė, vėliau juos atsiuntė. Atsakovė nurodė maniusi, kad visi dokumentai sutvarkyti teisingai. Ji nori, kad jos turimas miškelis liktų jai, nes jis yra labai reikalingas. Mano, kad jei iš jos būtų paimtas turimas miško sklypas, tai ji patirtų žalą, kurią kažkas turėtų atlyginti.

Atsakovė D. B. 2017-03-20 dienos teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ji iš mamos sužinojo apie galimą žemės pirkimą. Ji norėjo pirkti miško malkoms pasiruošti. Mama S. S. pasakė, kad už vieną ha žemės reikia mokėti 500 Lt. Ji surinko paskutinius pinigus – 1500 Lt, padavė mamai ir ši važiavo į Radviliškį pirkti žemės. Vėliau mama padovanojo jai miško paskirties žemės sklypą. Manė, kad visi dokumentai yra tvarkingi, ir tik daug vėliau iš STT išgirdo, kad kažkas su jų žemės pirkimu buvo blogai. Nenorėtų prarasti turimo miškelio.

Atsakovas G. Č. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį (t. 1, l. 84) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Jis nurodė, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numatė, kad piliečiai gali perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą notariškai patvirtinta sutartimi kitiems piliečiams. Atsakovas nurodė, kad jis sąžiningai įgijo iš K. K. šiam Šiaulių apskrities viršininko administracijos suteiktas turtines teises į 20,67 ha dydžio žemės sklypą, sandorį patvirtino notaras. Nurodo, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl iš jo negali būti paimama žemė.

Atsakovai S. S. ir A. S. į teismo posėdį neatvyko, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį (t. 4, l.166-167) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad turi būti taikoma Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad reikalavimas išreikalauti daiktą (šiuo atveju) žemę gali būti pareikštas per 3 metus nuo daikto praradimo momento. Nurodo, kad pagal patikslintą ieškinį žemės sklypas buvo prarastas 2001-2003 metais, o atsakovui A. P. reikalavimai atsirado tik 2016-12-08 dienos patikslintame ieškinyje, todėl mano, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti. Prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsakovo A. P. atstovas paaiškino, kad A. P. buvo paskolinęs S. S. 19 000 Lt. Suėjus paprastojo vekselio terminui S. S. neturėjo pinigų grąžinti skolą ir pasiūlė pirkti žemės sklypą. Strimaičiai A. P. žemės sklypą pardavė iš viso už 21 000 Lt, tačiau pas notarą sumokėjo tik 2000 Lt, bei užskaitė 19 000 Lt skolą. Paskolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui. Į pirkimo pardavimo sutartį įrašė 2000 Lt žemės sklypo pardavimo kainą, nes taupė notaro mokesčiams. Atstovas nurodo, kad A. P. pirkdamas žemės sklypą iš S. nežinojo apie galimai padarytą nusikaltimą, jis yra sąžiningas įgijėjas. Atstovas mano, kad prokuroras, paduodamas ieškinį teismui, žymiai praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą. Prokuratūra yra vieninga institucija ir kiekvienas prokuroras turi nedelsiant inicijuoti teisminę procedūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nurodo, kad jau 2005-01-07 dienos rašte prokuratūrai buvo aprašyta veika dėl Radviliškio r. žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų. Mano, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas apie dvejus metus, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atstovas nurodo, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tenkindamas ieškinį dėl vindikacijos, teismas civilinėje byloje turėtų konstatuoti asmenų padaryto nusikaltimo sudėties požymius, ar buvo nusikalstama veika, kokia veika, ar šios veikos pasekmė yra žemės praradimas. Mano, kad civilinėje byloje to padaryti nepavyks. Atstovas mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš kalčiausio asmens, t. y. iš Nacionalinės žemės tarnybos, nes dėl susidariusios padėties kalti jos darbuotojai, o kiti atsakovai neteisėtų veiksmų nepadarė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, S. D. į teismo posėdžius neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. 2017-03-15 S. D. pateikė paaiškinimus (t. 5, l. 45-48), kuriuose nurodė, kad su prokuroro ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 1995 m. kovo mėnesio pradėjo dirbti Radviliškio apylinkės agrarinės reformos tarnyboje žemėtvarkininkės pareigose, o nuo 2001-10-15 iki 2002-06-27 dirbo vyresniąja specialiste. Jos darbą kontroliavo aukštesnes pareigas užimantys asmenys. Praėjo daugiau negu 15 metų nuo darbo žemėtvarkoje, 16 metų nuo jos parašytos pažymos, todėl ji nieko negali pasakyti ir prisiminti apie ieškinyje nurodytų dokumentų surinkimą ir surašymą. Išeidama iš darbo visas bylas ir dokumentus paliko darbo vietoje. Pagal prokuroro jai pateiktus kaltinimus procesai vyko nuo 2004 metų iki 2016 metų, dėl šių procesų ji tapo neįgali, likęs darbingumas tik 35 procentai. Jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus senaties terminui, teismas nuosprendyje netyrė nusikalstamų veikų įrodymų ir kaltės klausimo nesprendė. Todėl ji laikoma nekalta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, V. B. į teismo posėdį neatvyko, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

Ieškinys tenkintinas.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio žemės savininko J. D. (duomenys neskelbtini) valdytą 26,67 ha žemės plotą buvo pradėtas 2000 m. gruodžio 14 d. K. K. prašymo atkurti nuosavybės teises pagrindu (t. 1, l.14, 15). Civilinėje byloje atsakovas K. K. pareiškė, kad jo ir buvusio savininko J. D. nesieja jokie giminystės ryšiai. Pradedant nuosavybės teisių atkūrimo į J. D. turėtą žemę nebuvo surinkti jokie dokumentai, kurie patvirtintų giminystės ryšių buvimą tarp K. K. ir buvusio savininko J. D.. Civilinėje byloje niekas neginčija, kad K. K. nepatenka į Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje numatytų asmenų sąrašą, todėl negalėjo būti pradėtas nuosavybės teisiu atkūrimo procesas. Tačiau toks procesas buvo pradėtas ir buvo priimti šie administraciniai aktai ir sudarytos sutartys:

- 2001 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 6-22, kuria nustatyta, kad K. K. turi teisę į 26,67 ha buvusio savininko J. D. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į žemės nuosavybės atkūrimą pagal Lietuvos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pažyma paruošta notarų biurui (t. 1, l. 16);

- 2001 m. kovo 6 d. sutartimi, kurią patvirtino Radviliškio rajono notarų biuro notarė V. B., K. K. perleido S. S. teisę į 6,0 ha žemės sklypo, išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą į J. D. 26,67 ha valdytą žemę (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 17);

- 2001 m. kovo 8 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 6-22, išduota S. S., kad ši turi teisę į 6.00 ha žemės sklypą, valdytą J. D. (duomenys neskelbtini); prašo lygiaverčio sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, l.18);

- Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 24 d. išvada Nr. 71-4749 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn S. S. (t. 1, l. 19);

- Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 54-15376 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S. į 1,96 ha miško (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 20);

- Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m, vasario 24 d. sprendimas Nr. 54-15807 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S. į 1,85 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 21);

- atsakovė S. S. 2004 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barčauskienės, notarinio registro Nr. 1077, 1,9600 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v. , esanti (duomenys neskelbtini), perleido B. J. (t. 1, l. 22);

- atsakovė S. S. 2004 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barčauskienės, notarinio registro Nr. 1086, 1,85 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dubėnų k.v., esantį (duomenys neskelbtini), perleido D. B. (t. 1, l. 25).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2004-02-12 dovanojimo sutarčių pagrindu B. J. nuosavybės teise valdo 1,96 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), D. B. nuosavybės teise valdo 1,85 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 23-24, 26-27).

- 2001 m. kovo 6 d. sutartimi, kurią patvirtino Radviliškio rajono notarų biuro notarė V. B., K. K. perleido G. Č. teisę į 20,67 ha žemės sklypo, išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą į J. D. 26,67 ha valdytą žemę (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 28);

- Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 8 d. pažyma Nr. 6-23 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, išduota G. Č., kad jis turi nuosavybės teisę į 20,67 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdytą J. D.; prašo lygiaverčio sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, l.18);

- Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 24 d. išvada Nr. 71-4748 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn G. Č. (t. 1, l. 30);

- Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 16 d, sprendimas Nr. 54-15572 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje G. Č. į buvusio savininko J. D. turėtą 20,67 žemės ir miško sklypą (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaimuose.

