Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistojo E. Š. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė rungimosi principą procese, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prieštaringais duomenimis, prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas neištaisė padaryto teisinio vertinimo klaidų, susijusių su nusikalstamos veikos požymių visumos kasatoriaus E. Š. veiksmuose nustatymu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus, dėstant įrodymais nepagrįstas versijas ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus, tačiau kasatorius šiose kasacinio skundo dalyse pateikia savą byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimą – kasatorius vertina specialisto išvadų turinį, specialistės N. Džezulskienės bei auditoriaus A. Kapitanovo paaiškinimus teisme. Tokiu vertinimu kasatorius formuoja alternatyvias išvadas, kuriomis neigia teismų išvadas. Kasaciniame skunde gausiai atkartojami minėtų asmenų paaiškinimai teisme, cituojamos teismų praktikos nuostatos, tačiau šios nėra susiejamos su kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindais. Savo ruožtu, iš esmės tapačiu faktinių aplinkybių vertinimu, t. y. netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių prielaida, yra grindžiami ir teiginiai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 222 straipsnio 1 dalis, 209 straipsnis). E. Š. pateikia įmonės finansinės padėties vertinimą, ginčija bendrovių UAB „Gyvi stogai“ ir UAB „Ekostogai“ veiklos tapatumą, neigia bendrovės blogą valdymą. Tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kaip minėta, kartu nėra ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde įvardijamas reikalavimų, keliamų nuosprendžio turiniui ir formai, pažeidimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (BPK 305 straipsnio 1 dalis) išdėstomas deklaratyviai – kasatorius nepateikia teisinių argumentų, kaip pasireiškė esminis BPK reikalavimų pažeidimas skundžiamuose nuosprendžiuose nurodant faktinės aplinkybės.

Teisėjų atrankos kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio skundo teiginiai, susiję su teismų sprendimų dalimi dėl civilinio ieškinio, taip pat nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Šioje kasacinio skundo dalyje taip pat yra ginčijamos bylos faktinės aplinkybės, kasacinio skundo argumentai paremti savu bylos faktinių aplinkybių vertinimu dėl bendrovės nemokumo pradžios, finansinės padėties ir kita. Be to, kasatoriaus dėstomos aplinkybės neatitinka bylos medžiagos. Antai, nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria kasatoriaus teigimu taisyta Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis, iš minimos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio matyti, kad suinteresuotų asmenų E. Š. ir A. Š. atskirasis skundas buvo atmestas, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis palikta nepakeista. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių esminius BPK reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamojo teisės ar tai teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.