Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skaiteka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-483-755/2014, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skaiteka“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

Ieškovai N. M. (I b. t., 2-4 l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir SODRA) (I b. t., 36-38 l.) savarankiškais ieškinio pareiškimais kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Skaiteka“ bankroto bylą, paskirti įmonės bankroto administratorių. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia atsiskaityti su darbuotojais, vykdyti turtinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, yra nemokus.

Panevėžio apygardos teismas 2013-12-31 nutartimi (I b. t., 91-92 l.) buvo atsisakęs iškelti bankroto bylą UAB „Skaiteka“, nurodęs, kad, įvertinus bendrovės finansinėse ataskaitose užfiksuotą informaciją 2013-10-07 duomenimis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kad bylos nagrinėjimo metu buvo iš dalies atsiskaityta su ieškovais, be to, nėra išspręstas atsakovo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui prašymas dėl skolos išdėstymo, įmonė vykdo ūkinę finansinę veiklą, gauna pajamas, siekia atsiskaityti su kreditoriais.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės N. M. skundą, 2014-02-27 nutartyje (I b. t., 123-128 l.), panaikindamas Panevėžio apygardos teismo 2013-12-31 nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Skaiteka“ iškėlimo perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad nuo 2012-03-01 su darbo santykiais susijusių išmokų nemokėjimo faktas sudaro pagrindą abejoti atsakovo mokumu, tuo tarpu, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą teisme, ieškovams atlikti daliniai mokėjimai rodo tik bandymą išvengti bankroto bylos iškėlimo; kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas įmonės (ne)mokumo klausimą, turėtų ne formaliai remtis į bylą pateiktais apskaitos duomenimis, o juos vertinti, atsižvelgdamas į reikšmingų aplinkybių visetą (atsakovo realias galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, bendrovės vykdomos veiklos rentabilumą, vėlavimo atsiskaityti priežastis bei terminus, finansinės būklės pasikeitimo perspektyvas).

Panevėžio apygardos teismas 2014-07-04 nutartimi pagal ieškovės N. M. 2014-04-22 prašymą (I b. t., 140-141 l.): 1) patvirtino tarp N. M. ir UAB „Skaiteka“ sudarytą 2014-04-15 taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo; 2) nutraukė civilinės bylos dalį pagal N. M. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Skaiteka“ (II b. t., 64-65 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014-09-10 nutartimi (II b. t., 122-126 l.) iškėlė atsakovo UAB „Skaiteka“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė ieškovo Sodros pasiūlytą kandidatūrą – Lygaudą Petronį. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus, reikalinga įvertinti į bylą pateiktuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikslumą.

Teismas nustatė, kad atsakovo skola socialinio draudimo fondo biudžetui 2014-09-03 sudarė 12 996,22 Lt, pradelsti mokėjimai valstybės biudžetui 2014-08-29 buvo 17 756,89 Lt, taigi bendra pradelstų įsiskolinimų suma – 30 753,11 Lt, o teismui pateiktame UAB „Skaiteka“ 2014-08-29 balanse nurodyta turto bendra vertė – 124 729 Lt, kurį sudaro 43 200 Lt vertės ilgalaikis materialusis turtas (vandens skaitiklių patikros ir kalibravimo įrenginys), 21 656 Lt vertės atsargos (prekės – vandens skaitikliai bei jų dalys) bei 59 780 Lt per metus gautinos sumos. Teismo teigimu, remiantis atsakovo atstovo paaiškinimu, iki 20 proc. atsargose apskaitomų prekių sudaro pagaminti vandens skaitikliai, likusios atsargos yra UAB “Bana“ atsakovui perduotos vandens skaitiklių gamybai reikalingos dalys; 59 780 Lt debitorinę skolą sudaro sumos, gautinos iš UAB “Bana“ ir UAB “Intelektas“ pagal su šiomis įmonėmis sudarytas sutartis; iš ieškovo pateiktų duomenų apie skolas socialinio draudimo ir valstybės biudžetams matyti, kad UAB “Bana“ 2014 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje - rugsėjo mėn. pradžioje buvo skolinga atitinkamai 27 905,59 Lt ir 69 247,84 Lt (iš viso 97 153,43 Lt), o UAB “Intelektas“ – 1 561,33 Lt ir 124 104,03 Lt (iš viso 125 663,36 Lt). Teismo nuomone, įvertinus išdėstytas aplinkybes kitų bylos duomenų kontekste, ne visi atsakovo 2014-08-29 balanso duomenys pripažintini patikimais, todėl į juos neatsižvelgtina, skaičiuojant įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį.

Teismas nurodė, kad, įvertinęs tarp atsakovo ir UAB „Bana“ sudarytos buitinių vandens skaitiklių gamybos sutarties Nr. 13/07/02 turinį bei šios sutarties vykdymo aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovas nepagrįstai įmonės finansinės apskaitos dokumentuose kaip savo turtą nurodė užsakovui UAB „Bana“ nuosavybės teise priklausančias prekes, perduotas atsakovui rangos sutarčiai vykdyti, todėl pagrįstomis pripažįsta tik dalį – 20 proc. – balanse nurodytų atsargų, t. y. pagamintus ir atsakovui kaip atlygis atitekusius vandens skaitiklius, kas sudaro apie 4 330 Lt (21 656 Lt x 20 proc.). Teismo vertinimu, 59 780 Lt dydžio debitorinė skola taip pat negali būti apskaitoma kaip įmonės turtas, kadangi jos susigrąžinimas mažai tikėtinas, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį veiklos atsakovas vykdo tik su UAB „Bana“ ir UAB „Intelektas“, o visų trijų įmonių vadovas yra tas pats asmuo; atsiskaitymai tarp įmonių vykdomi užskaitų būdu, nesilaikant įstatyme nustatyto mokėjimų kreditoriams eiliškumo (CK 6.929 – 6.930 str.); debitorių finansinė padėtis, atsižvelgiant į skolų socialinio draudimo bei valstybės biudžetams dydį bei trumpą jų susidarymo laikotarpį, prasta. Teismo vertinimu, atsakovas veikė nuostolingai; jo realiai gautos pajamos, sudarančios 304 053 Lt (363 833 Lt - 59780 Lt (atsakovo teigimu, ši suma buvo įtraukta į pardavimų ir paslaugų pajamas), beveik 45 000 Lt mažesnės nei parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina.

Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas faktiškai yra nemokus, pradelstos skolos sudaro 30 753,11 Lt, o turto, kurį galima vertinti atsakovu turtu ir į kurį atsižvelgtina, sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo, yra už 47 624,20 Lt (43200 + (21 656 x 20 proc.) + 93 Lt); taigi pradelstos atsakovo skolos viršija pusę jo turimo turto, o tai yra pagrindas bankroto bylos iškėlimui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 4 str. 3 p., 9 str. 7 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Skaiteka“ atskirajame skunde (II b. t., 129-133 l.) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-09-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos nagrinėjimui reikšmingą aplinkybę, jog ieškovas nesutiko atidėti įmokų mokėjimo, nepagrįstai rėmėsi juridinės galios neturinčiu rašytiniu įrodymu – neįsiteisėjusiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-07-31 sprendimu Nr. ĮAS-2-48, kurį atsakovas ketina apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui artimiausiu metu. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neįvertinta bylos nagrinėjimui reikšminga aplinkybė, jog atsakovas mažina įsiskolinimą ieškovui. Iš Panevėžio apygardos teismo 2014-07-04 nutarties matyti, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl 15 499,72 Lt, tuo tarpu 2014-09-03 skola sudarė 12 996,22 Lt. Teismas nepagrįstai tarp atsakovo ir UAB „Bana“ sudarytos buitinių vandens skaitiklių gamybos sutarties Nr. 13/07/02 pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius vertino kaip rangos santykius, kadangi sutarties nuostatos patvirtina, kad šalis sieja pirkimo–pardavimo santykiai. Netinkamai taikydamas sutarčių aiškinimo nuostatas, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kita vertus, net ir kvalifikuojant minėtą sandorį kaip rangos sutartį, CK 6.647 straipsnio 1 dalies nuostata nesudaro pagrindo atsakovo iš UAB „Bana“ pirktas detales nepripažinti atsakovo balanse apskaitomu turtu. Atsiskaitymai užskaitymo būdu, nors jie ir gali lemti laikinus mokėjimų vėlavimus, nėra draudžiami įstatymų, o debitorių įsiskolinimo valstybės biudžetams susidarymas per trumpą laikotarpį nėra tinkama aplinkybė konstatuoti bendrovių finansinį pajėgumą ir galėjimą atsiskaityti su atsakovu. Be to, UAB „Bana“ ir UAB „Intelektas“ nėra vienintelės bendrovės, iš kurių galimos atsakovo ūkinės veiklos pajamos. Pirmosios instancijos teismo skaičiavimai, kuriais remiantis atsakovo veikla per ataskaitinį laikotarpį įvertinta kaip nuostolinga, prieštaringi ir netikslūs. Siekiant nustatyti, ar UAB „Skaiteka“ dirba nuostolingai, buvo būtina atlikti bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą arba skirti buhalterinę finansinę ekspertizę. Bylos duomenų visetas patvirtina, kad UAB „Skaiteka“ nėra nemoki, vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su ieškovu, kad nenustatyta ĮBĮ įtvirtintų sąlygų, sudarančių prielaidas iškelti bankroto bylą, todėl SODROS ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Skaiteka“ turi būti atmestas.

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą (II b. t., 144-148 l.) prašo atmesti skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2014-09-10 nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Nustatant įmonės (ne)mokumą, vertinamas aplinkybių visetas, o pavieniai atsiskaitymai, atlikti, be kita ko, nesilaikant įstatyme nustatyto eiliškumo, parodo ne rimtus ketinimus atsiskaityti su kreditoriais, o bandymą išvengti bankroto bylos iškėlimo. Tai patvirtina aplinkybė, jog per metus laiko nuo bankroto bylos inicijavimo teisme įmonė nesugebėjo įstatyme nustatyta tvarka mokėti priskaičiuotų einamųjų valstybino socialinio draudimo įmokų bei sumokėti susidariusio įsiskolinimo, nors, atsakovo teigimu, ji dirbanti pelningai.

2. Jei įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, yra moki, tinkamai vykdo pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, ji turi teisę kreiptis dėl įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išdėstymo, motyvuotai pagrįsdama įsiskolinimo priežastis ir kitas prašymui įvertinti reikšmingas aplinkybes, taip pat pateikti nurodytus duomenis pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas tinkamai neįvykdė šių sąlygų ir neįrodė deklaruojamų siekių realumo, todėl nebuvo pagrindo tenkinti jo prašymą dėl įmokų atidėjimo.

3. Bylos duomenų analizė rodo, kad atsakovas dirbtinai didina turimo turto vertes, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, o atsiskaitymai užskaitų būdu tarp susijusių įmonių, kurių vadovu yra tas pats asmuo, lemia mažą tikimybę, kad įmonė gaus pajamų, iš kurių galės atsiskaityti pagal susidariusius įsiskolinimus.

4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp atsakovo ir UAB „Intelektas“, UAB „Bana“ susiklosčiusius sutartinius santykius. Atsakovo argumentas, jog tarp įmonių buvo sudaromi pirkimo–pardavimo sandoriai, nepagrįstas tai patvirtinančiais dokumentais.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo finansiniai sunkumai nėra laikini, kad įmonė yra nemoki, dėl ko yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.

2014-10-07 apeliantas pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus, pateikdamas 2014-09-26 jo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-07-31 sprendimo Nr. ĮAS-2-48 ir Lietuvos pašto 2014-10-05 kvito kopijas (II b. t., 138-142), kurie priimami ir pridedami prie bylos (CPK 314, 338 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nenustatyta absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė, įvertino ir teisingai nustatė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra nemokus, bei, iškeldamas atsakovo bankroto bylą, tinkamai taikė įstatymą.

Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įmonės nemokumas gali būti nustatytas, išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės, įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės, kuriai inicijuojamos bankroto procedūros, finansinę padėtį teismas vertina ir dėl jos mokumo sprendžia pagal naujausius (aktualius) finansinės atskaitomybės duomenis. Jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie sunkumai teismo gali būti pripažinti ne laikinais, bet nemokiais finansiniais sunkumais, kurie paneigia galimybę išsaugoti bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-28 nutartis c. b. Nr. 2-1427/2014; 2013-05-02 nutartis c. b. Nr. 2-1389/2013; 2010-07-22 nutartis c. b. Nr. 2-1162/2010). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-27 nutartis c. b. Nr. 2-1686/2012; 2013-09-12 nutartis c. b. Nr. 2-2186/2013).

Kaip matyti iš Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Skaiteka“ paskutinio 2013 m. balanso (II b. t., 9 l.), jame apskaityto bendrovės turto vertė – 128 781 Lt, kurį sudaro 44 600 Lt vertės ilgalaikis materialus turtas ir 84 181 Lt vertės trumpalaikis turtas (26 550 Lt – atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 57 497 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, 134 Lt – pinigai ir jų ekvivalentai; mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 62 098 Lt, iš jų 12 716 Lt – po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, 49 382 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Be to, UAB „Skaiteka“ teismui pateikto 2014-08-29 balanso duomenimis (II b. t., 98-99 l.), 2014-08-29 UAB „Skaiteka“ turėjo turto už 124 729 Lt sumą, kurį sudarė 43 200 Lt vertės ilgalaikis materialusis turtas ir 81 529 trumpalaikis turtas (21 656 Lt – atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, 59 780 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, 93 Lt – pinigai ir jų ekvivalentai, o mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 47 318 Lt, iš jų 12 716 Lt – po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, 34 602 Lt – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (28 869 Lt – mokesčiai, atlyginimas ir socialinis draudimas, 5 733 Lt kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Pagal balansą patikslinančius dokumentus matyti, kad apeliantas pripažįsta, jog 2014-08-29 jo pradelsti mokėjimai – 14 096,22 Lt įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir 17 756,89 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai, iš viso 31 853,11 Lt (I b. t., 64, 170 l., II b. t., 57, 101 l.). Taigi, nors nurodytų duomenų pagrindu būtų galima būtų manyti, kad UAB „Skaiteka“ pradelsti įsipareigojimai (31 853 Lt) neviršija pusės įmonės balanse nurodytos turto vertės (124 729 Lt : 2 = 62 364,5 Lt), tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nepakanka šių duomenų nustatyti atsakovo mokumui.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog kiti bylos įrodymų duomenys taip pat yra reikšmingi atsakovo tikrosios (realios) turtinės padėties nustatymui, ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su tikrąja apelianto turtine padėtimi, o įvertinęs įmonės realiai disponuojamo turto vertę, tinkamai sprendė dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų bei jos turto vertės santykio, padarydamas teisingą išvadą, kad atsakovas yra nemokus, kurią motyvuotai ją pagrindė byloje surinktais įrodymais, ir nėra pagrindo nesutikti su teismo išvadomis bei motyvais (CPK 185 str.).

Teismas, nustatydamas UAB „Skaiteka“ 2014-08-29 balanse nurodyto įmonės turto vertę, pagrįstai atsižvelgė ir į įrodymus, susijusius su atsakovo vykdoma veikla, teisingai nurodęs, kad, faktiškai tarp atsakovo ir UAB „Bana“ esant rangos santykiams, detalių perdavimas UAB „Skaiteka“ gamybai nepagrįstai įforminamas kaip pirkimo sandoris ir atsakovo (rangovo) įsigytas nuosavybėn turtas, ir turėjo pagrindo į atsakovo turtą neįskaityti 17 326 Lt sumos, UAB „Skaiteka“ 2014-08-29 balanse įskaičiuotos į bendrą atsargų vertę (21 656 Lt); be to, tinkamai įvertino ir 59 780 Lt, fiksuotų atsakovo balanso eilutėje „Per vienerius metus gautinos sumos“, realumą, pagrįstai nustatęs, kad debitoriai dėl prastos jų finansinės būklės labiau tikėtina nesugebės savalaikiai apmokėti skolos, dėl ko 59 780 Lt suma taip pat negali būti įskaityta į atsakovo turtą. Teismas, pagal naujausius į bylą pateiktus duomenis nustatęs, kad pradelsti atsakovo įsiskolinimai sudaro 30 753,11 Lt (2014-09-03 SODRAI – 12 996,22 Lt, 2014-08-29 VMI – 17 756,89 Lt), o atsakovo turto reali vertė - 47 624,20 Lt (43 200 + 4 331,20 Lt + 93 Lt), teisingai konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jo turto, ir tai sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas vėlavo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo 2008 m., 2012-03-26 socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolingas 12 336,20 Lt, 2013-10-23 – 17 695,52 Lt, ir atlikus dalį mokėjimų, 2014-09-03 skola tebesudarė 12 996,22 Lt, o pagal ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus dokumentus, UAB „Skaiteka“ 2014-10-06 įsiskolinimas ieškovui 13 107,10 Lt (I b. t., 37, 39-40 l.; II b. t., 110, 151 l.). Taigi atsakovo pradelsti įsiskolinimai ieškovui dar padidėjo.

Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad 2014-09-25 Panevėžio apygardos teisme inicijuota dar viena civilinė byla dėl bankroto UAB „Skaiteka“ (Nr. B2-689-755/2014), kurioje pareiškimą pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija, o pareiškimas su priedais 2014-11-05 išsiųstas UAB „Skaiteka“, kurio nuorašas (be priedų) persiųstas ir į apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamą bylą (CPK 179 str. 3 d.) (II b. t., 164-165 l.). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo bei kitų dokumentų turinio matyti, kad atsakovo UAB „Skaiteka“ įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2010 m., kad atsakovo skola valstybės biudžetui 2014-08-21 sudarė 34 534,52 Lt, o 2014-09-30 – 17 995,52 Lt (II b. t., 113, 158, 165 l.). Be to, UAB „Skaiteka“ ilgą laiką neatsiskaitė su 2012-03-01 atleista darbuotoja N. M., nors darbo ginčų komisijos 2013-05-09 sprendimas dėl dalies darbo užmokesčio išieškojimo turėjo būti skubiai vykdomas (I b. t., 6-7 l., II b. t., 64-65 l.).

Taigi pirmiau išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas yra nemokus, o apelianto į bylą pateikti duomenys nepaneigia apygardos teismo išvados ir nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo sunkumus laikinais ar jo sugebėjimą artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais (CPK 185 str., 314 str., 338 str.).

Nors apeliantas skunde tvirtina, kad UAB „Skaiteka“ nėra nutraukusi savo veiklos, ir yra pajėgi atsiskaityti su ieškovu, tačiau šie teiginiai, nesant objektyvių duomenų, neįrodo įmonės galimybės generuoti pajamas, reikalingas atsiskaitymui su kreditoriais, nors pareiga įrodyti savo mokumą ir aplinkybes, kuriomis apeliantas remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tenka apeliantui (ĮBĮ 9 str. 1 d., CPK 12 str., 178 str.). Juolab kad apeliantas, teigdamas, jog yra mokus ir pajėgus atsiskaityti su ieškovu SODRA, ne tik kad neatsiskaito su juo, bet po skundžiamos teismo nutarties priėmimo jo skola ieškovui padidėjo, be to, jis prašo atidėti skolos mokėjimą ieškovui (II b. t., 37, 48, 138-141, 151 l.).

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas yra pateikęs prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų atidėjimo ir sprendimas šiuo klausimu nėra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju tai neturi teisinės reikšmės įmonės (ne)mokumui konstatuoti ar bankroto bylos iškėlimo klausimo teisingam išsprendimui (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.); juolab kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-10109-815/2014, inicijuotoje pagal atsakovo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo, nėra priimta jokio procesinio sprendimo.

Neturi pagrindo ir atskirojo skundo argumentai, kuriais keliami atsakovo ūkinės finansinės veiklos tyrimo, buhalterinės finansinės ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje klausimai. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra reikalingas, o nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad šių įrodymų pakanka padaryti išvadai apie apelianto finansinę būklę, sudarančią faktinį pagrindą iškelti bankroto bylą, todėl nebuvo pagrindo svarstyti klausimo dėl ekspertizės skyrimo teismo iniciatyva (CPK 212 str. 1 d.; 185 str.).

Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje.

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį.