Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-4-1015/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: II-4-1015/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01850-2020-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pažeidėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Jurdas“
Institucija: VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Suinteresuotas asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialianių paslaugų skyrius
Advokatai: Saulius Pikturna

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-4-1015/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01850-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.17; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Laimai Daugėlienei, Linui Koženiauskui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Puronaitei,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Sauliui Pikturnai,

teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Sauliaus Pikturnos skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. NSA-1 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. NSA-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Statybos įstatymo 67 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, buvo skirta 525 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. spalio mėn. savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengė plokščią horizontalų inžinierinį statinį (nesudėtingas II gr. inžinierinis statinys, užstatytas plotas – 189,61 m² su trinkelių danga) valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu statytojas pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punktą“.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Saulius Pikturna pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes jokio naujo plokščio horizontalaus nesudėtingo inžinierinio statinio valstybinėje žemėje neįrenginėjo, todėl jokio tam statybą leidžiančio dokumento neprivalėjo gauti. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išsinuomavęs patalpas Nr. 12a ir Nr. 12b adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas yra nutolęs nuo pagrindinio važiuojamojo kelio – (duomenys neskelbtini). Istoriškai prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų visada buvo privažiavimo kelias. Šį faktą patvirtina tai, kad minėtos patalpos anksčiau priklausė pašto archyvui, į kurį buvo atvežami iškraunami, pakraunami ir sandėliuojami siuntiniai. Be to, čia yra įrengtas priešgaisrinis hidrantas ir privažiavimas priėjo yra privalomas.

2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas, pritaikant patalpas neįgaliesiems. Šių darbų vykdymui 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė leidimą aptverti ir kasti pritaikant patalpas neįgaliesiems Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant statybos darbus paaiškėjo, jog lietaus vanduo užpila gyvenamojo namo sienas ir pamatus, dėl ko statytojas ėmėsi iniciatyvos savo lėšomis įrengti infiltracinius šulinius. Šie šuliniai yra statybvietės teritorijoje, kurioje vyko statybos darbai pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. rugpjūčio 9 d. leidimą kasti Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – NŽT) išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido įrengti infiltracinius šulinius pavadinimu lietaus kanalizacija „Lietaus nuotekų tinklai“. Sutikime nurodoma, kad pagal sutikimą nutiestoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams bei pastatytiems jiems funkcionuoti būtiniems statiniams eksploatuoti naujas žemės sklypas neformuojamas ir nenuomojamas ar neperleidžiamas nuosavybėn. Pažymėta, kad infiltraciniai šuliniai buvo įrengti būtent po privažiavimo keliu arba kaip įvardina Inspekcija po „plokščiu horizontaliu inžineriniu statiniu“, t. y. norint įrengti šulinius buvo būtina išardyti privažiavimo kelią. Darbai, susiję su infiltracinių šulinių įrengimu, buvo atliekami toje pačioje aptvertoje statybų aikštelėje, kaip ir darbai, susiję su patalpų pritaikymu neįgaliesiems pagal minėtus statybą leidžiančius dokumentus. Darbams atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius išdavė leidimą kasti Nr. (duomenys neskelbtini). Pabaigus minėtus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sutvarkyti statybų aikštelę, kuri faktiškai buvo ant privažiavimo kelio, ten kur ir buvo įrengti infiltraciniai šuliniai. Darbai buvo užbaigti 2019 m. rugpjūčio 20 d.

2019 m. spalio 24 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos infrastruktūros skyrius pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-03-16 sprendimo Nr. 1-1419 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą atlikti kasinėjimo darbus Vilniaus miesto savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje“ 16 punktą „16. Rangovui užbaigus kasinėjimo darbus arba pašalinus eismo apribojimus gatvėje, darbai perduodami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriui, kontroliuojančiam leidimų išdavimo tvarką, ir, jei darbai užbaigti laiku ir kokybiškai, leidimas uždaromas. Uždelsus atlikti darbus, rangovui skaičiuojama rinkliava atitinkanti uždelstą laiką“. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad gatvių, kiemų dangos atstatomos vadovaujantis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ bei 2018-03-16 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1419 patvirtintomis Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklėmis, kuriose numatyti reikalavimai dangų atstatymo darbams ir jų kokybei, o taip pat numatytas dviejų metų garantinės priežiūros terminas. Po perkasų sugadintos dangos (asfaltbetonis, veja) turi būti atstatytos į prieš tai buvusią padėtį.

Skunde nurodoma, kad vadovaujantis statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, jeigu pastatuose statybos darbai vykdomi pagal kapitalinio remonto projektą, tokius pastatus būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas nepabloginant statinių esamos techninės būklės. Šiais pagrindais statytojas 2019 m. gegužės 9 dieną kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą, prašydamas išduoti esamų dangų atstatymo sąlygas, nes dangos buvo išardytos įgyvendinant statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas, o atstatant dangas buvo būtina jas pritaikyti neįgaliesiems pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas raštu 2019-05-28 Nr. A256-597/19(2.9.4.9E-UK7) atsisakė išduoti tokias sąlygas, formaliai reikalaudamas atstatyti dangas po infiltracinių šulinių įrengimo, kas buvo neįmanoma dėl vykdomų statybos darbų, patalpas pritaikant neįgaliesiems. 2019 m. rugpjūčio 12 dieną pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Miesto ūkio ir transporto departamentą, prašydamas išduoti esamų dangų atstatymo sąlygas, tačiau departamentas dar kartą atsisakė jas išduoti raštu 2019-09-18 Nr. A256-1111/19(2.9.4.9E-INF), formaliai reikalaudamas atstatyti dangas, kas buvo vėlgi neįmanoma dėl vykdomų statybos darbų, patalpas pritaikant neįgaliesiems.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigus visus minėtus darbus buvo privalu sutvarkyti statybų aikštelę, kuri faktiškai buvo ant privažiavimo kelio arba kaip įvardina Inspekcija - „plokščiu horizontaliu inžineriniu statiniu“, ten kur ir buvo įrengti infiltraciniai šuliniai ir įvykdyti statybos darbai, pritaikant patalpas neįgaliesiems. Iki darbų atlikimo privažiavimo kelio būklė buvo nepatenkinama (suaižėjusi ir duobėta), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija grasino baudomis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ privažiavimo kelią atstatė savo lėšomis ir naujomis medžiagomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuprantama, kokią neteisėtą veiką atliko, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, t. y. ar privažiavimo kelią privalėjo atstatyti į nepatenkinamą būklę, paliekant duobes ir suskilinėjusias šaligatvių plyteles. Be, statybų ir remonto darbai pagal kapitalinio remonto projektą, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pritaikant neįgaliesiems, yra baigti, o taip pat yra atstatytos ir sutvarkytos dangos bei statybų aikštelė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio naujo plokščio horizontalaus nesudėtingo inžinierinio statinio valstybinėje žemėje neįrenginėjo, todėl jokio tam statybą leidžiančio dokumento neprivalėjo gauti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudą už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstatė privažiavimo kelią, sutvarkydama statybų aikštelę.

Atsiliepimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyrius (toliau – Statybos inspekcija) atsiliepime į skundą nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nurodytu teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio naujo plokščio horizontalaus nesudėtingo inžinerinio statinio valstybinėje žemėje neįrenginėjo, todėl jokio tam statybą leidžiančio dokumento neprivalėjo gauti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bauda buvo skirta už tai, kad ji atstatė privažiavimo kelią, sutvarkydamas statybų aikštelę, nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Vadovaujantis šio įstatymo 8 ir 11 straipsniais, Statybos inspekcijai pavesta vykdyti statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, o nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavališka statyba - tai statinio ar jo statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtintas statybos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudimas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodyta, kad -„Statybą leidžiantis dokumentas - dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.“ Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta inžinerinių statinių apibrėžimą, šiems statiniams priskiriami susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, priskiriamas nesudėtingajam statiniui. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Plokščias horizontalus inžinerinis statinys, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau - STR 1.01.03:2017), 3 lentelės 4.1. papunkčiu, kurio plotas > 100 m² ? 10000 m² priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui.

Reglamento 3 priedo 1.2. papunktyje įtvirtinta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį;“. Pagal Reglamento 54 punktą statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), išskyrus nebaigtus statyti statinius, nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir esančius teritorijose, kuriose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus nauja statyba negalima.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius 2019-11-05 raštu Nr. A51-106303/19(2.9.1.28-INF) (toliau - Vilniaus miesto savivaldybės 2019-11-05 raštas) informavo Statybos inspekciją, kad (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto. Inspekcijos vyriausioji specialistė, atsižvelgdama į šį pranešimą, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė 2019-12-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame užfiksavo, kad prie pastato įrengta automobilių stovėjimo aikštelė valstybinėje žemėje be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, kurios gabaritai - 5,30 x 28,70 m, su 3 vnt. papildomų aikštelių (iki šaligatvio), kurių gabaritai 2,50 x 5,0 m. Nustačiusi, kad statyba vykdoma savavališkai, 2019-12-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ir 3 vnt. pėsčiųjų takų valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), 2019-12-19 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo iki 2020-06-19 savo lėšomis nugriauti, išardyti savavališkai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę ir 3 vnt. pėsčiųjų takų ir sutvarkyti statybvietę.

Atsižvelgus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-16 paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad minėtu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengė ne automobilių aikštelę, bet privažiavimo kelią su šaligatviais, atlikti duomenų dėl statinio - automobilių stovėjimo aikštelės patikslinimai 2019-12-19 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento įrengtas plokščiasis horizontalus inžinerinis statinys (nesudėtingas, II gr. inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m² su trinkelių danga) valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. 2 ir atitinkamai patikslinimai atlikti 2019-12-19 privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. 2.

Buvo nustatyta, kad ginčo statinys – plokščias horizontalus inžinierinis statinys (nesudėtingas, II grupės inžinerinis statinys, užstatytas plotas - 189,61 m², su trinkelių danga) pastatytas, įrengtas, valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisinio pagrindo vykdyti ginčo statinio statybos, dėl ko statytojo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiant teisės akų reikalavimus atlikta statyba yra neteisėta.

Nesutiktina su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiu, kad jos atlikti darbai priskirtini privažiavimo kelio su šaligatviais kapitaliniam remontui, nes kokia statyba priskirtina statinio kapitaliniam remontui, apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis, kurioje nurodyta, kad „Statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).“ Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro administruojamame Nekilnojamojo turto registre įvažiavimo kelias ties daugiabučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas. Nesant oficialių duomenų apie šio statinio vietoje esantį kitą, kurio kapitalinį remontą teigia atlikusi bendrovė, registruotą statinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai atlikta statyba, kurios metu įrengtas naujas plokščias horizontalus inžinerinis statinys (nesudėtingas, II gr. inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m² su trinkelių danga), pagrįstai kvalifikuota kaip naujo statinio statyba. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Statybos inspekcija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-03-07 sprendimu Nr. 1-1419 buvo patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės žemės darbų vykdymo ir gatvių apsaugos taisyklės (toliau - Taisyklės), kurios nustato leidimų kasti ir (ar) aptverti išdavimo tvarką; konkrečias žemės darbų vykdymo sąlygas statant, rekonstruojant pastatus ir inžinerinius tinklus, įvertinant Vilniaus miesto ypatumus ir vadovaujantis žemės darbų vykdymo teisės aktų pagrindais (Statybos įstatymo Nr. 1-1240 pakeitimo įstatymas, STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“). Taisyklių 4 punkte nurodoma, kad „Statant, remontuojant bei rekonstruojant arba griaunant pastatus, inžinerinius įrenginius ir tinklus, žemės darbai vykdomi tiktai turint leidimą kasti ir (ar) aptverti“, 5 punktas nurodo, kad „Leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas“ atitinkamai pateikus Taisyklių 6 punkte išvardintus dokumentus.

Administracija, įvertinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, 2018-09-14 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas pritaikant patalpas neįgaliesiems, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikreipus į Administraciją dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakyta, jog prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos nebus išduodamos ir reikalaujama atlikti privalomuosius veiksmus, t. y. atkasti pažeistus medžių kamienus ir atstatyti visas pažeistas dangas į pradinę padėtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų neįvykdžius, Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį atliekantis statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste, 2019-11-05 raštu Nr. A51-106303/19(2.9.1.28-INF) informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, jog ties daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei prašė spręsti klausimą pagal kompetenciją. Po Statybos inspekcijos 2019-12-04 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje ir 2019-12-19 surašyto savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), Administracija pakartotinai 2020-01-22 raštu Nr. A318-152/20(2.9.1.28E-INF) informavo Statybos inspekciją, kad „(Duomenys neskelbtini) ties daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko privažiavimo kelio su šaligatviais kapitalinį remontą neturint nustatyta tvarka parengto dangų kapitalinio remonto aprašo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus sutikimo“.

Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek 2019-11-05 rašte Nr. A51- 106303/19(2.9.1.28-INF), tiek 2020-01-22 rašte Nr. A318-152/20(2.9.1.28E-INF) yra nurodoma tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai yra savavališkai vykdomi valstybinėje žemėje ir neturint atitinkamai nei automobilių stovėjimo aikštelei įrengti reikalingo, nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, nei privažiavimo keliui su šaligatviais kapitaliniam remontui reikalingo, nustatyta tvarka parengto dangų kapitalinio remonto aprašo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus sutikimo. Pažymėta, kad tiek vienu, tiek kitu atveju, Administracijos nuomone, tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai traktuojami kaip savavališki ir atliekami neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga buvo informuoti Inspekciją apie nustatytus pažeidimus ir atitinkamai Statybos inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8, 11 straipsniais vykdo statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, o nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, pagal kompetenciją imasi įstatymų nustatytų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti - šiuo atveju Statybos inspekcija 2020-05-29 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. APS-22 ir priėmė 2020-06-18 Nutarimą Nr. NSA-1, kurio pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta administracinėn atsakomybėn už Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, Reglamento 3 priedo 1.2 punkto pažeidimus.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 metais jis įsigijo dvi patalpas name adresu (duomenys neskelbtini). Pirkdami patalpas matė, jog yra privažiavimo kelias, nes tos patalpos anksčiau priklausė pašto skyriui, kuriame buvo pašto archyvai, todėl kelias ten buvo nuo senų laikų. 2018 metais savivaldybė išdavė leidimą patalpų įėjimą pritaikyti neįgaliems. 2018 m. rugpjūčio mėnesį darbų atlikimo metu buvo pastebėta, kas lyjant susidaro didelė bala, o visas jos vanduo subėga į patalpas, todėl iki 2019 m. sausio 7 d. vyko statybos darbai, buvo statoma atraminė sienutė. Tačiau šie statybos darbai buvo sustabdyti, nes namo gyventojai kreipėsi į teismą. Buvo iškelta baudžiamoji byla dėl statybų, jokie darbai nevyko, o vanduo toliau bėgo į patalpas. Statybų metu buvo tam tikra dalis kelio nukasta ir dėl lietaus bei kito poveikio duobė didėjo. 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo leista baigti statybas ir jos buvo baigtos. Buvo gauti leidimai drenažiniams šuliniams įrengti ir jie buvo įrengti. Tada buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad leistų atlikti privažiavimo kelio atstatymo darbus. Drenažiniai šuliniai buvo įrengti rugsėjo 1 dieną ir po to jie gavo raštą iš savivaldybės, kad jie turi kuo skubiau atstatyti privažiavimo kelią, nes priešingu atveju bus skiriama bauda. Jie atstatė kelią su trimis pėsčiųjų priėjimo takais nuo (duomenys neskelbtini). Vienas takas ėjo link advokatų kontoros, kitas – link UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, o trečias – link šoninių patalpų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstatė kelią, pateikė apie tai informaciją, kad infrastruktūros skyrius tai priimtų. Skyrius pareikalavo atsiųsti nuotrauką. Jie nusiuntė nuotrauką, o po kelių savaičių institucija juos informavo, kad yra gautas skundas dėl pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės. Norint legalizuoti nelegalią statybą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į savivaldybę, pasisamdė projektuotojus ir jie projektavo tą, ką parašė statybų inspekcija. Parengtas projektas buvo pateiktas Statybų inspekcijai. Ji pagal foto nuotrauką pamatė, kad tai nėra aikštelė, o privažiuojamasis kelias. Statybos inspekcija pakeitė savo poziciją, kad tai kelias. Jis kreipėsi į NŽT, Statybos inspekciją, tačiau neranda bendro atsakymo, kas toje aikštelėje yra negerai. Savivaldybė liudytojui pateikė elektroninius laiškus, kad dalis kelių nėra inventorizuoti, būtent tas kelias pateko tarp tų kelių, kurie nėra inventorizuoti. Birželio mėnesį buvo paskirta bauda. Dabar jie nežino, ką daryti, nes Statybos inspekcija reikalauja, kad kelias būtų nugriautas, o Savivaldybė reikalauja, kad kelias būtų, nes jeigu bus nugriautas, tai reikės sumokėti baudą. Yra 2008 sausio 9 d. įsakymas dėl kelių techninio reglamento patvirtinimo. Jame nurodyta, kad jeigu keičiamas viršutinis kelio sluoksnis, tai toks remontas vadinamas paprastuoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik pakeitė šio kelio viršutinį sluoksnį, nes jis buvo nusidėvėjęs. Šiai dienai kelias atitinka visus reikalavimus ir žmonės, kurie juo naudojasi, yra patenkinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo į tą kelią, jokios naudos iš to negavo, naudą gavo piliečiai, o institucija dar nori už tai bausti. Liudytojas taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja jo žmona, tačiau kai kurių niuansų su statybomis ji nesupranta, todėl jis pataria. Po kelio atstatymo darbų kelio matmenys nepasikeitė, tik dabartinė danga yra grįsta trinkelėmis, o ne suskilinėjusiu ir duobėtu asfaltu. Trinkelės buvo sudėtos po drenažo šulinių įrengimo, t.y. 2019 metų rugsėjo-spalio mėnesį. Buvusioji kelio dalis buvo išardyta 2018 metų lapkričio mėnesį, kai buvo gautas leidimas. Liudytojas negali pasakyti, kokią teritoriją apėmė statybų aikštelė. Kai teismo sprendimu buvo stabdomi darbai, tam tikra kelio dalis virto į duobę, todėl dėl saugumo aikštelė buvo platinama. Iš pradžių savivaldybei užteko to, kad pastatytose trijuose pėsčiųjų takuose būtų įrengti kuoliukai, kad ten nestatytų automobilių. Tie kuoliukai iki šiol nėra įrengti, nes dėl to kelio vyksta ginčas. Paaiškėjo, kad to kelio nėra registruose, todėl savivaldybė neleidžia to kelio statybos legalizuoti.

Liudytojas A. V. teismo parodė, kad jis yra Vilniaus miesto savivaldybės vyresnysis patarėjas ir nagrinėjamo kelio, kaip objekto, aplinkybės jam yra žinomos. Savivaldybės Infrastruktūros skyrius yra atsakingas už gatvės raudonąsias ribas ir išduoda leidimus atlikti darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. buvo išduotas leidimas dėl aptvėrimo ir medžiagų išsikrovimo. 2019 m. buvo leista įsirengti drenažinius šulinius. Juos rengiant buvo iškasta daug didesnė teritorija, nei numatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ be leidimo negalėjo atlikti kapitalinio kelio remonto, todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreiptasi, kad jie išardytų dangas ir parengtų projektą. Anksčiau ten buvo privažiavimo kelias, nes ten buvo patalpos, kurios buvo naudojamos išsikrovimui. Kas atsitiko paskui, liudytojui sunku pasakyti, bet buvo išplatinti praėjimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į infrastruktūros skyrių dėl projektavimo, bet jiems buvo pasakyta, kad reikia kreiptis į NŽT ir gauti jų pritarimą. Kiek jam žinoma, pritarimas nebuvo gautas. Po kelio atstatymo darbų realiai situacija pasikeitė, nes ir kelias, ir praėjimo takai praplatėjo. Tokiems darbams atlikti reikėtų rengti techninį projektą ir atlikti numatytus sprendinius, prieš tai suderinus sąlygas. Savivaldybė techninių sąlygų negali išduoti, nes kelias yra už gatvės raudonosios linijos ribų. Raudonos linijos nustatytos, o aikštelė yra už tų linijų. Neatitikimas yra tame, kad ten, kur dabar stovi automobiliai, ankščiau buvo tik pėsčiųjų takas ir tai matosi iš nuotraukų. Ginčo objekto dangą reikėjo sutvarkyti pagal buvusius jo parametrus. Tuomet būtų pateiktas derinimo projektas ir savivaldybė jį suderintų. Naujas objektas neatitinka seniau buvusių jo parametrų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į savivaldybę dėl objekto derinimo pagal naujus parametrus, tačiau tam, kad jis būtų suderintas, iš pradžių reikia gauti NŽT pritarimą. Liudytojo manymu, ginčo kelio buvo iškasta daugiau, nei reikia drenažiniams šuliniams įrengti, todėl ir buvo aptverta daug didesnė teritorija. Privažiavimo kelio viršutinės dangos sutvarkymas tai yra tada, kai nėra liečiami kelio apatiniai sluoksniai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atstatyti kelią tik tokio dydžio, koks jis buvo iki jo išardymo. Koks yra drenažinių šulinių diametras, liudytojui nežinoma. Mano, kad žala dėl tokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų yra patiriama ir dabar, nes kur anksčiau buvo pėsčiųjų takai, dabar ten stovi automobiliai. Liudytojas nėra ekspertas, todėl nežino, ar įrengus užtvarus, kad nestovėtų automobiliai, bus daroma žala. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė projektą drenažo šuliniams, tai šuliniai turėjo būti kelio ribose. Savivaldybė dangas priėmė.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Laima Daugėlienė teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai valstybei priklausančioje žemėje praplatino kelią vienu metru, taip pat prie kelio prijungė pėsčiųjų takus, kurie pagal dabartinius gabaritus yra automobilio stovėjimo vietos. Prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Linas Koženiauskas teismo posėdyje prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti, nes bendrovė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neskundė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Eglė Puronaitė palaikė atsiliepime nurodytą nuomonę ir prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Saulius Pikturna prašė skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad institucijos teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstatydamas kelią, pakeitė jo parametrus, išplatino šaligatvius, tačiau to patvirtinti dokumentais negali. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi sąžiningai, atliko statybas, įrengė drenažinius šulinius, sutvarkė kelią ir jokia žala nebuvo padaryta. Vertinant techninius parametrus, savivaldybė buvo suderinusi projektą dėl drenažinių šulinių, kurių diametras yra apie 5 metrus ir tokiems šuliniams iškasti reikia vietos. Dėl to, kad sprendimai nebuvo ginčijami, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pat pradžių bandė suderinti projektą dėl automobilių stovėjimo aikštelės įteisinimo, tačiau pasirodo, kad to negalima padaryti, nes reikia gauti NŽT pritarimą. NŽT pritarimo neduoda, nes savivaldybė nesuteikia įgaliojimo, todėl net norint įgyvendinti sprendimus, to negalima padaryti, nes susiduriama su institucijomis, su kuriomis susitarti nepavyko. Atstovo teigimu, aikštelė vizualiai išplatėjo, įrengus vietas neįgaliesiems. Mano, kad duotu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės nėra, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi sąžiningai, nes turėjo rinktis tarp dviejų dalykų - arba aiškintis, kaip jai atstatyti dangas, arba atstatyti dangas taip, kaip ji suvokia, kaip jos turi būti atstatytos. Kai atstatė, kaip suvokė, pasirodo, kad blogai ir gavo baudą. Nė viena institucija nenurodė, ką reikia padaryti, kaip atstatyti kelią, kad pateisintų lūkesčius. Dabar teigia, kad pažeidė, tačiau nenurodo, ką ir kiek. Atstovo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusižengimo nepadarė, todėl prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinė nuobauda paskirta už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje, kuriame numatyta, jog už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nesutinka su priimtu Statybos inspekcijos nutarimu, nes, kaip nurodoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio naujo plokščio horizontalaus nesudėtingo inžinierinio statinio valstybinėje žemėje neįrenginėjo, o tik savo lėšomis įrengė drenažinius šulinius ir po jų įrengimo atstatė buvusį kelią, žymiai pagerindamas jo būklę, todėl jokio tam statybą leidžiančio dokumento neprivalėjo gauti.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę, padarius Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Susipažinus su byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išsinuomavusi patalpas Nr. 12a ir Nr. 12b adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas, pritaikant patalpas neįgaliesiems (2 t., b.l. 50-52). Šių darbų vykdymui Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 22 d. išdavė leidimą aptverti ir kasti Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 53). Pagal paaiškinimus, vykdant statybos darbus paaiškėjus, kad lietaus vanduo užpila gyvenamojo namo sienas ir pamatus, statytojas ėmėsi iniciatyvos savo lėšomis įrengti infiltracinius šulinius. Šių darbų vykdymui 2019 m. birželio 17 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido įrengti infiltracinius šulinius (2 t., b.l. 89-90), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius 2019 m. rugpjūčio 9 d. išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą kasti Nr. (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų infiltracinių šulinių pastatymui, kuris galiojo iki 2019 m. rugsėjo 2 d. (2 t., b.l. 54). Infiltraciniai šuliniai buvo įrengti po privažiavimo keliu. Pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių dėl to, kad norint įrengti infiltracinius šulinius, buvo objektyviai būtina išardyti atitinkamą kelio dalį.

Kaip nurodoma, pabaigus minėtus statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo privalu sutvarkyti statybų aikštelę, kuri faktiškai buvo ant privažiavimo kelio, ten kur ir buvo įrengti infiltraciniai šuliniai ir vykdyti statybos darbai, pritaikant patalpas neįgaliesiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip kad nurodė - sutvarkė statybvietę, t.y. privažiavimo kelią ir tris pėsčiųjų takus, jungiančius šaligatvį arčiau gatvės su minėtu ginčo keliu prie pastato (duomenys neskelbtini), o būtent - išklojo naujomis trinkelėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, privažiavimo kelias ir pėsčiųjų takai buvo atstatyti į pirminę padėtį, nekeičiant jų matmenų, todėl tokių darbų atlikimui gauti statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Statybos inspekcija, kaip matyti, laikosi kitokios pozicijos, o būtent – teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliko privažiavimo kelio su šaligatviais kapitalinį remontą, įrengdama plokščią horizontalų inžinierinį statinį (nesudėtingas, II gr. inžinierinis statinys, užstatytas plotas – 189,61 m² su trinkelių danga) valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdama Statybos įstatyme numatytą teisinį reguliavimą. Statybos inspekcijos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai valstybei priklausančioje žemėje praplatino nurodytą kelią vienu metru, taip pat prie kelio prijungė pėsčiųjų takus, kurie pagal dabartinius gabaritus yra platesni ir šiuo metu faktiškai jie naudojami kaip automobilių stovėjimo vietos.

Tad šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų kvalifikavimo – t. y. ar konkrečiu atveju gali būti traktuojama, kad, kaip kad nurodoma nutarime, buvo pastatytas naujas statinys, ar, kaip nurodo atsakomybėn patrauktas asmuo – buvo atstatyta kelio danga, atitinkamai, ar konkretiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktiems darbams buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas, pritaikant patalpas neįgaliesiems, taip pat šių darbų atlikimui buvo išduotas leidimas aptverti ir kasti statybvietės teritoriją. Statybos eigoje paaiškėjus, kad yra būtina įrengti infiltracinius šulinius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas kasti ir įrengti infiltracinius šulinius po privažiuojamu keliu. Statybos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrenginėdama infiltracinius šulinius, iškasė daug didesnę teritoriją, nei buvo numatyta leidime ir be leidimo atliko kapitalinį kelio remontą, todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreiptasi, kad jie išardytų dangas, atkastų pažeistų medžių kamienus ir atstatytų visas pažeistas dangas į pirminę padėtį. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019-11-05 raštu Nr. A51-106303/19 (2.9.1.28- INF) informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, jog ties daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei prašė spręsti klausimą pagal kompetenciją. Statybos inspekcija, reaguodama į Administracijos 2019-11-05 raštą Nr. A51-106303-19 (2.9.1.28- INF), atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2019-12-04 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 17-18) ir nustačiusi, kad statyba vykdoma savavališkai 2019-12-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2020-01-22 raštu Nr. A318-152/20(2.9.1.28E-INF) informavus Statybos inspekciją, kad „(Duomenys neskelbtini) ties daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko privažiavimo kelio su šaligatviais kapitalinį remontą neturint nustatyta tvarka parengto dangų kapitalinio remonto aprašo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus sutikimo“, Statybos Inspekcija 2020-05-29 surašė administracinio nusižengimo protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl valstybinės žemės sklype šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), 2019 spalio mėn., savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengto plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio.

Šioje byloje niekam nekyla abejonių dėl to, kad norint įrengti infiltracinius šulinius pro privažiavimo keliu, buvo būtina išardyti privažiavimo kelią, kurį po statybos darbų pabaigos buvo privalu sutvarkyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, ji tik atstatė privažiavimo kelią į pirminę padėtį, žymiai pagerindama jo būklę ir nekeisdama jo matmenų. Teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, sprendžia, kad pagrindo sutikti su tokiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiais nėra.

