- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-106-381/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01860-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- L. B., R. B.
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Notarė Virginija Jarienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B., R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bylos Nr. 2-1437-104/2015.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Atskirajame skunde keliami prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktrinos aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia tarp jų ir atsakovo M. B. 2011 m. gruodžio 30 d. sudarytą Dovanojimo sutartį, taikyti restituciją. Ieškovai paaiškino, kad Dovanojimo sutartimi jie padovanojo savo sūnui M. B. jiems priklausiusį žemės sklypą ir nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą, esančius Svyrių g. 6A, Grigaičių k., Vilniaus r. Esminė sutarties sudarymo sąlyga buvo atsakovo M. B. įsipareigojimas išlaikyti ieškovus iki gyvos galvos, kartu leidžiant jiems gyventi padovanotame name. Atsakovas savo įsipareigojimus pažeidė, nes dėl jo neteisėtų veiksmų pagal trečiojo asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš jam dovanoto turto. Be to, atsakovas, neinformavęs apie tai ieškovų, pasidalino jam dovanotą turtą su buvusia sutuoktine atsakove R. B.. Sudarydami dovanojimo, o ne išlaikymo iki gyvos galvos, sutartį ieškovai suklydo dėl sandorio formos. Dėl to Dovanojimo sutartis turėtų būti panaikinta pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį.
Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo turto areštą, uždraudžiant trečiajam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdyti išieškojimą iš jo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo.
Susipažinęs su ieškovų pateiktu ieškiniu, teismas padarė išvadą, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo preziumuoti, kad Dovanojimo sutartis neatitiko tikrosios ieškovų valios. Ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai suponuoja išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti jų prašytas laikinąsias apsaugos priemones.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, padarė išvadą dėl ginčo dalyko. Toks vertinimas yra neteisėtas ir pažeidžia ieškovų teises. Nutardamas atmesti ieškovų prašymą, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje A. G. prieš UAB „Pireka“, bylos Nr. 2-831/2008).
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas M. B. prašo skundą tenkinti. Jis teigia, kad Dovanojimo sutartis buvo pažeista, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ginčo turtas gali būti realizuotas vykdymo procese. Dėl to būtų pažeisti ir atsakovo M. B. mažamečio vaiko interesai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. B. prašo skundą tenkinti. Ji teigia, kad atsakovui M. B. priklausanti ginčo namo dalis vykdymo procese gali būti parduota konfliktiškam trečiajam asmeniui, kas lemtų gyvenimo sąlygų pablogėjimą tiek atsakovei, tiek jos nepilnametei dukrai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui priklausanti turto dalis gali būti realizuota jos neatidalinus bei nenustačius naudojimosi turtu tvarkos – tai taip pat pažeistų atsakovės ir jos dukros interesus. Nagrinėdamas atskirąjį skundą, teismas turėtų prioritetą suteikti nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimui prieš trečiojo asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesą patenkinti savo reikalavimą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundo netenkinti, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra teismo diskrecija.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti ieškovų L. B. ir R. B. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - M. B. dovanoto turto areštą (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik prima facie įvertinęs ieškinio nepagrįstumą, t.y. konstatavo, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo preziumuoti, kad ginčijamas dovanojimo sandoris neatitiko tikrosios ieškovų valios. Toks pirmosios instancijos teismo atliktas ieškinio vertinimas neatitinka CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto ir vyraujančioje teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose aptarto prima facie instituto paskirties bei tikslų, nes šiuo atveju buvo be pagrindo preliminariai įvertintas ieškinio materialusis teisinis pagrįstumas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje i?ai?kinta, kad teismas, spræsdamas procesin? laikinøjø apsaugos priemoniø taikymo klausim?, visø pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) ?vertinti pareik?tus reikalavimus ir pateiktus ?rodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo ?sitikinimas, ar i?nagrin?jus byl? i? esm?s, gal?tø b?ti priimtas ie?kovui palankus teismo sprendimas; ta?iau tik?tino ie?kinio pagrindimo s?voka rei?kia, kad, taikydamas laikin?sias apsaugos priemones, teismas nenagrin?ja ie?kinio pagr?stumo i? esm?s, netiria ir nevertina ie?kinio faktiniø ir teisiniø argumentø ir juos patvirtinan?iø ?rodymø, o tik preliminariai nustato tikimybæ, kad pateiktø ?rodymø viseto pagrindu d?l pareik?tø reikalavimø apskritai gali b?ti priimtas ie?kovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. baland?io 3 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugs?jo 16 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ie?kinio pagr?stumo vertinimas yra skirtas ne bylai i? esm?s i?spræsti, o b?simo teismo sprendimo ne?vykdymo rizikai ?vertinti, nes tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi, atliekant preliminarų pareikštų reikalavimų vertinimą, jų pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas iš esmės, o tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai pasirinko jų teisių gynimo būdą: pareikštas ieškinys dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Taip pat jie tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nurodydami sandorio negaliojimo pagrindą, t.y. suklydimą dėl sandorio esmės (CK 1.90 str. 4 d.). Tuo tarpu aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, prima facie doktrinos požiūriu negali būti traktuojamos kaip objektyviai negalimos – esą išnagrinėjus ginčą iš esmės jos negalėtų būti pripažintos įrodytomis. Todėl konstatuotina, kad, ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, todėl turi būti sprendžiama, ar šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas lems būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą jį įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 30 d. Dovanojimo sutartį ab initio, sudarytą tarp R. B., L. B. ir M. B. bei taikyti restituciją. Ieškovų atskiruoju skundu prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis - dovanoto turto areštu yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog į dovanotą nagrinėjamo ginčo objektą gali būti nukreiptas išieškojimas baudžiamojoje byloje. Be to, šis ginčo turtas yra pasidalintas atsakovų M. B. ir R. B. santuokos nutraukimo byloje (civilinės bylos Nr. 2-645-494/2014). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, kas gali išplėsti ginčo nagrinėjimo ribas tiek dalyvaujančių asmenų skaičiumi, tiek savo trukme. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis bendraisiais ekonomiškumo, koncentruotumo bei teisingumo principais, racionaliau būtų užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, status quo.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės , tenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atskirųjų skundų ribose.
N?ra pagrindo turto are?to akte nurodyti, jog u?draud?iama tre?iajam asmeniui Muitin?s departamentui vykdyti i?ie?kojim? i? are?tuoto turto, kadangi tokie padariniai kyla i? turto are?to akto. Pagal CPK 675 straipsnio 3 dal?, jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Tuo atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti L. B. ir R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
I. L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimų, pareikštų
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, užtikrinimui areštuoti atsakovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/3 nuosavybės teise ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2/3 nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.