- atsakovas G. Č. 2003 m. kovo 25 d. Žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Telšių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Z. B., notarinio registro Nr. TZB - 2275, ir 2003 m. kovo 25 d. Žemės (miško) perdavimo - priėmimo aktu, patvirtintu Telšių rajono 1 — ojo notarų biuro notarės Z. B., notarinio registro Nr. TZB - 2277, 6,73 ha žemės (miško) sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), pardavė S. S. ir A. S. (t. 1, l. 32).

- atsakovai S. S. ir A. S. 2005 m, sausio 4 d. Žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Telšių rajono 3 - iojo notarų biuro notaro G. P., notarinio registro Nr. T3GP-57, 6,73 ha žemės (miško) sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esanti (duomenys neskelbtini), perleido A. P. (t. 1, l. 34-35).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2005-01-04 pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu A. P. nuosavybės teise valdo 6,73 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 36-37).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2002-12-16 Apskrities viršininko sprendimų pagrindu G. Č. nuosavybės teise valdo žemės sklypus: 1,0000 ha. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), 4,7000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), į 6,2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Girnikų k.v., esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 38-43).

Liudytojas K. Č., atsakovo G. Č. tėvas, parodė, kad jis pažinojo S. D., ši yra dirbusi Užventyje matininke. Jo sūnus norėjo įsigyti žemės ir liudytojas, sutikęs S. D., paklausė, gal Radviliškyje yra pirkti išvadų dėl žemės nuosavybės atkūrimo. Ši jam atsakė, kad Radviliškyje turi visko. Liudytojas nurodė, kad S. D. iš jo sūnaus pasiėmė pinigus už išvadas. Sūnus dėl išvadų pirkimo ėjo pas notarą.

Dėl ieškinio senaties termino

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tokia šio termino pradžia taikoma asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, ar kai tokių institucijų nėra. Šios nuostatos reiškia, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad viešasis interesas yra pažeistas. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tai termino tokiam prašymui (ieškiniui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (LAT 2007-12-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010-04-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2010; LVAT 2009-12-24 nutartis byloje A-261-1502/2009; kt.).

Atsakovo A. P. atstovas nurodė, kad ieškinio pateikimo terminą reikia skaičiuoti nuo 2005-01-07 Šiaulių apskrities viršininko administracijos rašto Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau įvertinant 2005-01-07 rašto (t. 1, l. 12, ) turinį matyti, kad rašte minima bendra informacija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Algimanto Valio, kurio tarnybinėje veikloje gali būti baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo požymių, veiksmų (neveikimo), vykdant jam pavaldžių skyriaus darbuotojų darbo funkcijų kontrolę, kas galėjo sudaryti sąlygas tarnybiniam piktnaudžiavimui. Teismo nuomone ikiteisminio tyrimo pradžioje yra tik pradedami rinkti duomenys ir įrodymai apie asmenų veiksmus ir prokuroras dar negali turėti visos informacijos apie ginčijamus aktus. Jokių duomenų apie nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko J. D. turėtą nekilnojamąjį turtą minėtu 2005-01-07 raštu prokurorui nebuvo pateikta. Nagrinėjamu atveju 2007-08-31 Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras A. Povilaitis 2007-08-31 pranešė vyriausiajam prokurorui A. Mirnyj apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir šiame tyrime yra duomenų apie galimai nusikalstamu būdu įgytas teises į buvusio savininko J. D. turėtą 26,67 ha žemės sklypą (t. 5, l. 28). Nedelsiant, tą pačią dieną prokurorė R. Timofejevienė kreipėsi į Registrų centrą dėl dokumentų pateikimo ir atsakymas su pridėtais priedais apie G. Č., S. S., A. P. nuosavybės teise priklausančius sklypus buvo gautas 2007 m. rugsėjo 4, 5 ir vėlesnėmis dienomis (t. 5, l. 30-35). Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys Kelmės rajono apylinkės teismui buvo išsiųstas paštu 2007-10-04, o gautas teisme 2007-10-05 dieną. T. y. per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo.

Kaip minėta, prokuroras yra įpareigojamas kreiptis į teismą tik tada, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pažeidžia viešąjį interesą. Prokuroras, nors ir nebūdamas nagrinėjamų santykių šalimi, pateikdamas teismui ieškinį privalo išsamiai atskleisti kilusio ginčo esmę, tai yra nurodyti ieškinio faktinį pagrindą - aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas kiekvienas ieškininis reikalavimas, o taip pat pateikti įrodymus, kurie, ieškovo įsitikinimu, pagrindžia išdėstytas aplinkybes.

Įvertinus minėtų dokumentų turinį, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo kreipimosi į teismą terminą pradėti skaičiuoti nuo minėto 2005-01-07 Šiaulių apskrities viršininko administracijos rašto prokuratūroje gavimo ir nėra pagrindo teigti, kad ieškovas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą. Teismas atsižvelgia į tai, kad prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, nelaukdamas ikiteisminio tyrimo pabaigos. Teismas pripažįsta, jog ieškinys byloje pareikštas nepraleidus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino.

Dėl ginčijamų administracinių aktų, sutarčių teisėtumo ir pagrįstumo

Nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą realizavimas buvo įtvirtintas priėmus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris įsigaliojo 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojo iki 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“ įsigaliojimo, o taip pat priėmus 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir poįstatyminius aktus, skirtus šiems įstatymams įgyvendinti. Abu šie įstatymai nustatė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo tvarką ir sąlygas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu siekiama nuosavybės teisę atkurti asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 2 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, o būtent - tai 1) turto savininkas (1 punktas); 2) asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą (2 punktas); 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė tos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį (3 punktas); 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas); 5) asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu arba sutartimis, taip pat asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą (5 punktas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Minėtas įstatymo nuostatas detalizuoja Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 2, 11, 14 punktai, kuriuose numatyta, jeigu nuosavybės teisės atkuriamos šios tvarkos 2.2-2.5 punktuose nurodytiems piliečiams, pridedami mirties faktą bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų nesant - išrašai iš bažnyčios dokumentų; nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kuriai įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovei tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Nr. AN6-976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. P6-184/2007, LAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010).

Atsakovas K. K. negalėjo būti pripažintas pretendentu atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. D. valdytą 26,67 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), nes jo ir buvusio savininko nesiejo giminystės ryšiai ir nebuvo pateikta jokių giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Tuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 10 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio žemės savininko J. D. valdytą žemės plotą buvo pradėtas neteisėtai, asmens, neturinčio teisės į buvusio minėtų žemės savininko nuosavybės teisių atkūrimą, tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu, todėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. vasario 26 d. pažyma Nr. 6-20 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, išduota K. K. turi būti panaikinta, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio ir 10 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 2, 11, 14 punktų nuostatoms (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 straipsnis, 59 straipsnio 1 dalis redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.), nes parengta suklastoto, tikrovės neatitinkančio dokumento pagrindu.

Atsakovas K. K., neturėdamas jokių teisių į buvusio žemės savininko J. D. valdytą žemės plotą, negalėjo jų niekam perleisti. Nuosavybės teisę gali perleisti tik pats savininkas. Atsižvelgiant į tai, minėtos Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001-02-26 pažymos Nr. 6-20 pagrindu sudarytos 2001 m. kovo 6 d. nuosavybės teisių į žemę perleidimo sutartys, patvirtintos Radviliškio rajono notarų biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. 1-1151, 1-1152, yra niekinės ir negaliojančios ab initio, nes jos yra sudarytos suklastotų, tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu, prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio ir 10 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 2, 11, 14 punktų nuostatoms (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 straipsnis, 59 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.).

Atsakovai S. S. ir G. Č. neturi teisės naudotis didesnėmis teisėmis negu jiems teisę perleidęs atsakovas K. K., todėl sandorių, neatitinkančių įstatymo reikalavimų, pagrindu priimti administraciniai aktai – 2001 m. kovo 8 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 6-22, išduota S. S., kad ši turi teisę į 6.00 ha žemės sklypą, valdytą J. D. (duomenys neskelbtini); prašo lygiaverčio sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, l.18); Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 24 d. išvada Nr. 71-4749 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn S. S. (t. 1, l. 19); Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 54-15376 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S. į 1,96 ha miško (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 20); Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m, vasario 24 d. sprendimas Nr. 54-15807 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S. į 1,85 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 21); Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 8 d. pažyma Nr. 6-23 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, išduota G. Č., kad jis turi nuosavybės teisę į 20,67 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdytą J. D.; prašo lygiaverčio sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, l.18); Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 24 d. išvada Nr. 71-4748 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn G. Č. (t. 1, l. 30); Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 16 d, sprendimas Nr. 54-15572 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje G. Č. į buvusio savininko J. D. turėtą 20,67 žemės ir miško sklypą (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaimuose, yra niekiniai ir negaliojantys ab initio, priimti suklastotų, tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu, prieštaraujantys imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio ir 10 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 2, 11, 14 punkto nuostatoms (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 straipsnis, 59 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnyje numatyta, kad, perduodant nuosavybės teises, naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Todėl pripažinus, kad S. S. ir G. Č. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą 26,67 ha žemės sklypą, jie negalėjo ir šios teisės perleisti - dovanoti atsakovėms B. J. ir D. B., bei parduoti S. S. ir A. S., o pasterieji negalėjo parduoti A. P.. Pastarieji atsakovai, įgiję žemės sklypus negalėjo šiomis teisėmis disponuoti, jų realizuoti. Šie žemės sklypų perleidimo sandoriai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, nes remiantis imperatyviąja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo taikyti restituciją ir vindikaciją ir išreikalauti ginčo sklypus valstybės nuosavybėn.