Byloje esantis 2019 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad atlikus patikrinimą prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad šiuo adresu valstybinėje žemėje yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios gabaritai 5,30 x 28,70 m su 3 vnt. papildomų aikštelių (iki šaligatvio), kurių gabaritai 2,50 x 5,0 m. Pastebėtina, kad minėto objekto identifikavimas kaip stovėjimo aikštelės su automobilių stovėjimo vietomis buvo nurodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. rašte Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (t. 1, b. l. 16). Vis dėlto, kaip matyti iš pridėtų dokumentų bei institucijų atstovų paaiškinimų, gavus atitinkamus paaiškinimus, pozicija dėl minėto objekto traktavimo pasikeitė – t. y. 2019 m. gruodžio 19 d. surašytame savavališkos statybos akte buvo nurodyta, kad buvo įrengtas plokščias horizontalus inžinerinis statinys (nesudėtingas, II gr. Inžinerinis statinys, užstatytas plotas – 189,61 m2 su trinkelių danga) valstybinėje žemėje šalia pastato (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62), bei analogiškai šis objektas traktuojamas ir 2019 m. gruodžio 19 d. surašytame privalomame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius (t.1, b. l. 68-69). Pastebėtina, kad pastarieji aktai, kuriais įgaliota institucija pripažino atitinkamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus savavališkais, t. y. atliktais neturint statybą leidžiančio dokumento, suinteresuoto asmens nebuvo skundžiami teismui, nors, kaip matyti, šiuose aktuose teisė apskųsti buvo išaiškinta.

Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi pozicijos, kad jie tik atstatė buvusį privažiavimo kelią prie pastato (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo tokią pareigą, buvusiose ribose (t. y. nekeisdami matmenų), savo ruožtu institucijos laikosi pozicijos, kad kelio matmenys buvo pakeisti. Dėl pastarųjų argumentų pirmiausia pastebėtina, kad iš paaiškinimų matyti, kad minėtas privažiavimo kelias nebuvo inventorizuotas ir nėra įregistruotas kaip atskiras objektas, vis dėlto aplinkybė, kad minėtas kelias buvo, teismo vertinimu, laikytina įrodyta, įvertinus tiek proceso dalyvių paaiškinimus ir, be kita ko, byloje pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuota situacija, buvusi iki atitinkamų ginčo darbų atlikimo (t. 2, b. l. 1-2, taip pat liudytojo A. V. apklausos metu 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu). Vis dėlto šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad duomenų byloje apie minėto kelio matmenis, buvusius iki atitinkamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo, nėra, nors, kaip matyti, institucijų pozicija traktuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai negali būti vertinami kaip kelio buvusios kelio pažeistos dangos atstatymas iš esmės grindžiama tuo, kad buvo pakeisti minėto kelio matmenys. Taigi atitinkamas klausimas dėl kelio gabaritų (matmenų) šiuo atveju yra reikšmingas ir šiuo aspektu nors, kaip minėta, duomenų, kad šie matmenys būtų tiksliai užfiksuoti, teismas neturi, vis dėlto atitinkamos išvados gali būti daromos atsižvelgiant į tam tikras užfiksuotas aplinkybes, o būtent, kaip matyti – jau minėtame faktinių duomenų aptikrinimo vietoje akte nurodyti minėto kelio (po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų) matmenys, taip pat situacija užfiksuota ir nuotraukose. Be to, byloje, kaip minėta, pateiktos ir nuotraukos apie situaciją, buvusią iki minėtų statybos darbų atlikimo. Atitinkamai vizualiai įvertinus pastaruosius nuotraukose užfiksuotus duomenis, teismas sutinka su institucijų pozicija, kad iš tikrųjų minėto kelio matmenys po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo pasikeitė. Tokią išvadą, teismo vertinimu, leidžia daryti aplinkybė, jog, kaip matyti, prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pateiktose nuotraukose matyti, kad privažiavimo kelias trinkelėmis yra išgrįstas beveik iki pat medžių kamienų (1 t., b.l. 17-18) (pastebėtina, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2019 m. gegužės 28 d. rašte buvo raginamas atkasti pažeistus medžių kamienus (t. 1, b. l. 101-102), nors iki minėtų darbų užfiksuotoje situacijoje (nuotraukose) matyti, kad medžiai nuo privažiavimo kelio važiuojamosios dalies krašto auga akivaizdžiai didesniu atstumu (t. 2, b. l. 2). Analogiškai ir dėl trijų pėsčiųjų takų, jungusių šaligatvį su minėtu privažiavimo keliu - iki darbų atlikimo pėsčiųjų takai buvo išgrįsti šaligatvio plytelėmis, t.y. kiekvieno tako plotis buvo tolygus trims šaligatvio plytelėms. Akivaizdu, kad šie takai buvo skirti tik pėstiesiems, nes jie buvo per siauri statyti automobiliams ir buvo atskirti nuo važiuojamosios kelio dalies bordiūru. Patikrinimo akte yra užfiksuota, kad po atstatymo darbų buvusių trijų pėsčiųjų takelių (priėjimai nuo šaligatvio link ginčo kelio) matmenys - 2,50 m x 5,0 m (2 t., b.l. 1-2, taip pat liudytojo A. V. teismo posėdžio metu pateiktos nuotraukos; įvertinus naujų šių praėjimų takų plotį su gretima šaligatvio danga (plytelėmis), matyti, kad po darbų atlikimo iš esmės minėtų pėsčiųjų praėjimo takų plotis atitinka 5 šaligatvio plytelių plotį) ir, kaip matyti, faktiškai jie naudojami automobilių stovėjimui (pastebėtina, kad institucijos, kaip matyti, iš esmės traktuoja, kad buvo įrengtos automobilių stovėjimo vietos, savo ruožtu atsakomybėn patrauktas asmuo – kad tai neįgaliesiems pritaikyti šaligatviai (pėsčiųjų takai). Tad palyginus nuotraukas, darytas iki atitinkamų darbų (kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardija kaip kelio (dangos) atstatymo darbus) ir po jų, teismo vertinimu, akivaizdžiai matyti, kad tiek privažiavimo kelio, tiek su šiuo keliu besiribojančių pėsčiųjų takų (ar trijų automobilių stovėjimo vietų) gabaritai padidėjo.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtintą inžinerinių statinių apibrėžimą, šiems statiniams priskiriami „susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.“ Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, vadovaujantis Statybos

įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, priskiriamas nesudėtingajam statiniui. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Plokščias horizontalus inžinerinis statinys, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau - STR 1.01.03:2017), 3 lentelės 4.1. papunkčiu, kurio plotas > 100 m2 ? 10000 m2 priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybinėje žemėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), trinkelių danga užstatytas plotas yra 189,61 m2, taigi pripažintina, kad minėtas objektas priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui, kaip kad konstatuota ir skundžiamame nutarime. Atitinkamai įvertinus jau minėtus argumentus, susijusius su tuo, kad iš esmės buvo pakeisti šio inžinerinio statinio (kelio su besiribojančiais pėsčiųjų takais) matmenys, iš esmės sutiktina su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija traktuoti minėtą statinį kaip naujai pastatytą.

Kaip matyti tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyto protokolo, tiek ir iš priimto nutarimo, nurodyta, kad konkrečiu atveju buvo pažeisti Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentą. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punkto reikalavimai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Taigi, kaip matyti, institucija laikosi pozicijos, kad šiuo konkrečiu atveju statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Atitinkamai minėto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo „Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui“ 1.2 punktas numato vieną iš tokių (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas) atvejų – o būtent, kad toks leidimas reikalingas statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste. Pastebėtina, kad minėto statybos techninio reglamento 3 priedo 2.2 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas reikalingas ir rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį mieste.

Pastebėtina, be kita ko, jog byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad minėtas kelias bei su juo besiribojantys pėsčiųjų praėjimo takai (automobilių stovėjimo vietos) yra valstybinėje žemėje, taigi akivaizdu, kad atitinkamų statybos darbų atlikimui buvo būtina gauti NŽT sutikimą, kurio, kaip matyti, gauta nebuvo (NŽT sutikimas kasimo darbams buvo gautas tik infiltracinių šulinių įrengimui), kas taip pat, teismo vertinimu, rodo atitinkamų atliktų darbų savavališkumą.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, teismui pateikta dokumentų, iš kurių galima spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ imasi atitinkamų priemonių spręsti susidariusią situaciją, aiškintis, kaip turi (gali) būti vykdomi atitinkamų įgaliotų institucijų reikalavimai, susiję su ginčo darbais ir pan., kurie, be kita ko, duoda pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje atitinkamą neaiškumą galėjo sukelti ir institucijų pozicijų keitimasis ir pan. Vis dėlto minėti procesai, institucijų raštai, sprendimai ir pan. šiuo atveju vertintini kaip atitinkamų procedūrų, vykstančių jau po šioje byloje aktualių įvykių (aplinkybių), kai, kaip minėta, akivaizdžiai darbai buvo atlikti peržengiant buvusio objekto ribas (matmenis), taigi nėra pagrindo vertinti, kad atitinkamas pasekmes šiuo atveju galėjo lemti institucijų veiksmai (kaip nurodoma – jų nesusikalbėjimas ir pan.). Taigi atsižvelgiant į tai, minėti dokumentai, liudijantys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, esminės reikšmės šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėtų atitinkamų įvykdytų statybos darbų vertinimo kontekste neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra, pastebint, be kita ko, kad šiuo atveju pripažintina, kad skiriant už apdarytą nusižengimą administracinę nuobaudą, iš esmės buvo laikytasi nuobaudų skyrimo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. NSA-1 nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė