Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nutartimi paskirta 3 dienų arešto bausme, ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. J. nuteistas už tai, kad 2007-04-30 apie 15.00 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., pagrobė 2000 Lt vertės R. U. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė tinkamą ir teisingą bausmę už ją.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Laisvės atėmimo bausmė skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis <...> tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka <...>. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas D. J. bausmę už nusikalstamą veiką apylinkės teismas tinkamai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybės ir teisingai taikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (D. J. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia), į vieną apelianto atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino D. J. asmenybę (prieš aptariamą nusikaltimą jis jau buvo padaręs 3 analogiškas nusikalstamas veikas – nusikalstamas veikas nuosavybei, jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės nevykdė, todėl ji buvo pakeista areštu; po aptariamo nusikaltimo jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią paskirtos baudos taip pat nevykdė, dėl ko ji vėl buvo pakeista į areštą; teisminio šios bylos nagrinėjimo metu vengdamas atsakomybės už padarytą nusikaltimą pasislėpė nuo teismo; byloje yra duomenys apie tai, kad Jungtinės Karalystės Bostono magistrato teismo 2009-11-27 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už 0,7 gramo amfetamino įgijimą (1 t., 126 b.l.); į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, tačiau nuo 2006-11-29 iki 2007-03-13 lankėsi gydymo įstaigoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus; niekur nedirba ir nesimoko; gyvenamojoje vietoje nusiskundimų iš gyventojų nebuvo gauta; jo buities, gyvenimo ir auklėjimo sąlygos patenkinamos), o taip pat atsižvelgė ir į kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. Įvertinęs šiuos duomenis, kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nenori taisytis ir būti naudingu visuomenei, kad švelnesnėmis bausmėmis – laisvės apribojimu, bauda ar areštu jau nepakanka pakeisti jo nusikalstamų polinkių ir pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtintų bausmių tikslų negalima, todėl už padarytą nusikaltimą paskyrė jam BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Nustatydamas šios bausmės dydį gerokai mažesnį už BK 178 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 15 dienų), apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena D. J. atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės, todėl tokia bausmė šiuo atveju pilnai atitinka aukščiau paminėtų teisės normų nuostatas, nuteistojo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis skunde teigia, kad jis serga sunkia liga – hepatitu C, tačiau jokių šį skundo teiginį patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas sirgtų liga, dėl kurios, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą, jis negalėtų atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, šią bausmę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems nuteistųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Todėl D. J. nurodoma jo sveikatos būklė laisvės atėmimo bausmės paskyrimo jam pagrindo nepašalina, neturėtų būti pripažįstama svaria priežastimi mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį ar keisti šią bausmę švelnesne. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad teismas nėra saistomas prokuroro prašymo ar pozicijos dėl kaltinamajam skirtos bausmės rūšies ar dydžio bausmės griežtumo, todėl skyręs apeliantui griežtesnę bausmę, nei prašė prokuroras, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) nuteistajam apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad D. J. nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, tuo metu jis gyveno su savo mama ir dar dviem savo broliais, turi sūnų ir serga hepatitu C – nerodo mažesnio nuteistojo asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio, todėl vertinti skunde nurodytas aplinkybes ir remiantis jomis sušvelninti D. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Tačiau, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas bendrino dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes taikydamas BK 63 str. 9 d. Ši teisės norma be kita ko numato, kad ją taikant į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2010-09-02 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. nuteistajam buvo paskirta 6 MGL (780 litų) dydžio bauda, kuri 2011 m. spalio 12 d. to paties teismo nutartimi pakeista 3 parų areštu. Nors iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. J. šią bausmę ir buvo atlikęs (3 t., 14 b.l.), teismas, taikydamas BK 63 str. 9 d., privalėjo ją įskaityti. To nepadaręs teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 str. 9 d., todėl nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.). Toks nuosprendžio pakeitimas neprieštarauja nuteistojo apeliacinio skundo esmei, nes jis prašo švelninti jam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas

NUSPRENDĖ:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti :

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., į D. J. paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką (vieną arešto parą prilyginus vienai dienai laisvės atėmimo) visiškai įskaityti jo 2010-09-02 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. paskirtos bei 2011 m. spalio 12 d. to paties teismo nutartimi pakeistos bausmės laiką – 3 dienas arešto.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.