Civilinio kodekso 4.95 straipsnis numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tačiau jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams (Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalis).

Restitucija yra savininko teisių gynimo būdas, taikomas tarp sandorio šalių. Šiuo atveju, ginčo žemės sklypas yra perleistas kitam asmeniui, todėl valstybės prarastas turtas iš šiuo metu jį valdančio asmens, nenustačius jo nesąžiningumo, gali būti išreikalautas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles, kai iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad nuosavybės teisės subjektais gali būti fiziniai ir juridiniais asmenys, inter alia valstybė, kuri civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnis). Nuosavybės teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Kai daiktas įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo. Tokiu atveju asmuo, įgijęs daiktą, netampa to daikto savininku, o tik faktiniu šio daikto valdytoju. Nurodytame nutarime pažymėta, kad asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui. Taigi savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra nevienodas. Būtų paneigiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, jeigu, savininkui praradus turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, savininko teisės nebūtų ginamos. Savininkui praradus turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises ir kitas asmuo, įgijęs šį turtą, tampa jo savininku. Šis principas yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos garantija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodytame nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo yra paimamas tais atvejais, kai savininkas jį prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nenukrypstama nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnyje įtvirtintų imperatyvų.

CK 1.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį.

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Ilgą laiką vyko baudžiamasis procesas dėl neteisėtai atlikto nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko J. D. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimo. Baudžiamoji byla užbaigta ne apkaltinamuoju nuosprendžiu: 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla S. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dali ir 2.28 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (t. 2, l. 190-193. T. 3 47-207).

Kaip minėta anksčiau, civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, kurio nustatymas yra svarbus sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų. Nusikaltimo fakto konstatavimas galimas bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį. Kita vertus, teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą civilinio proceso nustatyta tvarka, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnį kompetentingas konstatuoti nusikaltimo požymius (LAT 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-154/2007). Toks faktas gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, nors baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir tai negalės būti laikoma asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, nes joks asmuo teismo sprendimu neapkaltinamas nusikaltimo padarymu, o tik konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, kuris atskirais įstatymų nustatytais atvejais yra būtinas civilinių santykių teisiniam kvalifikavimui.

Baudžiamojoje byloje S. D. ir K. K. buvo kaltinami tuo, kad S. D., būdama valstybės tarnautoja - Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji žemėtvarkininkė Radviliškio seniūnijoje, siekdama asmeninės ir turtinės naudos, pasinaudodama tarnybos metu gauta informacija apie neteisėtai nusavintą Radviliškio rajone esantį nekilnojamąjį turtą - žemę bei buvusius tokio turto savininkus, neturinčius teisių perėmėjų, padedant K. K. apgaule, įgijo turtinę teisę i nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį buvusio žemės savininko J. D. valdytą 26,67 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), ši teisė buvo atkurta kitų asmenų vardu: S. S. į 1,96 ha žemės (miško) sklypą (duomenys neskelbtini), ir į 1,85 ha žemės (miško) sklypą (duomenys neskelbtini) , G. Č. - į 6,7300 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į 1,0000 ha. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į 4,7000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į 6,2000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kad K. K. neinicijavo nuosavybės teisių atkūrimo proceso į buvusio žemės savininko J. D. valdytą 20,67 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), nes 2008 m. rugsėjo 26 d. Specialisto išvadoje Nr. 11S-135(08), nurodyta: tikėtina, jog rankraštinius įrašus tyrimui pateiktoje K. K. vardu 2000-12-14 prašymo atkurti bei perleisti nuosavybės teises į J. D. žemę kitam asmeniui kopijoje esančioje išvados parengimo S. S. byloje Nr. 175, išskyrus žodžius „Kopija atitinka originalą S. D.“ parašė ne K. K., ne S. D., o kitas asmuo (kategoriškai atsakyti į klausimą nebuvo galima, kadangi tyrimui pateiktas ne prašymo originalas, o jo kopija) (t. 3, l. 227-230). Nebuvo parengta buvusio žemės savininko J. D. nuosavybės teisės ir giminystės ryšius patvirtinanti byla. K. K. ir buvusio žemės savininko J. D. nesieja giminystės ryšiai.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. D. žemę buvo atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas ne dėl padarytos klaidos, o tyčiniais veiksmais įrašant melagingus duomenis, apie nuosavybės teisės turėjimą į buvusio savininko J. D. valdytą žemės plotą, siekiant užvaldyti turtą, ir taip apgaule įgyjant turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį buvusio žemės savininko J. D. valdytą 26,67 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriuje nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio žemės savininko J. D. turėtą žemės sklypą buvo pradėtas ir vykdomas neteisėtai pagal suklastotą asmens prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nesant kitų būtinų dokumentų, įrodančių, kad K. K. yra įstatyminis buvusio žemės savininko įpėdinis, jo ir buvusio savininko nesieja giminystės ryšiai, į administracinius aktus buvo įrašomi melagingi duomenys apie nuosavybės teisės turėjimą į buvusio žemės savininko valdytą žemės plotą, taip apgaule buvo įgyta turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį buvusio žemės savininko J. D. valdytą 26,67 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). Tokia veika pagal įstatymą yra nusikalstama, todėl nepriklausomai nuo vėlesnių ginčo sklypų įgijėjų valdytos žemės sąžiningumo sklypas turi būti grąžintas natūra valstybei.

Teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, yra pagrindas pripažinti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą. Iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl dėl ginčijamų sandorių teisėtumo negalima daryti kitokių išvadų, šie sandoriai yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais.

Atsižvelgiant į tai, bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi yra taikytina vindikacija ir iš atsakovų išreikalautini valstybės nuosavybėn žemės sklypai: iš B. J. 1.9600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); iš atsakovės D. B. 1,85 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); iš atsakovo G. Č. žemės sklypai: 1,0000 ha. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 4,7000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 6,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); iš atsakovo A. P. 6,7300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pirkimo-pardavimo sandorio šalims taikytina vienašalė restitucija. Atsakovas G. Č. atsakovams S. S. ir A. S. lygiomis dalimis turi grąžinti 5792,40 Eur, o S. S. ir A. S. solidariai turi grąžinti atsakovui A. P. 579,24 Eur. Asmenims grąžintinos sumos, kurios buvo sumokėtos už žemės sklypus ir įrašytos pirkimo – pardavimo sutartyse.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovų sąžiningumu, tačiau dėl restitucijos ir vindikacijos yra sprendžiama remiantis CK 4.96 str. 2d., nes valstybė žemės sklypus prarado dėl padaryto nusikaltimo. Todėl atmestini atsakovų prašymai taikyti trejų metų ieškinio senatį, numatytą CK 4.96 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Lietuvos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje nekyla abejonių dėl atsakovų, fizinių asmenų, sąžiningumo, todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) iš atsakovų valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu ir 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

1. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. vasario 26 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 6-20, išduotą K. K.

3. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 8 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 6-22, išduotą S. S.

5. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 54-15376 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S., kuriuo atkurto nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. D. nekilnojamojo turto dalį - 1,60 ha žemės ir 2,03 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,96 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini).

6. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 54-15807 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S., kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. D. nekilnojamojo turto dalį - 2,37 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,85 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini).

11. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 24 d. išvadą Nr. 71-4748 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

16. Taikyti vienašalę restituciją - grąžinti valstybės nuosavybėn iš atsakovo G. Č. žemės sklypus: 1,0000 ha. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), 4,7000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minupių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), 6,2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Girnikų k.v., esantį (duomenys neskelbtini);

18. Taikyti vienašalę restituciją - priteisti iš atsakovo G. Č. atsakovams S. S. ir A. S. lygiomis dalimis 5792,40 Eur. (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct.), o iš S. S. ir A. S. solidariai priteisti atsakovui A. P. 579,24 Eur. (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct.)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Valčiukienė