Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-30-485/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
1S-30-485/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42717-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-30-485/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42717-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; (S) 2.5.19
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 28 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 epiz.), 300 straipsnio 1 dalį (3 epiz.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį (8 epiz.), 300 straipsnio 1 dalį (5 epiz.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiais, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti 2019 m. kovo 21 d. nutartimi subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę – 2 metai 7 mėnesiai. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) 1 metai 7 mėnesiai ir 9 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. spalio 25 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 35914,30 Eur, o išskaičiuota 25 Eur, nėra motyvuotas lankytis pas psichologus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau buvo panaikintas. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals,

4. Nuteistojo advokatas V. Jaroščenka skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Advokatas skunde visų pirma pažymi, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas neišklausius nuteistojo V. B., taip neatsižvelgus į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015).

Šalies argumentai

4.2. Skunde nuteistojo advokatas prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis V. B. faktiškai atliko pusę jam paskirtos bausmės, per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi, teismas nevertino teigiamų nuteistojo savybių ir elgesio pokyčių, bet išskirtinai akcentavo būtent neigiamus aspektus. Jo nuomone, visų nustatytų aplinkybių teismo vertinimas yra iš principo neteisingas, kadangi pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi nuteistasis nuo pat bausmės atlikimo pradžios turi žinoti, kaip elgtis, kad jis atitiktų tam tikrus kriterijus.

4.3. Advokatas skunde teigia, kad leidimas nuteistajam atlikti likusią bausmės dalį ne pataisos įstaigoje, būtų viena iš prisitaikymo gyventi visuomenėje priemonė, bei tai atitiktų probacijos sampratą - sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas pritaikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimą įkalinimo įstaigoje, bausmė nepanaikinama, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos, kuri turėtų būti sietina su atsakomybės išvengimu. Skundo autorius nesutinka ir su teismo išvada, jog toks bausmės atlikimo būdas, t. y. lygtinis paleidimas, yra daugiau išimtinis. Išimtinis šios teisės suteikimas paneigia BVK 157 straipsnio taikymo prasmės ir tikslo, kad asmenys gerai elgtųsi ir į visuomenę grįžtų nenorėdami daugiau nusikalsti. Todėl, advokato įsitikinimu, teismas turėjo daugiau akcentuoti į asmens daromą pažangą, polinkį nusikalsti bei socialinius ryšius.

4.4. Skunde pažymima, kad V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieką pirmą kartą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl darbo Norvegijoje buvo panaikintas, jis palaiko socialinius ryšius su šeima, turi gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K- 499/2013, 2K-56/2014). Advokatas skunde nurodo, kad nuteistasis papildomai parašė pataisos įstaigos administracijai prašymą dirbti be sargybos, taip gauti daugiau pajamų ir greičiau padengti ieškinį, tačiau minimą prašymą administracija atmetė, motyvuodama, kad neturi galimybės suteikti darbą. Advokatas nurodo, kad V. B. vykdo savo veiklą Norvegijoje, iš kurios jis gauna pajamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. B. turi tvirtus socialinius ryšius, neturi polinkio daryti naujas nusikalstamas veikas, turi stiprius motyvus užsiimti teisėta veikla bei laisvėje turi teisėtą veiklą,

4.5. Skunde advokatas nurodo, kad teismų praktika patvirtina skunde išdėstytus motyvus. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartyje byloje Nr. 1S-130-238/2016 konstatavo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimų sunkumui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Aukštesnysis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą. Advokato vertinimu, kadangi šie atvejai yra panašūs, todėl Kauno apygardos teismo argumentai ir priimtas sprendimas paminėtoje byloje turi būti taikomi ir V. B. atveju.

5.Atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas savo sprendimus išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam V. B. taikoma probacija nepasiektų savo tikslų. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi apeliantas nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

9. Visų pirma teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo advokato skunde pacituotos Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje išdėstytos nuostatos skundžiamos 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties nedaro neteisėta. Kaip paminėjo advokatas V. Jaroščenka savo skunde, jis išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį, t. y., šis teisės aktas nėra imperatyvus, o rekomenduojamojo pobūdžio. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai nagrinėjami ir sprendimai priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Šiuo atveju teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą. BPK 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Apylinkės teismas sprendimą minėtu klausimu priimta, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas nepažeidus įstatymo reikalavimų.

10. V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, pataisos įstaigoje nėra įdarbintas dėl medicininėje pažymoje nurodytų apribojimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, stengiasi palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės vertintinos kaip teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, tačiau vien tik jų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas nevertino teigiamų nuteistojo savybių ir elgesio pokyčių, bet išskirtinai akcentavo būtent neigiamus aspektus. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai V. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tačiau pažymėjo, kad nustatytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

11. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, taip pat ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo V. B. mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis minimalizuoja turimas problemas, stengdamasis pateisinti savo neteisėtus poelgius, netiesiogiai kaltina aplinkybes, kitus asmenis. Nors jis supranta kitų asmenų požiūrį, tačiau tvirtai laikosi savojo, nuteistasis yra susikoncentravęs į save. V. B. gali nepaklusti taisyklėms, jei, jo nuomone, jos prieštarautų jo savigarbai ar neatitiktų jo teisingumo suvokimo. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, yra pakeitęs ne vieną darbo vietą. Dėl pinigų trūkumų buvo susipažinęs su bloga kompanija, įžvelgiamas nuteistojo lengvabūdiškumas, vengimas prisiimti atsakomybę. Nuteistasis stengiasi kaltę sumenkinti, stato save į aukos poziciją. Nuteistojo nusikalstamos veikos yra daromos iš finansinių paskatų, nes norėdamas grąžinti skolas ir užtikrinti gerbūvį dukrai ir draugei, pradėjo daryti nusikalstamas veikas. V. B. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė.

11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nenustatytas nei vienas apsauginis, nusikalstamą riziką mažinantis veiksnys, tačiau nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių, trys iš kurių – kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, priskiriami statiniams, o visi kiti – nestabili darbo patirtis; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu, – priskiriami dinaminiam, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, gali kisti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kaip teisingai pažymėta, skundžiamoje nutartyje, kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Negalima nesutikti su skundo teiginiu, jog nusikaltimų sunkumas ir pobūdis yra vertinama skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie V. B. nusikalstamas veikas pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

11. Sprendžiant V. B. lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepasiunčiant V. B. realiai atlikti paskirtos bausmės, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, pažeidė probacijos sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimo metu be probacijos tarnybos žinios ir leidimo išvyko į užsienį, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Visi šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Šiame kontekste, toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į paskirtą bausmę bei jos vykdymą, todėl, nei advokato skundo teiginiai, kad V. B. vykdo savo veiklą Norvegijoje, iš kurios jis gauna pajamas, nei skundą nagrinėjančiame teisme gauti šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai, neduoda pagrindo išvadai, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu ir tuo pačiu sėkmingą resocializaciją visuomenėje.

13. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo vieną aukštesniojo teismo nutarčių, kuomet nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas bei nurodo jame išdėstytus motyvus ir teigia, kad atvejai yra panašūs, todėl ir šioje byloje Kauno apygardos teismo argumentai ir priimtas sprendimas paminėtoje byloje turi būti taikomi ir V. B. atveju. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo asmenybės ypatumai bei bausmės atlikimo aplinkybės, ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas. Nurodytoje byloje nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, bei aplinkybės, susiję su nuteistojo bausmės atlikimu ir jo pažanga, nėra tapačios, todėl nėra pagrindo priimti tokį patį sprendimą.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas objektyviai įvertinus nuteistojo V. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas nuteistojo advokato skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Daiva JankauskienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas