Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1404-345/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-22Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-23
Bylos Nr.
2S-1404-345/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03663-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
UAB „Alstuva“
Atsakovas
V. Ž.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1404-345/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03663-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Alstuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Alstuva” ieškinį atsakovei V. Ž., dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Alstuva“ direktorius A. M. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutartimi jam paskirtą 1500 Eur baudą. Pareiškėjas prašyme dėl baudos panaikinimo nurodė, kad teismas jam baudą paskyrė nesant tam jokio pagrindo. Teismo nutartyje nenurodyti jokie konkretūs pareiškėjo ar ieškovo veiksmai (neveikimas), kurie sudaro pagrindą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teismas, nutraukęs civilinę bylą, paskyrė pareiškėjui baudą tik dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, ieškovo teigimu, teismas bylą nutraukė nepagrįstai. Tačiau net gi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad buvo pagrindai nutraukti bylą, nebuvo pagrindo skirti baudą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 str. 1d. nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Bet kokiu atveju bauda naikinama ir todėl, kad ji paskirta netinkamam subjektui, t.y. netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas skirti baudą, bauda negalėjo būti skiriama fiziniam asmeniui – ieškovo direktoriui, nes šioje byloje ieškovas yra juridinis asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Alstuva“ direktorius A. M. prašymą panaikinti baudą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškime nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutartimi paskirtą 1500 Eur baudą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjo ir UAB „Alstuva“ direktoriaus prašymą dėl baudos panaikinimo ir panaikinti 2015-02-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuria A. M. skirta 1500 Eur bauda.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1) teismas nenurodė jokių motyvų ar aplinkybių dėl ko nėra tenkinamas pareiškėjo prašymas panaikinti baudą. Teismas priėmė visiškai nemotyvuotą nutartį.

2)Priimant nutartį teismas neatskyrė dviejų skirtingų asmenų – pareiškėjo kaip fizinio asmens ir ieškovo UAB „Alstuva“, kuriam vadovauja pareiškėjas. Bauda paskirta nesant tam procesinių pagrindų, nes nei pareiškėjas, nei ieškovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškinį byloje pareiškė ieškovas, nors bauda paskirta pareiškėjui.

3)Nutarties dalyje dėl baudos skyrimo nenurodyti jokie konkretūs pareiškėjo ar ieškovo veiksmai, kurie sudaro piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sudėtį. Kadangi byla buvo nutraukta nepagrįstai, o jokių kitų baudos skyrimo pagrindų teismas nenurodė, atitinkamai bauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Alstuva“ direktoriui A. M. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-02-25 nutartimi skyrė 1500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skirdamas baudą, teismas nurodė, kad ieškovas akivaizdžiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, taip pat CPK 7 str., kuris numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

Šiuo nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nutraukdamas bylą pagal ieškovo 2014-10-27 Vilniaus rajono apylinkės teismui paduotą ieškinį, konstatavo, kad ieškinys yra pareikštas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir jau išnagrinėtoje byloje, kur priimtas Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimas (byla Nr. 2-16-213/2013). Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2014-02-25 nutartimi buvo paliktas galioti (byla Nr. 2A-419-467/2014). Kadangi pirmos instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad ieškinys reiškiamas tapatus, bylą nutraukė, o už piktnaudžiavimą procesu ieškovui paskyrė 1500 Eur baudą. Kaip matyti iš pareiškėjo į bylą pateiktų procesinių dokumentų, pareiškėjas teikdamas ieškinį nelaikė, kad jo reiškiamas ieškinys yra tapatus jo pateiktam priešieškiniui Trakų rajono apylinkės teismo byloje. Kaip nurodo ieškovas po bylos išnagrinėjimo Trakų rajono apylinkės teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu. Taigi nėra pagrindo manyti, kad pareikšdamas ieškinį ieškovas būtų aiškiai suvokęs, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti, o pats ieškinys yra tapatus jau išnagrinėtam Trakų rajono apylinkės teisme.

Kaip jau minėta, įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nesąžiningumu negali būti laikomas ieškinio padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei ieškovas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – ieškinio padavimą.

Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, manydamas kad šioje byloje yra pagrindas ieškovui paskirti baudą, visiškai nepagrįstai paskyrė ją ne atsakovui UAB „Alstuva“, o UAB „Alstuva“ direktoriui A. M.. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas yra juridinis asmuo, todėl ieškinys yra teikiamas juridinio asmens vardu. Todėl esant piktnaudžiavimo atvejui teismas baudą turėjo paskirti ne juridinio asmens vadovui, o pačiam juridiniam asmeniui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo atstovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir dėl to jam reikėjo paskirti baudą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo prašymas panaikinti baudą tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutartį, kuria A. M. skirta 1500 Eur bauda bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, ir teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas, ir tokį atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta (CPK 107 str. 2 d.). Nors pirmos instancijos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartyje ir nurodė, jog visa nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nutarties dalį dėl baudos skyrimo apskųsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK nuostatas, reglamentuojančias baudos skyrimo ir nagrinėjimo tvarką, ir į tai, kad gali būti skundžiama tik nutartis, kuria teismas atsisako panaikinti ar sumažinti baudą, pareiškėjo atskirojo skundo prašymą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį tenkina, o prašymas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutarties dalį dėl baudos paskyrimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutartimi UAB „Alstuva“ direktoriui A. M. paskirtą 1500 Eur baudą panaikinti.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis