Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas netenkintas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio mėn. savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengė plokščią horizontalų inžinierinį statinį (nesudėtingas II grupės inžinierinis statinys, užstatytas plotas – 189,61 m² su trinkelių danga) valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punktą.

2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. NSA-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį už savavališką statybą buvo skirta 525 Eur bauda.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. kovo 18 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato S. Pikturnos skundo netenkino ir paliko galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. NSA-1 nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, jog nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teigimu atlikus – kelio (dangos) atstatymo darbus – tiek privažiavimo kelio, tiek su šiuo keliu besiribojančių pėsčiųjų takų matmenys pasikeitė – jų gabaritai padidėjo. Nustačius, jog inžinerinio statinio išorės matmenys buvo pakeisti, teismas sutiko su institucijos, priėmusios 2020 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. NSA-1, pozicija traktuoti minėtą statinį kaip naujai pastatytą, todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, savavališkai buvo įrengtas II grupės nesudėtingas statinys, kurio užstatytas plotas – 189,61 m² su trinkelių danga.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Pikturna apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.1. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje yra administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kelio matmenys po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo pasikeitė. Kelias yra tokių pačių matmenų ir toje pačioje vietoje kur ir buvo. Nurodoma, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad atstumas tarp privažiavimo kelio ir medžių nesikeitė. Liudytojas V. K. nurodė, kad įrengtų infiltracinių šulinių plotis yra 5 m., šuliniai įrengti po kelio danga. 2019 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad šiuo metu kelio plotis yra 5.30 m. (kartu su šaligatviu). Nuotraukos, prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo patvirtina, kad buvusio asfalto ir naujo trinkelėmis grįsto kelio plotis ties susikirtimo linija šiuo metu sutampa.

4.2. Apelianto vertinimu, teismas klaidingai konstatavo, kad iki darbų atlikimo pėsčiųjų takai buvo išgrįsti šaligatvio plytelėmis, kurių plotis buvo tolygus trims šaligatvio plytelėms. Iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad du takai buvo asfalto dangos ir vienas grįstas plytelėmis. Be to, negalima teigti, kad jie buvo per siauri statyti automobiliams, kadangi liudytojas V. K. patvirtino, jog tvarkant privažiavimo kelią, paaiškėjo, kad dalis pėsčiųjų takų buvo apaugusi žole ir pasislėpusi po gruntu. Visgi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo A. V. parodymais, kuris pripažino, kad prie privažiavimo kelio ir šaligatvių takų fiziškai niekada nebuvo, tačiau jo manymu kelias tapo platesnis.

4.3. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė norminius teisės aktus, kadangi vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ būtina konstatuoti, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų privažiavimo kelias neegzistavo, o teismas konstatavo, jog privažiavimo kelias egzistavo ir jo matmenys yra 5,30 x 28,70 m., t. y. 152,11 m². Be to, išskaičius privažiavimo kelio plotą iš plokščio horizontalaus inžinerinio statinio ploto, toks statinys nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 reglamentavimo sritį, nes jis bus mažesnis nei 100 m².

4.4. Pažymima, jog Kelių statybos ir remonto rūšis reglamentuoja specialusis teisės aktas – Kolegialių institucijų 2008 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“. Pagal minėto reglamento 1 priedo 5 dalį, statybos rūšis, kai iš dalies ar visiškai keičiami kelio viršutiniai sluoksniai, yra priskiriama paprastojo remonto darbams, kuriems leidimas nereikalingas. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė privažiavimo kelio viršutinį sluoksnį, atstatydama nusidėvėjusį kelio paviršių.

4.5. Pareiškėjo teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į nusižengimo turinį ir netinkamai įvertino subjektyvųjį nusižengimo požymi – kaltę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė padaryti administracinį nusižengimą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinimai buvo susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimu atstatyti buvusį privažiavimo kelią įvykdymu, o atliktas kelio sutvarkymas jokios žalos niekam nesukėlė. Iki darbų atlikimo kelio būklė buvo nepatenkinama, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalavo atstatyti kelią, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelią atstatė savo lėšomis ir naujomis medžiagomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuprantama, kokią neteisėtą veiką atliko vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, o byloje esantys susirašinėjimai su valstybės institucijomis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė išspręsti susidariusią situaciją. Šiuo metu, nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali nurodyti, kokių išmatavimų turi būti privažiavimo kelias, tačiau reikalauja vykdyti privalomą nurodymą.

4.6. Skunde pabrėžiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymu išaiškinti, kokiu būdu bendrovė privalo įvykdyti privalomąjį nurodymą ir įgyvendinti valstybės institucijų reikalavimus – Inspekcijos reikalavimą nugriauti naują statinį ir Vilniaus miesto Savivaldybės reikalavimą atstatyti buvusį privažiavimo kelią. Gavęs abstraktų Inspekcijos atsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimą ir įpareigoti atsakovę pateikti išsamų privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą.

5.1. Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus išnagrinėjo ir įvertino tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, o padarytas išvadas pagrindė bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų, o skunde įvardijami „privažiavimo kelio su pėsčiųjų takais“ matmenys, buvę iki naujo plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio statybos, neturi jokios reikšmės padarytam administraciniam nusižengimui.

5.2. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad šiuo metu kelio plotis yra 5.30 m. (kartu su šaligatviu), kadangi šaligatvis į Inspekcijos išmatuoto plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio plotį nepatenka, šio statinio matavimai atlikti iki šaligatvio.

5.3. Pažymima, kad apelianto nurodytas inžinerinis statinys nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytus reikalavimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skunde įvardintas kelias iki Inspekcijos užfiksuotų savavališkos statybos darbų atlikimo neturėjo laikančiųjų konstrukcijų, gatvės elementų, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, byloje nėra duomenų, kad buvo suformuota tokio statinio kadastrinių matavimų byla, todėl įvardijamas kelias negali būti laikomas statiniu kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktas.

5.4. Nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatytas naujas inžinerinis statinys, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.1. papunkčiu, atsižvelgiant į šio statinio plotą, priskirtinas II grupės nesudėtingajam statiniui, o iki naujo statinio statybos toje pačioje vietoje buvę kiti objektai, statinio klasifikavimui ir priskyrimui atitinkamai grupei ar kategorijai, jokios reikšmės neturi.

5.5. Atsiliepime pabrėžiama, jog iš Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimų vietoje akto Nr. FAK-2495 (23.31), prie jo pridėtų nuotraukų ir byloje esančių nuotraukų, akivaizdu, kad yra naujai pastatytas vientisas statinys, apimantis aikštelę, kurios matmenys 5,30 x 28,70 m su 3 vnt. aikštelių, kurių matmenys – 2,50 x5, m, ir kurio bendras užstatytas plotas – 189,61 m² , o ne iš visiškai atskirų dalių ar kelių atskirų statinių, suformuotas statinys. Taigi, skunde nurodytas plotų skaičiavimas, niekaip nepagrindžia skundo teiginių dėl netinkamo Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 nuostatų taikymo.

5.6. Nurodoma, kad dėl kelio, kuris nebuvo suformuotas pagal Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nurodytus statiniui keliamus reikalavimus, kurio statyba nebuvo užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir, kuris nebuvo įregistruotas kaip statinys, pasisakyta ir teismų praktikoje suformuojant aiškią taisyklę, kad toks objektas negali būti laikomas statiniu, taigi, negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-738-614/2021).

