- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- e2-199-844/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00057-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- P. S.
- Kategorijos
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kodas 188725330, adresas T. Ševčenkos g. 16G, 03111 Vilnius, ieškinį atsakovui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. S. ieškovės naudai iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas su palūkanomis, kurios 2017 m. sausio 19 d. duomenimis sudaro 330,19 Eur. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) numatytiems pagrindams.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. vasario 1 d., atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas.
Iš ieškinyje esančių paaiškinimų ir prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, kad į Vaikų išlaikymo fondo administraciją 2016 m. birželio 13 d. su prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti kreipėsi A. K., prašydama išmokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo vaikui O. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) Pareiškėja A. K. Vaikų išlaikymo fondo administracijai pateikė antstolio Leono Jankausko padėjėjos Nijolės Dutkevičienės 2016 m. birželio 7 d. pažymą Nr. 0053/15/00317 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodyta, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-43-724/2014 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš skolininko P. S. numatyta išieškoti vaikui O. S. išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis – 144,81 Eur, išieškotojai A. K.. Antstolio padėjėjos pažymoje nurodyta, kad 2016 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. antstolis išieškotojai išmokėjo 0,00 Eur.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. civilinėje byloje Nr. N2-43-724/2014 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės A. K. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo P. S. sūnaus O. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 Lt, tai atitinka 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pradedant mokėti nuo 2013 m. spalio 7 d. ir mokant iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo pagrindu išieškotojai A. K. 2014 m. balandžio 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad į Vaikų išlaikymo fondo administratorių dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.
Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi bei Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356, 3 punktu, 2016 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. V2-6995 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė O. S. nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d. išmokėti 39,90 Eur išmoką, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2029 m. lapkričio 30 d. kiekvieną mėnesį mokėti 57 Eur, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą; išmokama pervedama į A. K. sąskaitą.
Vaikų išlaikymo fondo administracija išsiuntė A. K. 2016 m. birželio 29 d. raštą „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ ir priimto sprendimo nuorašą.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo administratorius apie priimtą sprendimą mokėti Fondo išmokas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo raštu informuoti skolininką. Fondo administratorius nurodo, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų numatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti Fondo išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Fondo administratoriaus sprendimą mokėti Fondo išmokas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes skolininkui [...] paskelbiama Fondo administratoriaus interneto svetainėje.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad skolininkas apie tai buvo informuotas viešuoju būdu. Ieškovo pateiktais duomenimis ir teismo gautais duomenimis iš Gyventojų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, tikslus adresas Jungtinėje Karalystėje nėra nurodytas, išvykimo data – 2013 m. gruodžio 3 d. Kaip matyti iš Vaikų išlaikymo fondo interneto svetainės, ši informacija yra pateikta skyrelyje „Skolininkams“, „Asmenų, kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma, sąrašai“. Taigi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą išmokėti išmokas ir pasekmes skolininkui, paskelbiant šią informaciją Vaikų išlaikymo fondo interneto svetainėje (Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad iš Vaikų išlaikymo fondo vaikui O. S. buvo išmokėtos išmokos: už 2016 m. birželio mėn. išmokėta 39,90 Eur (išmokėjimo data 2016 m. liepos 17 d.), už 2016 m. liepos mėn. – 57,00 Eur, už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 57,00 Eur, už 2016 m. rugsėjo mėn. – 57,00 Eur, už 2016 m. spalio mėn. – 57,00 Eur, už 2016 m. lapkričio mėn. – 57,00 Eur, iš viso išmokėta 324,90 Eur.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vaikų išlaikymo fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Vaikų išlaikymo fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Minėtų palūkanų apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Palūkanų už išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas skaičiavimo Vaikų išlaikymo fondo skolininkams tvarkos apraše, patvirtintame Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 1.3-50.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo, kad atsakovas grąžintų ieškovei išmokėtas iš Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir sumokėtų ieškovei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo sumų išmokėjimo iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Ieškovė išmokėjo 324,90 Eur išmokų. Ieškovė prašo priteisti išmokų sumą (su palūkanomis), kurios 2017 m. sausio 19 d. duomenimis sudaro 330,19 Eur. Ieškovė teismui nepateikė palūkanų paskaičiavimo lentelės. Teismo paskaičiavimu, už 324,90 Eur sumą 5 procentų metinės palūkanos, paskaičiuotos už 185 dienų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 19 d. (nuo pirmos išmokos išmokėjimo) iki 2017 m. sausio 19 d., yra 8,23 Eur (324,90 Eur x 5 / 100 = 16,25 Eur / 365 d. = 0,04 Eur x 185 d. = 8,23 Eur). Tokiu būdu bendra išmokų suma su palūkanomis susidarytų 333,13 Eur (324,90 + 8,23 = 333,13 Eur). Ieškovė prašo priteisti 330,19 Eur sumą. Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 330,19 Eur iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų su palūkanomis (2017 m. sausio 19 d. duomenimis), iš viso 330,19 Eur suma (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 96 straipsnis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl lėšų ieškojimo, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Už ieškovės ieškinį pagal ieškinio sumą mokėtinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis 15 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285?287, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kodas 188725330, naudai, iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas su palūkanomis (2017 m. sausio 19 d. duomenimis), iš viso 330,19 Eur (trijų šimtų trisdešimt Eur 19 ct) sumą.
Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2–3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.