- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-426-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Deividas Kursevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12899-656/2008 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl garbės ir orumo pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. 2008-07-10 pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkantį ir ieškovės garbę ir orumą žeminantį teiginį „Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiųjų specialistų 2007-05-15 išduotą pažymą Nr. (100)-11.22-283 V. D. vardu per klaidą, pateikus suklastotus dokumentus“ paneigtų oficialiu raštu tokiu tekstu: „Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiųjų specialistų 2007-05-15 išduota pažyma Nr. (100)-11.22-283 V. D. vardu, jai pateikus nesuklastotus dokumentus“, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. gegužės mėnesį kreipėsi į atsakovą (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą) su prašymu išduoti pažymą apie nebaigtą statyti statinį. Ieškovė kartu su prašymu pateikė ir dvi kadastrinių matavimų bylas, statybos leidimą bei gyvenamojo namo projektą. Statomas namas nuo pat pradžių buvo pritaikytas gyventi dviem šeimoms. Kadangi ieškovė siekė įregistruoti du butus, prašyme ir atkreipė atsakovo dėmesį skliausteliuose nurodydama faktinę padėtį (2 butai). 2007-05-05 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išdavė pažymą, kad dviejų butų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) statomas be esminių nukrypimų nuo projekto. Ieškovė pažymą pateikė VĮ Registrų centras ir įregistravo nuosavybės teise į nebaigtą statyti dviejų butų gyvenamąjį namą. 2007 m. spalio mėnesį ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai, tačiau ieškovė buvo informuota, kad sąvadas nebus išduotas, kol ji nesutvarkys visų dokumentų pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006-07-03 išduotą statybos leidimą Nr. 0587. Ieškovė sužinojo, kad atsakovas pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai raštą, kuriame nurodė, kad pažyma apie nebaigtą statyti namą išduota per klaidą, nes ieškovė pateikė suklastotus dokumentus. Tokiu būdu atsakovas kitos institucijos darbuotojams pateikė tikrovės neatitinkančią ir ieškovės garbę ir orumą žeminančią informaciją. 2008-02-07 ieškovė pateikė Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus dėl dokumentų suklastojimo arba raštu paneigti klastojimo faktą. Iš atsakovo 2008-05-15 rašto Nr. (100)-11.55-545 Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai turinio aišku, jog atsakovas nežino, ar dokumentai buvo suklastoti, tačiau dokumentų klastojimo aplinkybę Vilniaus rajono savivaldybei pateikė kaip žinią, o ne kaip nuomonę. Atsakovas, išduodamas pažymą, kad statinys yra statomas be esminių nukrypimų, privalėjo atlikti eilę veiksmų ir imtis priemonių faktui patikrinti, o ne remtis vien ieškovės prašymu. Atsakovas, rašte nurodęs, kad ieškovė pateikė neva suklastotus dokumentus, tokiu būdu apkaltino ieškovę nusikalstamos veikos padarymu. Ieškovė niekuomet nebuvo patraukta atsakomybėn už dokumento klastojimą, dėl tokios veikos nebuvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas, joks kompetentingas tokį klausimą nagrinėti įgaliotas subjektas nevertino ieškovės pateikto prašymo kaip suklastoto (LR CK 2.24 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pagal išduotą statybos leidimą vienam buto namui statyti, pastatė dviejų butų gyvenamąjį namą, t.y. nesilaikydama projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo reikalavimų, vykdė savavališką statybą. Siekdama šį savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą įregistruoti registre, ieškovė kreipėsi su prašymu (jame nurodė – gyvenamasis namas (2 butų namas), 2006-07-03 statybos leidimas Nr. 0587) į atsakovą dėl pažymos apie nebaigtą statyti statinį išdavimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistai per klaidą 2007-05-15 ieškovei išdavė pažymą apie dviejų butų gyvenamojo namo nebaigtą statybą. Šios pažymos pagrindu ieškovė įregistravo dviejų butų gyvenamąjį namą VĮ Registrų centras ir butus su žemės sklypo dalimis pardavė UAB „Selista“ ir UAB „Solna“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-03-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2439-331/2008 pagal V. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai pripažino, kad ieškovė, pastatydama dviejų butų gyvenamąjį namą, pažeidė projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo reikalavimus, gaudama pažymą apie tinkamumą naudoti ir įregistruodama dviejų butų gyvenamąjį namą vietoj vieno buto, veikė nesąžiningai, klaidino valstybės tarnautojus, turėjo kitą tikslą - komercinį, t.y. užsiimti kotedžų statyba ir pardavimu. Dėl šių aplinkybių ieškovės teiginiai, kad ji nepateikė žinomai suklastoto dokumento atsakovui, neatitinka tikrovės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė ieškovės garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-12-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog pati ieškovė pripažino, kad ji sąmoningai prašyme nurodė jos turimo statybos leidimo neatitinkančius duomenis. Teismas pažymėjo, jog dokumentų klastojimo sąvoka gali būti aiškinama bendrine prasme kaip tyčinis žinomai neteisingų duomenų įrašymas į bet kokį rašytinį dokumentą, taip pat gali būti aiškinama ir LR Baudžiamojo kodekso 300 str. ir 175 str. prasme. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį yra teisės ar pareigos atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu. Teismas konstatavo, jog pats prašymas išduoti pažymą nesukūrė ieškovės teisės registruoti nebaigtą statyti statinį, kaip dviejų butų gyvenamąjį namą. Teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė suklastojo dokumentą baudžiamosios teisės prasme. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kad ieškovė žinojo ir suvokė, kad ji turi leidimą ir stato vieno buto gyvenamąjį namą. Teismas pažymėjo, jog byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ieškovė tyčia į prašymą įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis. Statomo vienbučio namo projekto ir statybos leidimo pakeitimai, leidžiant statyti dviejų butų gyvenamąjį namą galimi tik po to, kai ieškovė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija atliks LR Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas teisines procedūras. Teismas nustatė, kad ieškovė nustatytų procedūrų neatliko ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistravo kaip dviejų butų gyvenamąjį namą. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės nesąžiningumas atliekant teisinę nebaigtos dviejų butų gyvenamojo namo statybos registraciją konstatuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-03-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2439-33/2008. Teismas padarė išvadą, jog šis sprendimu nustatytas ieškovės nesąžiningumas yra prejudicinis faktas. Teismas pažymėjo, jog nei atsakovas, nei Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra teisėsaugos institucijos, įgaliotos konstatuoti, ar asmuo padarė nusikalstamą veiklą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai adresuotame rašte nurodytų duomenų nepaskelbė visuomenei, rašto turinys nėra vieša informacija, todėl šiuose rašte esanti informacija negalėjo turėti įtakos visuomenės nuomonės apie ieškovę pakitimui, kartu – jos garbės ir orumo pažeidimui. Teismas pažymėjo, jog atsakovo teiginys, kad ieškovė pateikė suklastotus dokumentus, vertinamas kaip atsakovo pareigūnų nuomonė, kuri teisinių pasekmių nesukelia, pareigūnų subjektyvus požiūris ir prielaida, todėl negali būti laikomas kaip teisingas faktas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodomai informacijai dėl aiškiai išreikšto subjektyvaus pobūdžio negali būti keliamas žinių atitikimo tikrovei kriterijus. Teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką valstybės institucijų tarnybinio susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, dėl to tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus (LR CPK 182 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimas Nr. 1, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-21/2006).
Ieškovė V. D. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinio reikalavimus, bei priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neteisingai rėmėsi teismų praktika. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pati ieškovė pripažino, kad ji sąmoningai prašyme nurodė jos turimo statybos leidimo neatitinkančius duomenis, neatitinka byloje esančių faktinių aplinkybių, kadangi tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog prašyme nurodydama gyvenamasis namas (2 butų namas) nurodė tą aplinkybę, kurios siekė, t.y. viename name įregistruoti du atskirus butus su atskirais numeriais ir unikaliais numeriais. Šis prašymas nesudarė jokių sąlygų atsakovui išduoti ieškovei pažymą, kaip teigė atsakovas, per klaidą. Teismas neatkreipė dėmesio į svarbius faktus, jog ieškovė be prašymo atsakovui buvo pateikusi statybos leidimą, gyvenamojo namo projektą, dvi kadastrinių matavimų bylas, iš kurių atsakovas ir privalėjo nustatyti ar statinys buvo statomas be nukrypimų.
Žemesnės instancijos teismas
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-03-27 sprendimu, teigdamas, kad jame nustatytas ieškovės nesąžiningumas yra prejudicinis faktas, kadangi minėtame sprendime nėra nurodyta, jog ieškovė klastojo dokumentus. Ieškovei nesuprantama, kodėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos reikalavimų pažeidimą bei nesąžiningą veikimą pirmosios instancijos teismas traktuoja, kaip dokumentų klastojimą, kai tuo tarpu ieškovė neklastojo jokio dokumento, o atsakovas pats atsiliepime nurodė, jog jo specialistai per klaidą ieškovei išdavė pažymą.
3) Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nėra teisėsaugos institucija, įgaliota konstatuoti, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau būtent taip ir elgėsi atsakovas, nurodydamas savo raštuose, jog ieškovė klastojo dokumentus, t.y. ėmėsi teisėsaugos institucijų vaidmens. Sprendime nurodytas BK 300 str. labai aiškiai apibūdina sąvoką – dokumentų suklastojimas, kuri niekaip nesiejama su žinomai neteisingų duomenų įrašymu į bet kokį rašytinį dokumentą. Atsakovas galėjo savo raštuose visą situaciją įvardinti ir kitomis teisingomis ir tinkamomis sąvokomis: „įrašė neteisingus duomenis“ ir pan., tačiau nurodė, kad ieškovė suklastojo dokumentus, t.y. padarė nusikaltimą.
4) Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad rašte nurodyti duomenys nepaskelbti visuomenei, rašto turinys nėra vieša informacija, todėl negali pažeisti ieškovės garbės ir orumo. Šiuo atveju ieškovė buvo apkaltina suklastojusi dokumentus raštuose, kuriuos viena valstybės institucija siuntė kitai institucijai. Abi institucijos yra visiškai atskiri vienetai, nesusijusios įstaigos ir susirašinėjimas vyko ne vienos kažkurios institucijos viduje. Teismo sprendime nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2006 faktinės aplinkybės nėra tapačios šiai nagrinėjamai bylai.
5) Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo teiginys, jog ieškovė pateikė suklastotus dokumentus, vertinamas kaip pareigūnų nuomonė, nesukelianti teisinių pasekmių, kad tai pareigūnų subjektyvus požiūris ir prielaida, todėl negali būti laikomas kaip teisingas faktas. Atsakovo specialistai minimame rašte aiškiai nurodė, kad ieškovė pateikė suklastotus dokumentus, tai nurodyta kaip neginčijamas faktas. Kita vertus, ieškovei nesuprantama, kodėl teismas nenusprendė, jog toks atsakovo subjektyvus požiūris turėtų būti paneigtas, kaip neatitinkantis tikrovės.
6) Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 4 p. paskleistomis žiniomis laikomos žinios, paskleistos dokumentuose, išdėstytos tarnybinėse charakteristikose, praneštos vienam ar daugeliui asmenų pokalbio metu, viešuose pasisakymuose bei paskelbtos kitu būdu žodine, rašytine ar kita materialine forma, ir kiekvienu atveju nustatant, ar buvo žinių paskleidimo faktas, teismas privalo išsiaiškinti, ar tos žinios tapo žinomos trečiajam asmeniui nepriklausomai nuo to, ar žinios buvo surinktos neprofesionaliai, neatitiko tikrovės ir yra pareigūnų neprofesionalumo ir netinkamumo eiti pareigas įrodymas, nes nebus žinių paskleidimo, kai žinios tik išsakomos asmeniui, apie kurį jos yra.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2008-12-09 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Tai, kad apeliantei nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal LR CPK 270 str. ir nėra nustatyti absoliutūs šio sprendimo negaliojimo pagrindai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, atribojant žinią ir nuomonę dėl ginčijamo teiginio pateikti išsamiai ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati ieškovė pripažino, kad ji sąmoningai prašyme nurodė jos turimo statybos leidimo neatitinkančius duomenis.
