Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G., atstovaujamo atstovo advokato Rimvydo Paulausko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys G. V., L. Š., valstybinė įmonė (toliau ir – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuotas asmuo G. V. pateiktu elektroniniu laišku išreiškė poziciją, kad pretenzijų dėl pateikto pareiškimo neturi, į turtą nepretenduoja. Patvirtino, kad viską valdo jos tėvas A. G..

6. Suinteresuotas asmuo L. Š. pateiktu elektroniniu laišku išreiškė poziciją, kad pretenzijų neturi, visas turtas, jos vertinimu, priklauso jos seneliui A. G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Pareiškimas tenkinamas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog santuoka tarp pareiškėjo A. G. ir B. G. sudaryta 1970 m. liepos 3 d. Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos biure. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, B. G. (duomenys neskelbtini) mirė. G. V. (ikisantuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“), gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo A. G. ir B. G. dukra. L. Š. (ikisantuokine pavarde „(duomenys neskelbtini)“), gimusi (duomenys neskelbtini), yra G. V. ir A. V. dukra. B. G., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, mirusios (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto 13-ajame notaro biure pas notarę Dalią Rogovaitę paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po B. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradedamas faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

10. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis nustatyta, kad B. G. vardu nuosavybės teise pagal gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. spalio 15 d. įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo A. G. ir B. G. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2010 m. liepos 27 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 0,0627 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2015 m. sausio 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodyto žemės sklypo priklausiniai – sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagal 2015 m. sausio 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 nurodyto žemės sklypo priklausiniai – šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Akcinės bendrovės „Regitra“ registracijos liudijimu nustatyta, kad transporto priemonė „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 26 d. įregistruota A. G. vardu.

11. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytas turtas įgytas pareiškėjo A. G. ir B. G. sudarytos santuokos sudarymo metu, todėl priklauso pareiškėjui A. G. ir jo sutuoktinei B. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

12. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

13. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

14. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

15. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

16. Minėta, kad pareiškėjo sutuoktinė B. G. (duomenys neskelbtini) mirė, bylos duomenimis, B. G. testamento sudariusi nebuvo, VĮ „Registrų centras“ testamentų registro duomenimis pareiškimas priimti palikėjos palikimą ir palikimo priėmimo faktas neįregistruoti. Suinteresuotas asmuo G. V. pagal įstatymą yra pirmos eilės įpėdinė, o L. Š. – antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 ir 2 punktai), tačiau nei viena iš jų nepateikė pareiškimo notarui dėl palikėjos B. G. palikimo priėmimo ir palikimo nepriėmė. Iš kartu su ieškiniu pateikto suinteresuoto asmens G. V. 2025 m. gruodžio 1 d. pareiškimo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo G. V., kaip potenciali įpėdinė, nepretenduoja į savo motinos B. G. palikimą, į notarių biurą nesikreipė ir to neketina daryti. Be to, G. V. tą pačią poziciją patvirtino ir teismui atsiųstu elektroniniu laišku, kaip atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą. Suinteresuotas asmuo L. Š. elektroniniu laišku pateikta pozicija taip pat nurodė, jog pretenzijų į palikėjos B. G. palikimą neturi.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, mirus sutuoktinei B. G., pareiškėjas ir toliau gyvena bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, moka visus mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energiją, atliekų tvarkymą, taip pat rinkliavas daugiabutį administruojančiai daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat naudojasi sodo sklypu su statiniais, užsiima daržininkyste, moka rinkliavas sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ bei naudojasi automobiliu „Hyundai Santa Fe“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas po sutuoktinės B. G. mirties liko gyventi bute ir toliau mokėjo šio buto ir kito bendrai santuokoje įgyto nekilnojamojo turto komunalinius ir kitus mokesčius, naudojosi šiuo nekilnojamuoju turtu, taip pat automobiliu, kaip viso šio turto vienintelis savininkas.

18. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą – tai tapti turto savininku, išreiškiama aktyviais veiksmais. Kaip minėta, CK 5.51 straipsnis numato, kad vienas iš palikimo priėmimo būdų yra įpėdinio pradėjimas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjo aktyvūs veiksmai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. gyvenimas bute, kurio dalis sudarė palikėjos B. G. palikimą, rūpinimasis butu, įskaitant, bet neapsiribojant komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimu patvirtina, kad pareiškėjas priėmė palikėjos B. G. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir rūpintis juo kaip savininkas (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Nurodytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo aktyvius veiksmus, kurių jis ėmėsi po sutuoktinės B. G. mirties, vertintinos kaip palikimo priėmimas faktiniu jo valdymu. Todėl pripažįstama, jog pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės B. G. palikimą, valdė jį ir naudojo kaip savo ir laikė save B. G. palikimą sudariusio turto savininku po savo sutuoktinės B. G. mirties (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

20. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas tenkinamas, byloje nepateikta duomenų apie suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. G., atstovaujamo atstovo advokato Rimvydo Paulausko, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.