- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-1399-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis (pran.), Algirdas Auruškevičius
- Kreditorius
- AB Parex bankas
Teisėja D. Knezevičienė Proc. sprendimo kategorijos: 32.5;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria nutarta areštuotą skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės I. V. turtą parduoti iš varžytinių, kreditorius AB Parex bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas (kreditorius) AB Parex bankas 2009 m. spalio15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė areštuoti 2007-06-08 hipotekos lakštu bankui įkeistą I. V. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nurodė, kad pagal hipotekos lakštą Nr.01120070015243, įregistruotą 2007-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant I. V. iki 2032-03-10 suteikto kredito grąžinimą, buvo įkeistas kreditoriui AB Parex bankui nekilnojamasis daiktas – butas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. spalio 21 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti; išaiškino daiktų savininkei, kad areštavus įkeistus daiktus, ji netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininkę (įkeistų daiktų savininkę) I. V., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas konstatavo, jog kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį, kadangi hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-03-15 kredito sutartis Nr. BKS/797, suėjus skolos terminui, nėra įvykdyta.
Šalies argumentai
Nesutikdama su teismo nutartimi skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė peržiūrėti nutartį ir panaikinti turto areštą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-14316-545/2009 priėmimo.
Nurodė, kad nekilnojamasis turtas areštuotas kreditoriaus prašymu, kadangi ji nevykdo savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, tačiau kreditoriaus nurodomą skolą ji ginčija teisme civilinėje byloje Nr.2-14316-545/2009.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 21 d. nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) AB Parex bankas 2010 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu ir prašė parduoti iš varžytinių teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartimi areštuotą skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė negražino paskolos, kurios suma 2010 m. balandžio 22 d. sudarė 549 475,85 Lt negražinto kredito, 10 302,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 69 400,04 Lt nesumokėtų delspinigių, viso 629 178,76 Lt. Kreditorius prašė teismo priteisti 131,00 Lt žyminio mokesčio bei 6 mėnesių VILIBOR + 2 procentų dydžio palūkanas, numatytas kreditoriaus ir skolininkės bei įkeistų daiktų savininkės kreditavimo sutartyje, už pritesitą sumą nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) AB Parex bankas pareiškimas patenkintas. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą išieškoti 6 męnesių VILIBOR + 2 procentų dydžio sutartines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, 2010 m. balandžio 26 d. iki visiško skolos išieškojimo ir nutarė išieškoti 6 mėnesių VILIBOR + 2 procentų dydžio palūkanas nuo negražintos kredito dalies 549 475,85 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, 2010 m. balandžio 26 d. iki visiško skolos išieškojimo. Išieškoti skolą 549 475, 85 Lt, 10 302,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 69 400,04 Lt nesumokėtų delspinigių, viso 629 178,76 Lt, priverstinai iš varžytinių parduodant skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Teismas pažymėjo, kad skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė skolos negražino ir hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdė, todėl sprendė, kad skola išieškotina iš varžytinių parduodant hipoteka įkeistą turtą. Įvertinęs pareiškėjo (kreditoriaus) reikalavimą išieškoti 6 mėnesių VILIBOR + 2 procentų dydžio palūkanas, teismas reikalavimą tenkino iš dalies nurodydamas, jog prašomos priteisti palūkanos priteistinos ne nuo paimto ir negražinto kredito, o nuo negražintos kredito dalies 549 475,85 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė I. V. atskiruoju skundu, kurį vėliau patikslino, prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį bei pasiūlyti kreditoriui spręsti ginčą ieškininės teisenos tvarka. Sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-695/2010 nagrinėjamoje Lietuvos Apeliaciniame teisme.
Nurodo, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl privertinio skolos išieškojimo jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo (CPK 558 str.). Šiuo atveju hipotekos lakšte Nr.01120070015243, įregistruotame 2007-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, prievolės įvykdymo terminas nustatytas 2032 metų kovo mėnuo, todėl terminui nepasibaigus pagrindo pradėti priverstinio skolos išieškojimo nebuvo. Tačiau kreditorius remdamasis Civilinio proceso kodekso 560 straipsniu, prieš terminą nutraukė sutartį ir nepagrįstai apkaltinęs skolininkę ir įkeistų daiktų savininkę prievolės neįvykdymų kreipėsi į teismą. Kreipdamasis į teismą kreditorius pažeidė prievolės šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principą (CK 6.64 str., 6.200) Kreditorius taip pat neatsižvelgė į sutartyje nustatytą trisdešimties dienų atsakymo į pasiūlymą keisti sutarties sąlygas terminą, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso 6.223 straipsnį. Kreditorius pažeidė Civilinio kodekso 6.253 straipsnio reikalavimus, kuriuose nustatyta galimybė netaikyti civilinės atsakomybės jei prievolės vykdymas tampa negalimas dėl valstybės institucijų privalomų ir nenumatytų veiksmų, nes Lietuvos bankas žymiai padidino VILIBOR palūkanų normą. Be to, kreditorius prisidėjo prie to, kad skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė negalėtų įvykdyti prievolės, nes skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei pasiūlius keisti sutarties sąlygas, buvo pasiūlytos ne ką geresnės sutarties pratęsimo sąlygos (CK 6.259 str.). Kreditorius teismui nepateikė įrodymų, kad prievolė yra vykdoma tinkamai. Teismas nepagrįstai priteisė VILIBOR + 2 procentus metinių palūkanų, nes 2008 m. balandžio 23 d. palūkanos buvo sumažintos iki 1 procento. Kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai, nes jos nutraukimui nebuvo sutartyje numatytų sąlygų 1) mokėjimas uždelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma ne mažesnė kaip dešimmt procentų visos kredito sumos 2) mokėjimas nebuvo atliktas per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. Teismas neįvertino, jog šiuo atveju buvo pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą remiantis Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes Lietuvos Apeliaciniame teisme nagrinėjama byla Nr. 2-695/2010 byla yra reikšminga nagrinėjamai bylai. Apie pareikštą ieškinį raštu per 1 mėnesį turėjo būti pranešta hipotekos skyriui, o to nepadarius hipotekos teisėjas turėjo pagrindą panaikinti turto areštą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) AB Parex bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei nevykdant kredito sutarties sąlygų, kreditorius jai pranešęs apie tai, kredito sutartį nutraukė, todėl įgijo teisę kreiptis į teismą dėl privertinio skolos išieškojimo (CK 4.192 straipsnis). Skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės prašymas dėl šios civilinės bylos sustabdymo Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nepagrįstas, nes kita nagrinėjama byla neįtakoja šios bylos. Kiti skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės argumentai susiję su ginčo teisena ir hipotekos bylose nenagrinėjami, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtą nutartį, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas priverstinai išieškoti skolą (CPK 558 str. 1 d. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad kreditorius AB Parex bankas pranešęs skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei I. V. apie netinkamai vykdomą 2007-03-15 tarp šalių sudarytą kredito sutartį Nr. BKS/797, ją nutraukė bei kreipėsi į hipotekos skyrių dėl hipotekos lakštu Nr.01120070015243 įkeisto turto arešto. Teismas prašymą tenkino ir areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti ir išaiškino, jog areštavus įkeistus daiktus, netenkama teisės perleisti daiktų tretiesiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į daiktus ar kitaip sumažinti jų vertę bei įspėjo skolininkę bei įkeisto turto savininkę apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių arba perdavimą kreditoriui administruoti. Skolininkė nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi, pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Tęsdamas procedūrą, kreditorius pasinaudojo Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise ir pareiškė pakartotinį pareikšmą kuriuo prašė iš varžytinių parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Teismas prašymą tenkino ir nutarė iš varžytinių parduoti įkeistą turtą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su teismo nutartimi, skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius nepagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą, nes prievolės įvykdymo terminas 2032 metai. Su šiuo argumentu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip seka iš bylos duomenų, kreditorius skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei 2009-08-12 įspėjimu Nr. MB4.1-4139 ir 2009-09-24 raštu Nr. MB4.1-5700 pranešė apie 2007-03-15 kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir sutarties nutraukimą, t.y. kreditorius pasinaudojo 2007-03-15 kreditavimo sutarties 8.2 punkte numatyta teise vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį, esant sutartyje numatytiems atvejams (b.l. 47, 49, 37-44).
Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalimi hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal Civilinio kodekso 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi akivaizdu, jog kreditorius įvykdęs įstatyme keliamus reikalavimus ir įstatymo nustatyta tvarka nutraukęs kredito sutartį, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą ir pradėti privertinį skolos išieškojimą iš skolininkės ir įkeistų daikų savininkės.
Atskirajame skunde skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė remiasi tuo, kad kreditorius pažeidė Civilinio kodekso 6.64, 6.200, 6.223, 6.253, 6.259 straipsnius, bei nevertino, kad kreditorius nepagrįstai prašė priteisti VILIBOR + 2 procentus metinių palūkanų, nes 2008 m. balandžio 23 d. palūkanos buvo sumažintos iki 1 procento. Teisėjų kolegija su atskirojo skundo argumentu nesutinka ir pažymi, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas kylančias iš hipotekos teisinių santykių patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).
Civilinio proceso kodekso 558 sraipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos negražinus skolos, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Nagrinėjamu atveju skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė apskundė teismo nutartį, todėl įstatyme nustatytas terminas pareikšti pakartotinį pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių buvo sustabdytas iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Kaip jau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą hipotekos teismo nutartį kuria buvo areštuotas hipotekos lakštu Nr. 01120070015243 įkeistas turtas, todėl kreditoriui nepraleidus pakartotinio pareiškimo pateikimo teismui termino (CPK 558 str. 3 d.), pagrindo konstatuoti jog buvo pažeista privertinio skolos išieškojimo parduodant nekilnojamąjį turtą iš varžytinių procedūra teisėjų kolegija neturi.
Atskirajame skunde skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė taip pat remiasi argumentu, jog teismas neįvertino, kad buvo pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes Lietuvos Apeliaciniame teisme nagrinėjama byla Nr. 2-695/2010 byla yra reikšminga nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija su šiuo atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti, nes skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės argumentai dėl skolos kreditoriui ginčijimo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti iš byloje esančių skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės pateikų dokumentų ji tai daro kitoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylas dėl hipotekos teisinių santykių nereikšminga tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindo sustabdyti turto pardavimo iš varžytinių procedūrą nėra teisinio pagrindo. Be to, skolininkės nurodyta nutartimi 2-695/2010 ginčas nebuvo sprendžiamas iš esmės, o buvo sprendžiamas žyminio mokesčio dydžio sumokėjimo klausimas, todėl pagrindo pripažinti jog nurodyta nutartis įtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nėra teisinio pagrindo. Kaip seka iš civilinės bylos Nr. 2-14316-545/2009, Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu teismas šalių ginčą išsprenė. Teismo sprendimas neįsiteisėjo ir iki šios bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios teisinių pasekmių ginčo šalims nesukėlė. Teismui išsprendus ginčą ir priėmus byloje sprendimą, skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė turi teisę pateikti hipotekos teismui motyvuotą ir pagrįstą prašymą dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procedūros sustabdymo ar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismui nagrinėjusiam bylą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007, tokiu būdu teismas turėtų pagrindą svarstyti pateiktą prašymą ir priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės I. V., valstybės naudai priteisti 5,70 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 1399V/2009 palikti nepakeistą, skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės I. V. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš I. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,70 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.