Tai, kad ieškovė, turėdama leidimą statyti vieno buto gyvenamąjį namą, prašyme nurodė gyvenamasis namas (2 butų namas), patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovė, norėdama viename name įregistruoti du atskirus butus su atskirais numeriais ir unikaliais numeriais, siekė suklaidinti atsakovą, todėl atsakovas turėjo teisę išreikšti savo, kaip institucijos, nuomonę, kad 2007-05-15 išduota pažyma Nr. (100)-11.22-283 V. D. vardu buvo per klaidą, pateikus suklastotus dokumentus. Suklastoto dokumento samprata lietuvių kalbos požiūriu suvokiama kaip klaidinančių duomenų įrašymas į dokumentą (šiuo atveju – prašymą), turint tikslą suklaidinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės prašyme nurodyti klaidinantys duomenys buvo įvardinti sąmoningai, nes pati ieškovė pripažino, kad jos tikslas buvo įteisinti viename name du atskirus butus su atskirais numeriais ir unikaliais numeriais, nors leidimas statyti buvo dėl vieno buto gyvenamojo namo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad atsakovas ėmėsi teisėsaugos institucijų vaidmens, nurodydamas, jog ieškovė klastojo dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas apkaltino ieškovę nusikaltimo padarymu. Tai, kad atsakovas pripažino padaręs klaidą, pateikus suklastotus dokumentus, atitinka subjektyvios nuomonės išreiškimą, nepažeidusį ieškovės garbės ir orumo.
Aplinkybės, kad ieškovė atsakovui buvo pateikusi statybos leidimą, gyvenamojo namo projektą, dvi kadastrinių matavimų bylas, kad atsakovas turi teisę nustatyti, ar statinys buvo statomas be nukrypimų, nepanaikina tos aplinkybės, kad pati ieškovė sąmoningai prašyme nurodė klaidinančius duomenis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-03-27 sprendimu, kuris turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes administracinėje byloje, kurioje dalyvavo V. D. ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti. Aplinkybės, kad ieškovė, statydama gyvenamąjį namą, pažeidė projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos reikalavimus, bei nurodė klaidinančius duomenis prašyme atitinka teismo įvertinimą dėl ieškovės nesąžiningo veikimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę bylos aplinkybę, kad rašte nurodyti duomenys nepaskelbti visuomenei, rašto turinys nėra vieša informacija, todėl negali pažeisti ieškovės garbės ir orumo, nes atsakovas, kaip institucija, turėjo teisę pareikšti nuomonę rašte dėl klaidos išduodant 2007-05-15 pažymą Nr. (100)-11.22-283 V. D. vardu ir su tuo susijusių aplinkybių, pateikiant prašyme klaidinančius (neteisingus) duomenis. Rašte užfiksuota atsakovo, kaip institucijos, subjektyvi nuomonė, kuriai negali būti keliamas žinių atitikimo tikrovei kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2006, nes šioje kasacine tvarka priimtoje nutartyje esantys teisės taikymo išaiškinimai yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, atsižvelgiant į suformuluotą teisės taikymo išaiškinimą, kad valstybės institucijų susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui ir tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamoje byloje atsakovo, kaip valstybės institucijos, raštas buvo skirtas savivaldybės institucijai, vykdant tarpusavio susirašinėjimą.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo, kaip institucijos, nuomonė nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovo specialistų subjektyviam požiūriui netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvios nuomonės negalima ginčyti, prašant ją paneigti, kaip neatitinkančią tikrovės.
Byloje nėra duomenų, kad apie ieškovę buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, pažeminusios ieškovės garbę ir orumą, todėl nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo taikyti teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą nepakeistą.