Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ir kreditorių J. M. , J. M. , B. M. įstatyminės atstovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria patvirtinta pradinė J. M. ir R. M. priklausančio turto pardavimo varžytynėse kaina J. M. individualios įmonės bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2003 m. gruodžio 18 d. iškėlė bankroto bylą atsakovui J. M. individualiai įmonei. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 17 d. nutartimi taikė įmonei supaprastintą bankrotą, kurį 2011 m. birželio 9 d. nutartimi pratęsė iki 2012 m. birželio 17 d.

Atsakovo bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, jog bankroto byloje buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – turto pardavimo iš varžytynių sustabdymas, prašė nustatyti tokias turto pardavimo pirmosiose varžytynėse pradines kainas: 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6955-0001-0072, – 3 420 Lt; 4,3800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6955-0001-0012, – 29 925 Lt; 3,5467 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6901-0002-0087, – 35 397 Lt; 7,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6901-0002-0035, – 38 475 Lt; 4,3700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6901-0002-0001, – 21 375 Lt; 13,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6901-0002-0009, – 74 385 Lt; 5,0319 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6901-0002-0011, – 27 550 Lt; gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1997-7000-2018:0002, su garažu, unikalus Nr. 19/977-0002-02-9, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. 19/977-0002-03-6, ½ kiemo statinių, 0,0350 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 1901-0191-0153, – 222 300 Lt; pastato – kiaulidės, unikalus Nr. 6995-6011-8019, – 40 000 Lt; taip pat prašo nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, antrosiose varžytynėse turto pardavimo kainą mažinti 10%, nustatyti 3% kainos pakėlimo intervalą, 10% nuo pradinės turto kainos dalyvio mokestį, mokėtiną pavedimu į sąskaitą banke taip, jog likus ne mažiau kaip pusei valandos iki varžytynių pradžios lėšos būtų sąskaitoje, 100 Lt varžytynių žiūrovo bilieto kainą, įpareigoti administratorių apie varžytynes papildomai skelbti viename atsakovo buveinės vietos laikraštyje, taip pat interneto svetainėse www.skelbkime.lt, www.siulo.lt, www.lenta.lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

0,1200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6955-0001-0072, – 3 420 Lt;4,3800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6955-0001-0012, – 29 925 Lt;3,5467 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6901-0002-0087, – 35 397 Lt;7,7800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6901-0002-0035, – 38 475 Lt;4,3700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6901-0002-0001, – 21 375 Lt;13,1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6901-0002-0009, – 74 385 Lt;5,0319 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6901-0002-0011, – 27 550 Lt;Gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1997-7000-2018:0002 su garažu, unikalus Nr. 19/977-0002-02-9, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. 19/977-0002-03-6, ½ kiemo statinių, 0,0350 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 1901-0191-0153, – 222 300 Lt; Pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. 6995-6011-8019, – 40 000 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Administratorius, prašydamas teismo patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių kainas, turto pardavimo kainas nurodė atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2088 m. gruodžio 23 d., 2010 m. liepos 14 d. nutartimis nustatytas turto pardavimo kainas, turto vertintojų pateiktas turto vertės nustatymo pažymas bei į tai, kad 2010 m. balandžio 9 d. ir 2010 m. gegužės 12 d. skelbtos varžytynės neįvyko, nedalyvavus nei vienam interesantui. Įstatymas neįpareigoja turto administratorių kreiptis į turto vertintojus nustatant parduodamo turto vertę. Skundžiama nutartimi nustatyta turto pardavimo kaina nėra nepagrįstai maža.Apeliantė, teigdama, jog pradinės turto pardavimo iš varžytinių kainos yra nepagrįstai mažos, nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Taip pat yra nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pardavus turtą už administratoriaus nurodytą kainą bus pažeisti nepilnamečių vaikų, esančių atsakovo pirmos eilės kreditoriais, interesai. Turtą pardavus už skundžiama nutartimi patvirtintas kainas, gautų lėšų suma bus žymiai didesnė už reikalingą sumą vaikų išlaikymui užtikrinti.Apeliantė nepagrįstai skųsdama teismo nutartį piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, vilkina atsakovo bankroto procesą, todėl jai turėtų būti skirta bauda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintos pradinės J. M. ir R. M. priklausančio turto pardavimo iš varžytynių kainos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (pakeisto 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 60) 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Remiantis ĮBĮ 13¹ straipsniu, vykstant įmonės supaprastintam bankrotui, kreditorių susirinkimai nėra šaukiami, o klausimus, priskirtus kreditorių susirinkimui, sprendžia teismas. Teisėjų kolegija sutinka, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Tačiau teismas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas vilkintų bankroto procedūras. Siekiant nustatyti teisingą įmonės turto pardavimo kainą, teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines jo pardavimo iš varžytynių kainas.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius su prašymu dėl parduodamo turto pradinių kainų nustatymo pirmą kartą į teismą kreipėsi 2008 m. gruodžio 15 d. (7 t., 145, 146). Nurodydamas turto pardavimo kainas administratorius rėmėsi Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 08/11-924K (7 t., 147-149). Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino administratoriaus nurodomas pradines turto pardavimo varžytynėse kainas ir leido antrose varžytynėse mažinti neparduoto turto pradinę pardavimo kainą 10%. Minėta nutartis byloje dalyvaujančių asmenų apskųsta nebuvo. Pirmosios parduodamo turto varžytynės buvo numatytos 2010 m. balandžio 9 d., tačiau jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas (8 t., 161-163 b. l.). Antrosios varžytinės, kurių metu teismo leidimu parduodamo turto vertė buvo sumažinta 10%, turėjo įvykti 2010 m. gegužės 12 d., tačiau jos taip pat neįvyko nedalyvavus nei vienam pirkėjui (8 t., 192-194 b. l.). Atsakovo bankroto administratorius 2010 m. liepos 12 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo, kuriame buvo nurodytos 5% turto pardavimo kainos mažesnės, negu buvo nurodytos antrose neįvykusiose varžytinėse (9 t., 2-5 b. l.). Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtino administratoriaus nurodomas pradines turto pardavimo varžytynėse kainas ir leido antrose varžytynėse mažinti neparduoto turto pradinę pardavimo kainą 10%. Ši nutartis byloje dalyvaujančių asmenų apskųsta nebuvo. Kitos parduodamo turto varžytynės, numatytos 2010 m. rugsėjo 3 d. ir 2010 m. spalio 8 d., taip pat neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas (9 t., 11-22 b. l.). Neįvykus nei vienoms varžytinėms bankroto administratorius pakarotinai kreipėsi į teismą dėl parduodamo turto pradinių pardavimo kainų nustatymo (9 t., 57-58 b. l.), prašydamas patvirtinti tokias pat turto pardavimo kainas, kokios buvo nustatytos Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartimi. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas administratoriaus prašymą tenkino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad parduodamo turto kainos buvo nustatytos įvertinus byloje nenuginčytą ir galiojančią Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 08/11-924K, Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. ir 2010 m. liepos 14 d. nutartis, kuriomis buvo nustatytos turto pardavimo kainos, byloje dalyvaujančių asmenų apskųstos nebuvo, t.y. byloje dalyvaujantis asmenis sutiko su teismo nustatytomis pradinėmis turto pardavimo kainomis, bei į tai, jog nei vienos varžytynės neįvyko neatsiradus pirkėjams, sprendžia, jog skundžiama nutartimi nustatytos pradinės turto pardavimo kainos nėra nepagrįstai mažos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas nustatė mažiausią galimą turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos. Atsakovo bankroto procesas vyksta jau labai ilgą laiką, nuo 2003 metų, tačiau jis negali tęstis iki begalybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Todėl teismas, supaprastinto bankroto proceso metu spręsdamas bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Be to, turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas. Nagrinėjamu atveju, keturiose varžytynėse neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti parduodamą turtą, taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismo nustatyta turto kaina yra neprotingai maža, pažeidžia kreditorių interesus ar bankroto procedūros tikslą – kuo greičiau užbaigti bankroto procedūras.

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų apie, jos manymu, realią skundžiama nutartimi nustatyto turto rinkos kainą, nepateikė (CPK 178 str.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.