5.7. Byloje nenustatyta, kad skunde nurodomas „privažiavimo kelias“ buvo inventorizuotas ir įregistruotas kaip atskiras objektas, todėl nors ir egzistavo, tačiau neatitiko teisės aktuose įtvirtintų sąlygų dėl jo priskyrimo statiniui, todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastatytą statinį įvertino kaip naujai pastatytą, o ne rekonstruotą ar remontuotą. Statybos įstatyme yra išskiriamos 3 statinio statybos rūšys: nauja statyba, remontas ir rekonstrukcija, dvi iš jų: remontas ir rekonstrukcija, atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 53 ir 54 punktus, gali būti atliekami tik, kai naujo statinio statyba yra baigta ir statinys suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Taigi, statytojas gali remontuoti ar rekonstruoti tik tokį statinį, kurio statyba užbaigta ir kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir statytojas turi daiktines teises į statinį, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įrengtas naujas horizontalus 189,61 m² ploto inžinerinis statinys, niekada nebuvo suformuotas kaip statinys, todėl negalėjo būti rekonstruojamas ar remontuojamas.

5.8. Institucijos vertinimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra jokio pagrindo, o pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta subjektyvi nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo, nepaneigia byloje nustatytų administracinio nusižengimo aplinkybių, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl savavališkai atliktų statybos darbų.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ginčija byloje nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, neigia savavališkos statybos faktą, nurodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstatė buvusį privažiavimo kelią, pakeisdamas privažiavimo kelio viršutinį sluoksnį.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei motyvuotą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, pagrįstai konstatuodamas, jog valstybinėje žemėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, buvo savavališkai įrengtas II grupės nesudėtingas statinys, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

8. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už atitinkamo naujo statinio savavališką statybą (56 straipsnio 1–6 dalys), už statinio rekonstravimą (7–12 dalys), kapitalinį remontą (13–18 dalys) bei paprastąjį remontą (19–24 dalys), taip pat už atitinkamo statinio savavališką griovimą (25–30 dalys). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog naujai pastatyto inžinerinio statinio išorės matmenys buvo pakeisti, konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengė plokščią horizontalų inžinierinį statinį valstybinėje žemėje ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 punktą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, remiantis kuriuo administracinė atsakomybė kyla statytojams už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą.

9. Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens veiksmus aktualus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninio reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Minėto statybos techninio reglamento 7 punkte nustatytos statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis remontas ir paprastasis remontas) bei statinio griovimas. Kaip matyti iš savavališkos statybos akto, kuriame nurodoma statybos rūšis – naujo statinio statyba, bei administracinio nusižengimo protokolo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimo, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo ribas apibrėžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuota naujo nesudėtingo statinio savavališka statyba. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 8 punktu, naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, o naujo statinio statybos tikslai, be kita ko, yra pastatyti naują statinį, atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį (8.1, 8.5 papunkčiai).

10. Pagal bylos duomenis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius informavo Inspekciją, kad valstybinėje žemėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto. Inspekcija, gavusi savivaldybės administracijos pranešimą, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštelė be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, kurios gabaritai – 5,30 x 28,70 m, su 3 vnt. papildomų aikštelių (iki šaligatvio), kurių gabaritai 2,50 x 5,0 m (2019 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2495 (23.31)). Nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-191219-00058 ir privalomieji nurodymai – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-191219-00056 ir pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061. 2020 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus paaiškinimą, jog minėtu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengė ne automobilių aikštelę, bet privažiavimo kelią su šaligatviais, buvo patikslintas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-191219-00058, nurodant, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento įrengtas – plokščiasis horizontalus inžinerinis statinys (nesudėtingas, II grupės inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m² su trinkelių danga) bei surašyti: savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-191219-00058 Versija Nr. 2 ir patikslinti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Už nustatytą pažeidimą statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2020 m. birželio 18 d. priimtas nutarimas Nr. NSA-1, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį.

11. Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nuo pat tyrimo pradžios neigė naujo plokščio horizontalaus nesudėtingo inžinierinio statinio valstybinėje žemėje įrengimą, tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengus drenažinius šulinius, po jų įrengimo buvo atstatytas buvęs kelias – pakeistas privažiavimo kelio viršutinis sluoksnis, atstatant nusidėvėjusį kelio paviršių. Analizuojant pastarąsias aplinkybes, bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė statybos leidimą pritaikyti patalpas neįgaliesiems ir leidimą aptverti ir kasti (t. 2, b. l. 50-53). Atliekant statybos darbus, nustačius, kad lietaus vanduo užpila gyvenamojo namo sienas ir pamatus, statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius išdavė sutikimą Nr. SUVA-(8.53.E), kuriuo leido įrengti infiltracinius šulinius (t. 2, b. l. 89-90), savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius 2019 m. rugpjūčio 9 d. išdavė leidimą kasti Nr. AK-2244/42/2019 lietaus nuotekų infiltracinių šulinių pastatymui (t. 2, b. l. 54). Pastebėtina, jog nurodyti infiltraciniai šuliniai buvo įrengti po privažiavimo keliu, t. y. valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota atlikus statybos darbus sutvarkyti statybų aikštelę – Administracijos Infrastruktūros skyrius raštu Nr. A51-102006/19(2.0.4.9E-INF) „Dėl dangų atstatymo po lietaus nuotekų infiltracinių šulinių įrengimo (duomenys nesklebtini)“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog gatvių, kiemų dangos atstatomos vadovaujantis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1419 patvirtintomis Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklėmis, kuriose numatyti reikalavimai dangų atstatymo darbams ir jų kokybei – po perkasų sugadintos dangos (asfaltbetonis, veja) turi būti atstatytos į prieš tai buvusią padėtį (t. 2, b. l. 55-56).

12. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog kvalifikuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus (past. – bendriausia prasme – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 dalies 85 punktas) nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, ar statyba buvo vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Vadovaujantis tiek aukščiau aptartu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002, tiek Statybos įstatymo 2 dalies 26 punktu, naujo statinio statyba laikoma statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, arba atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Taigi, naujo statinio statyba siejama su statinio naujumu, pažymint, jog ji atliekama statinių neužimtame žemės paviršiaus plote. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas kelias, kuris nebuvo inventorizuotas ir neįregistruotas kaip atskiras objektas, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės buvo įpareigota atstatyti į pradinę padėtį, be kita ko, ir Administracijos Infrastruktūros skyriaus raštu Nr. A51-102006/19(2.0.4.9E-INF). Ankstesnio statinio – kelio egzistavimą patvirtina ir proceso dalyvių – A. V. paaiškinimai bei byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota situacija, buvusi iki atitinkamų ginčo darbų atlikimo (t. 2, b. l. 1-2). Priešingai nei teigiama Inspekcijos atsiliepime, statinio apibrėžimas Statybos įstatyme nėra siejamas su tokio statinio įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, o duomenys apie turtą viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją, taigi, aplinkybė, jog statinys nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nesuteikia pagrindo teigti, kad toks objektas negali būti laikomas statiniu, dėl ko savaime negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, tokiu būdu iš esmės realiai neatsižvelgiant į objektyviai atliktą statybos rūšį, nustačius, jog statinys neįregistruotas visais atvejais preziumuojant, kad buvo savavališkai pastatytas naujas statinys, apribojant galimybę diferencijuoti atsakomybę juridiniam asmeniui pagal Statybos įstatymo 56 straipsnį. Kita vertus, pastaroji aplinkybė iliustruoja būtent tai, jog neįregistravus statinio atliekami darbai iš esmės visais atvejais bus savavališki, kadangi leidimai statybai negali būti išduodami (Statybos įstatymo 2 dalies 46 punktas).

13. Pastebėtina, jog statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius, viena iš inžinerinių statinių grupių yra susisiekimo komunikacijos, o vienas iš susisiekimo komunikacijų pogrupių – gatvės. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.1 papunkčiu, keliai – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: važiuojamoji dalis, <...> pėsčiųjų ir dviračių takai. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėse KPT SDK 07 (patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-16), nustatyti automobilių kelių ir kitų eismo vietų naujai tiesiamų, rekonstruojamų ir remontuojamų dangų konstrukcijų projektavimo techniniai reikalavimai (1 punktas), kuriuose numatyta, jog danga gali būti asfalto, betono, trinkelių, plokščių bei žvyro (9.1. punktas). Kaip matyti iš byloje esančios nuotraukų, kuriose užfiksuota situacija, buvusi iki atitinkamų ginčo darbų atlikimo, valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas kelias – asfalto danga su pėsčiųjų takais, taigi nėra pagrindo sutikti su atsiliepime nurodoma aplinkybe, jog kelias iki Inspekcijos užfiksuotų savavališkos statybos darbų atlikimo neturėjo laikančiųjų konstrukcijų, ar gatvės elementų.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu būtent tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriui 2019 m. rugpjūčio 9 d. išdavus leidimą kasti Nr. AK-2244/42/2019 (t. 2, b. l. 54), įrengiant infiltracinius šulinius po privažiavimo keliu, pastarasis buvo išardytas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrenginėdama infiltracinius šulinius, iškasė daug didesnę teritoriją, nei buvo numatyta leidime, t. y., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimu teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotas ir neįregistruotas statytinis iš esmės buvo išmontuotas, išardant statinio konstrukcijas, statytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant jas atstatyti į pradinę padėtį, atlikus darbus. Taigi, po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų kasimo darbų privažiavimo kelias iš esmės neegzistavo, kadangi pastarąjį buvo būtina atstatyti į pradinę padėtį, todėl įvertinus tai, jog naujo statinio statybos tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, ar atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė norminius teisės aktus, kadangi, kaip jau buvo minėta, kelias buvo išmontuotas būtent po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų.

15. Statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ignoruojant tiek Administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. raštą Nr. A256-597/19(2.9.4.9E-UK7) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuotas, kad turi kuo skubiau atkasti pažeistus medžių kamienus ir atstatyti visas pažeistas dangas į pradinę padėtį, tiek Administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. A256-1111/19(2.0.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ pakartotinai statytoją įpareigojant atkasti pažeistus medžių kamienus ir atstatyti visas pažeistas dangas į pradinę padėtį, tiek Administracijos Infrastruktūros skyrius raštą Nr. A51-102006/19(2.0.4.9E-INF) po perkasų sugadintos dangas (asfaltbetonis, veja) atstatyti į prieš tai buvusią padėtį, nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, jog prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas plokščias horizontalus inžinerinis statinys, kurio gabaritai 5,30 x 28,70 m su 3 vnt. papildomų aikštelių (iki šaligatvio), kurių gabaritai 2,50 x 5,0 m. Pabrėžtina, jog vadovaujantis 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimo Nr. 1-1419 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą atlikti kasinėjimo darbus Vilniaus miesto savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje“ 43 punktu, suardyta kelių, gatvių, įvažiavimų danga naujai klojama, be kita ko, laikantis šių Taisyklių: išardytų šaligatvių danga, neatsižvelgiant į jos tipą, įrengiama išardytame plote; važiuojamoji gatvės dalis su asfaltbetonio danga įrengiama išardytame dangos plote, užfiksuotame dvišaliu aktu, surašytu perduodant dangą taisymui ir kt.

16. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nurodydamas, jog ankstesnio statinio – kelio ir šaligatvio, ir naujo statinio matmenys po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo nepasikeitė, aukštesnės instancijos teismas, sugretinęs faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytus statinio matmenis su aplinkybėmis, užfiksuotomis nuotraukose iki statytojo atliktų darbų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog naujo statinio matmenys po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo pasikeitė, kadangi iki minėtų darbų atlikimo užfiksuotose nuotraukose (t. 2, b. l. 2) akivaizdžiai matyti, kad medžiai nuo kelio važiuojamosios dalies krašto auga didesniu atstumu, o peržiūrėjus byloje esančias nuotraukų kopijas (t. 2, b. l. 1-2) viešai prieinamame internetiniame tinklalapyje – https://www.google.lt/maps/, trys pėsčiųjų takai, jungę šaligatvį su keliu, buvo išgrįsti šaligatvio plytelėmis, kurių dviejų tako plotis buvo tolygus trims šaligatvio plytelėms, tačiau vieno, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje – penkioms. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie takai buvo skirti tik pėstiesiems, nes buvo ne tik per siauri statyti automobiliams, bet ir atskirti nuo važiuojamosios kelio dalies bordiūru. Tuo tarpu, Inspekcijos patikrinimo akte nustatyta ne tik tai, kad po atstatymo darbų buvusių trijų pėsčiųjų takelių (priėjimai nuo šaligatvio link ginčo kelio) takų plotis atitinka jau 5 šaligatvio plytelių plotį, o jų matmenys ? 2,50 m x 5,0 m (t. 2, b. l. 1-2), bet ir Inspekcijos patikrinimo akte akivaizdžiai užfiksuota transporto priemonės dalis (t. 1, b. l. 18) – faktiškai stovinti buvusio pėsčiųjų tako vietoje, t. y. faktiškai jie naudojami automobilių stovėjimui. Pabrėžtina ir tai, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi pėsčiųjų takai iki statytojų atliktų darbų buvo grįsti plytelėmis, o jų ribos neuždengtos – aiškiai matomos.

17. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, jog atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems leidimas nereikalingas. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 3 lentelės 4.1. papunkčiu, nagrinėjamu atveju nustatytas 189,61 m² plokščias horizontalus inžinerinis statinys priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui. Minėto reglamento 3 priedo 1.2. papunktyje nustatyta, kad leidimas privalomas siekiant statyti naują nesudėtingą statinį mieste. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavališka statyba yra statinio statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Minėto įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtintas statybos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudimas.

18. Aptartų aplinkybių kontekste, sutiktina su Inspekcijos atsiliepime nurodoma aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju yra naujai pastatytas vientisas statinys, apimantis aikštelę, kurios matmenys 5,30 x 28,70 m su 3 vnt. aikštelių, kurių matmenys – 2,50 x 5 m, ir kurio bendras užstatytas plotas – 189,61 m², o ne atskirų dalių ar kelių atskirų statinių, suformuotas statinys, todėl skunde nurodytas plotų skaičiavimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo netinkamai taikomos Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 nuostatos. Priešingai, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąmoningai ignoruodamas Administracijos Infrastruktūros skyriaus raginimus po perkasų sugadintą dangą (asfaltbetonis, veja) atstatyti į prieš tai buvusią padėtį – išardytų šaligatvių dangą, važiuojamąją gatvės dalį su asfaltbetonio danga, suvokdamas, jog neturi statybą leidžiančio dokumento (past. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišduotas prisijungimas prie susisiekimo komunikacijų sąlygų projektams – „Teritorijos prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sutvarkymo ir avarinės būklės padarinių pašalinimo“ (t. 2 b. l. 31-41)), neturi atitinkamai nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, savavališkai įrengė inžinierinį statinį su trinkelių danga – 189,61 m² ploto. Taigi, suvokė savo veikos draudžiamumą ir norėjo taip veikti, sąmoningai ignoruodamas Inspekcijos nurodymus, todėl veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos, matyti, kad šiuo atveju, vadovaujantis administracinio nusižengimo bylos tyrimo medžiaga, buvo atlikta naujo statinio statyba: išardžius ankstesnį statinį – kelią su šaligatviu, buvo pastatytas naujas statinys, įrengiant naujas laikančias konstrukcijas, padidinant statinio išorės matmenis. Šie duomenys užfiksuoti tiek inspekcijos patikrinimo akte, tiek fotonuotraukose, kitų duomenų, paneigiančių patikrinimo metu fiksuotas faktines aplinkybes, byloje nėra. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems leidimas nereikalingas.

19. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje faktinės aplinkybės nustatytos tinkamai ir kvalifikuotos teisingai pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį dėl to, kad statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengė plokščią nesudėtingą II grupės horizontalų inžinierinį statinį valstybinėje žemėje – mieste, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punktą.

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.