Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., (duomenys neskelbtini) gim. teistas:

1) 2015-07-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 1 metams laisvės apribojimo, nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant per 2 mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti legaliai dirbti, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų bei iki 2015-12-31 nukentėjusiajai atlyginti 575 eurų turtinę žalą;

2) 2015-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., laivės apribojimo 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 150 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti. 2016-08-09 Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi 2015-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta ir su 2015-07-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme pakeista 90 parų areštu. Nuo 2016-08-31 pradėjo atlikti Lukiškių TI-K arešto bausmę;

3) 2016-10-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 60 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2016-08-06 iki 2016-08-07, apie 13:50 val., būdamas Rinktinės gatvėje, Vilniuje, iš nukentėjusiajam A. N. priklausančio automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), paėmė planšetinį kompiuterį „Lenovo“, 149 eurų vertės, po ko nukentėjusiajam A. N. priklausantį automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), nuvarė į namo kiemą esantį S. S. g. 66, Vilniuje, kur automobilį užrakino ir paliko, o automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) raktą, 300 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 50 eurų vertės, vizitinių kortelių dėklą su jame buvusiomis vizitinėmis kortelėmis, 30 eurų vertės, pasiėmė su savimi, tokiu būdu pagrobė svetimą A. N. priklausantį 380 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis įsidarbino taksi įmonėje ir dirbo kartu su nukentėjusiuoju A. N.. M. B. dirbo A. N. priklausančiu automobiliu Audi A 6. Įvykio dieną M. B. paėmė iš A. N. kiemo automobilį Audi A 6, nukentėjusysis pats davė raktelius, nuvažiavo dirbti. Po kiek laiko M. B. spontaniškai nutarė pavogti automobilyje buvusius daiktus. Kaltinamajam labai buvo reikalingi pinigai, o A. N. jam praktiškai pinigų už darbą nemokėjo, kadangi išskaitinėjo už M. B. padaryta autoįvykį. M. B. iš automobilio paėmė A. N. planšetinį kompiuterį ir nuvežė jį į supirktuvę prie Kalvarijų turgaus. Taip pat paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną. Po to pastatė mašiną į vietą, A. N. kieme. Kaltinamasis taip pat paėmė automobilio Audi A 6 raktą, kurį vėliau norėjo gražinti nukentėjusiajam, tačiau taip ir negrąžino. Vizitinių kortelių dėklo M. B. nevogė ir jo nematė, dėl ko savo kaltę pripažįsta iš dalies. M. B. pripažįsta nukentėjusiuoju patikslinta per posėdį civilinį ieškinį 380 eurų sumoje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį jis susipažino su M. B., nes jam reikėjo mašinai antro vairuotojo. Pats nukentėjusysis teikė taksi paslaugas. M. B. pasidarė individualios veiklos pažymėjimą ir pradėjo dirbti su nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu Audi A 6, v.n. (duomenys neskelbtini). Visą savaitę M. B. atidirbo tvarkingai. Po to kaltinamasis sudaužę automobilį. Mašiną nukentėjusysis remontavo savo lėšomis. Kaltinamasis žadėjo, kad skolą atidirbs. Dar vėliau, nukentėjusysis mašina surado savo namo kieme. Automobilis buvo visas purvinas, išvažinėtas visas kuras. Pažiūrėjęs į vidų, nukentėjusysis pastebėjo, kad dingo planšetinis kompiuteris „Lenovo“ 149 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas Nokia, 50 eurų vertės, vizitinių kortelių dėklas 30 eurų vertės bei automobilio elektroninis raktas, 300 eurų vertės. Nukentėjusysis bandė susisiekti su M. B., tačiau kaltinamasis į skambučius neatsiliepė į SMS neatsakinėjo, tuomet nukentėjusysis parašė pareiškimą policijai. Vėliau planšetinį kompiuterį nukentėjusysis atsiėmė iš lombardo, o kiti daiktai negrąžinti.

2018-03-13 teisiamajame posėdyje A. N. patikslino, kad byloje buvo pareikštas 880 eurų dydžio civilinis ieškinys. Tačiau šią sumą sudarė sudaužyto automobilio remontas bei pavogtų daiktų vertė. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje spręstinas tik vagystės klausimas, nukentėjusysis sutiko, kad jam turėtų būti priteistina 380 eurų suma, t.y. 300 eurų raktas, 50 eurų mobiliojo ryšio telefono vertė ir 30 eurų vizitinių kortelių dėtuvė. Be to nukentėjusysis patvirtino, kad tiksliai prisimena, jog automobilyje buvo vizitinių kortelių dėklas. Jame buvo sudėtos reikalingos vizitinės kortelės, tokios kaip automobilių servizai, nuolaidos ir kitos. Po įvykdytos vagystės šis dėklas dingo kartu su kitais pagrobtais daiktais.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

K. M. B. kaltė, be jo dalinio prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

2016 m. rugpjūčio 07 d. nukentėjusiojo pareiškime nurodyta, kad M. B. pavogė planšetinį kompiuterį, mobilųjį telefoną bei odinį vizitinių kortelių dėklą (b.l. 1).

Policijos žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad nukentėjusiojo A. N. darbuotojas M. B. sudaužęs taksi automobilį pabėgo pavogęs kompiuterį, vizitinių kortelių dėklą bei mobilųjį telefoną (b.l. 2).

2016-08-11 protokole nurodyta, kad A. N. atsiėmė savo kompiuterį “Lenovo” (b.l. 19).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas M. B. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. B. prisipažįsta savo kaltę iš dalies, teigdamas, jog iš tiesų pavogė kompiuterį, mobilaus ryšio telefoną, raktą, tačiau neprisipažįsta dėl vizitinių kortelių dėklo vagystės.

Nukentėjusysis A. N. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytos vagystės aplinkybes bei pagrobtus daiktus. 2018-03-13 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, kad vizitinių kortelių dėklas tikrai buvo automobilyje, nurodė kaip dėklas atrodė, kokios vizitinės kortelės buvo sudėtos. Po įvykdytos vagystės, dėklas dingo kartu su kitais daiktais. Tokie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymams, teismas neturi pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad vagystės dieną vizitinių kortelių dėklas buvo automobilyje, prie automobilio be kaltinamojo priėjimo daugiau niekas neturėjo, galima pagrįstai teigti, kad vizitinių kortelių dėklas taip pat buvo pavogtas M. B., o kaltinamojo teiginiai vertintini kaip siekis iš dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis LR BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais LR BK 41 str., 54 str., 61 str. Pagal LR BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

K. M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka (b.l. 63-70), dirba UAB „Fasadukas“ pagalbiniu darbuotoju (b. l. 59), turi legalų pajamų šaltinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant kaltinamajam vieną iš LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių - laisvės apribojimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį ((duomenys neskelbtini) (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija)). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR (duomenys neskelbtini) 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti LR (duomenys neskelbtini) str., 135 str. reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015).

Byloje nukentėjusysis A. N. buvo pareiškęs 880 eurų civilinį ieškinį (b.l. 79). Šia sumą sudarė sudaužyto automobilio remontas bei pavogtų daiktų vertė. Tačiau teismo posėdžio metu pats nukentėjusysis pripažino, kad šioje baudžiamojoje byloje spręstinas tik vagystės klausimas, todėl sutiko, kad jam turėtų būti priteista 380 eurų suma, kuri sudaro 300 eurų raktas, 50 eurų mobiliojo ryšio telefono vertė, 30 eurų vizitinių kortelių dėtuvė. Ši ieškinio suma yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo M. B. 380 eurų turtinei žalai atlyginti.

Dėl kardomosios priemonės.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)298 str. str., 301-305 str. str., 307 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B., gim., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba lankymosi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje M. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiojo A. N. naudai 380 (tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų, turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas J. J.