- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- 2YT-11195-512/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08714-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- O. B.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims O. B., antstoliui Jonui Petrikui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, kuriuo prašo išnagrinėti skundą, neteikti antstolio patvarkymo dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių oriam gyvenimui buitinių prekių įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, sudaryti mokėjimo grafiką, kaip tai numato LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, kad pradėjus dirbti būtų galima tinkamai ir atsakingai vykdyti teismo įsipareigojimus, pateikti Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto kopiją kaip tai numato dokumentų įteikimo procesinis reglamentas bei atlikti kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės reikalavimai vykdomųjų išlaidų paskaičiavimą. Nurodo, kad šiuo metu atlieka teismo sprendimu paskirtą bausmę Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2030 m. vasario mėn. Santaupų ir kito turto neturi. Per šį laikotarpį dar nespėjo įgyti darbo pagal savo profesiją. Gavus darbą ir atitinkamas pajamas už darbą, sutinka mokėti įsiskolinimą pagal sudarytą ir pasirašytą sutartį į antstolio J. Petriko depozitinę sąskaitą. Nurodo, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimas pinigines lėšas įsigyti maisto produktų ir būtiniausių higienos reikmenų asmeniniam gyvenimui. Nurodo, kad išieškojimas iš fizinio asmens negali būti nukreiptas į turtą būtiną skolininkui pragyventi pagal jo profesiją bei išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
Antstolis Jonas Petrikas 2016-07-04 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/16/01143, pradėtą pagal 2016-06-13 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-36-458/2016 dėl 600 Eur išlaidų advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) J. Š. išieškotojos O. B. naudai, vykdomąją bylą Nr. 0172/16/01144, pradėtą pagal 2016-06-13 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-36-458/2016 dėl 3246,74 Eur turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) J. Š. išieškotojos O. B. naudai, vykdomąją bylą Nr. 0172/16/01145, pradėtą pagal 2016-06-13 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-36-458/2016 dėl 15000 Eur turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) J. Š. išieškotojos O. B. naudai. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad J. Š. yra Kalėjimų departamento prie LR TM Alytaus pataisos namuose. Vykdomosiose bylose antstolis Jonas Petrikas surašė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, raginimus įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimus, kuriuos registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininkui J. Š..
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su antstolio 2016-06-15 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01143, kadangi juo yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių oriam gyvenimui buitinių prekių.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. BVK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau- Įstatymas) nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams ir artimiesiems giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu – kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą (Įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.
Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas dar nėra taikęs jokių priverstinio vykdymo priemonių. Pareiškėjui yra įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, kuriame nurodytas terminas, per kurį skolininkas privalo geruoju įvykdyti teismo sprendimą. Dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo antstolis spręs tada, kai skolininkas neįvykdys teismo sprendimo per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą (CPK 624 straipsnis).
Pareiškėjas prašo sudaryti mokėjimo grafiką, kaip tai numato LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, kad pradėjus dirbti būtų galima tinkamai ir atsakingai vykdyti teismo įsipareigojimus, pateikti Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto kopiją kaip tai numato dokumentų įteikimo procesinis reglamentas. Pažymėtina, kad nei LR CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato pareigos antstoliui sudaryti mokėjimo grafiką, kuriuo remiantis skolininkas vykdytų teismo sprendimą bei nenumato pareigos antstoliui kartu su raginimu įvykdyti sprendimą skolininkui siųsti ir vykdomojo rašto, kurį vykdo antstolis, kopiją. Šie pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Pareiškėjas prašo atlikti kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės reikalavimai vykdomųjų išlaidų paskaičiavimą. Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01143 yra apskaičiuotos 32,00 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 18,38 Eur papildomos išlaidos, kurios patiriamos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01144 yra apskaičiuotos 79,99 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 18,38 Eur papildomos išlaidos, kurios patiriamos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01145 yra apskaičiuotos 239,98 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 18,38 Eur papildomos išlaidos, kurios patiriamos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Šiose vykdomosiose bylose atlygis antstoliui neskaičiuojamas, kadangi pareiškėjas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą geruoju per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą. Papildomas vykdymo išlaidas minėtose vykdomosiose bylose paskaičiuotos už patvarkymų dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo atidėjimo, raginimų įvykdyti sprendimą surašymą ir jų kopijas, išieškotojo sumokėtų lėšų paskirstymo patvarkymų ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų surašymą. Vykdymo išlaidos minėtose vykdomosiose bylose buvo apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl pareiškėjo teiginys dėl vykdymo išlaidų nepagrįstumo yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Vykdomosiose bylose patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimai įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai pareiškėjui buvo siunčiami registruotąja pašto siunta vykdomajame dokumente nurodytais adresais – (duomenys neskelbtini) bei į Alytaus pataisos namus, todėl laikytina, kad antstolis tinkamai įvykdė pareigą įteikti procesinius dokumentus.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia J. Š. poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas (šiuo atveju – nuosprendis) yra galiojantis, nepanaikintas, antstolis, laikydamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, vykdo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas (nuosprendis) būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo J. Š. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/16/01143, Nr. 0172/16/01144 ir Nr. 0172/16/01145 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.