Kauno apygardos teismo nutartis

2011-01-05 · Civilinė byla Nr. 2A-370-527/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-05
Bylos Nr.
2A-370-527/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Birutė Bobrel, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
R. K.
Civilinė byla Nr. 2A-370-527/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja D. K.;procesinių sprendimų kategorijos: 78.2.1; 121.15; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovei R. K.,atsakovui J. K.,trečiajam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3970-292/2010 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo (tretysis asmuo R. K.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė (b. l. 1-3) priteisti iš atsakovo jos išlaikymui (nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2010-07-22) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį iki tol, kol ji mokysis vidurinės, aukštosios, profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas, tėvai yra išsituokę, po santuokos nutraukimo 2005-11-08 ji liko gyventi su motina. Nutraukus santuoką iš atsakovo jai buvo priteistas išlaikymas turtu - ¼ dalimi buto ir po 150 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimu išlaikymas periodinėmis išmokomis padidintas iki 250 Lt per mėnesį, tačiau sprendimas dar neįsiteisėjęs atsakovui apskundus teismo sprendimą. Nuo tada, kai jai sukako 18 metų, tėvas jai išlaikymo neteikia, nors ji mokosi vidurinėje mokykloje. Likiškėlių vidurinės mokyklos dieninį skyrių ieškovė baigs 2011 metais. Ją išlaiko motina, kas mėnesį jos mitybai skirdama 300 Lt, sezoninei aprangai - 500 Lt. Kas savaitę už įvairios literatūros kopijavimą reikia mokėti po 10 Lt. Didelės išlaidos pratybų bei kitų mokyklinių prekių įsigijimui. Kartais ji serga peršalimo ligomis, perka antibiotikus, vitaminus smegenų veiklai gerinti, nes labai įtempta programa, dideli krūviai. Vitaminai kainuoja 30 Lt. Kas mėnesį higienos prekėms išleidžia po 30 Lt. Mobiliojo telefono išlaidos mėnesiui – 10 Lt. Ieškovė nori papildomai lankyti istorijos ir anglų kalbos pamokas, kad būtų lengviau pasiruošti valstybiniams egzaminams, nes nori studijuoti aukštojoje mokykloje socialinius mokslus. Viena valanda papildomo mokymosi kainuoja 20-25 Lt, tačiau viena motina negali apmokėti šių papildomų išlaidų. Didelės išlaidos laukia šimtadienio, paskutinio skambučio šventėms mokykloje, išleistuvėms, kai turės įsigyti suknelę, batelius, pirkti auklėtojai dovaną, gėles ir kt. Viena mama nepajėgi jos išlaikyti, nes turi išlaikyti dar ir nepilnametį brolį Lauryną.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-10-05 sprendimu (b. l. 51-54) ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo pilnametės dukters (ieškovės) išlaikymui po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-22 iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai; 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 144 Lt žyminį mokestį ir 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad ieškovė turi nekilnojamo turto - ¼ dalį buto, esantį Alytuje, Likiškėlių g. 11-36, kuris jai atiteko kaip išlaikymas turtu, ieškovės tėvams nutraukus santuoką (b. l. 8, 11). Šiame bute ji ir gyvena kartu su motina ir broliu. Kito registruotino turto neturi. Pajamų taip pat negauna, nes mokosi ir yra motinos, su kuria gyvena, išlaikoma. Atsakovas jos išlaikymui skirdavo 150 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė nemoka už komunalinius patarnavimus būsto, kuriame gyvena ir kurio ¼ dalis jai priklauso. Jos būsto dalį išlaiko motina, nes ieškovė jokių pajamų neturi. Ieškovei priklausančio gyvenamojo būsto dalies išlaikymo faktas vertintinas kaip teisiškai reikšminga aplinkybė taikant CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą, nustatantį, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Maisto, aprangos ir kitoms būtinoms išlaidoms - higienos prekėms, vaistams ir kitiems minimaliems ieškovės poreikiams tenkinti, jos teigimu, reikia apie 800 Lt per mėnesį. Teismas pripažino, kad ieškovei parama reikalinga, o teismų praktikoje vaiko būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Teismų praktika Nr. 22, 2004-04-26 nutartis V. S. ir M. S.). Teismas spręsdamas dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgė ir įvertino tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.), t. y., kad atsakovas nedirba, tačiau gauna pareigūno valstybinę pensiją - 527,32 Lt (b. l. 27), yra sveikas ir darbingo amžiaus, gyvena ir registruotas pas tėvus (b. l. 28), todėl, jo teigimu, jam pragyventi padeda tėvai; turi nekilnojamo turto - 2,11 ha žemės ūkio paskirties sklypą Varėnos rajone, Kampų kaime, prie vandens telkinio (b. l. 29); kreditorių, apart nepilnamečio sūnaus L. K. (gim. 1998-11-14), kuriam teikia išlaikymą po 150 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, neturi. LITEKO duomenimis teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2010-09-21 nutartimi išlaikymo dydis jam padidintas iki 200 Lt. Ieškovės motina R. K., su kuria ji gyvena, turi nekilnojamo turto - ½ dalį buto, atitekusią jai po santuokos nutraukimo. Kito nekilnojamo turto ir registruotino turto neturi. Jos vienintelės pajamos – uždarbis, gaunamas dirbant sezoninius darbus Anglijoje (apie 8 000 Lt per sezoną), kuris panaudojamas būsto, kuriame ji gyvena su vaikais išlaikymui, vaikų išlaikymui bei savo minimalių poreikių tenkinimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 57-60) atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą panaikinti bei priteisti jam iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad dėl paties išlaikymo reikalingumo atsakovas sutinka, tačiau nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma, nes jis pats nuo 2010-06-10 yra nedirbantis, pensininkas, kurio pensija yra 527,32 Lt. Atsakovas ieškovei sutinka teikti 50 Lt periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį. Atsakovo nuomone, prašyti priteisti išlaikymą ieškovei, kaip aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiai studentei, bet ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai, dar būtų anksti, nes ji neįgijo vidurinio išsilavinimo ir neįstojo studijuoti į aukštosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių. CK 3.194 str. 3 d. nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Šia norma vadovaudamasis teismas ir priėmė sprendimą, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį tenkina visiškai. Taip pat ieškovė prašė ir teismas tenkino reikalavimą, kad išlaikymas ieškovei priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2010-07-22. Ieškovė nuo 2010-07-22 neįgijo teisės į išlaikymą, nes tik nepilnametis asmuo turi absoliučią teisę į tėvų išlaikymą, o pilnametės ieškovės teisė atsirado tik nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo sąlygos atsiradimo. Priėmus skundžiamą teismo sprendimą, atsakovas iš 527,32 Lt pensijos turi teikti 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui, 400 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų pilnametei dukrai ir patenkinti savo būtinus poreikius. Atsakovas turi teikti išlaikymą iš tokių pajamų, kokių jis neturi, neuždirba ir iš kitur negauna. Kas mėnesį abiems vaikams (iki ieškovei suėjo 18 metų, t. y. 2010-07-22) atsakovas teikė išlaikymą po 150 Lt, o nuo 2010-06-10 buvo atleistas iš darbo ir jam, kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnui, išdirbusiam tame pačiame darbe daugiau kaip 20 m., nuo 200-06-11 buvo paskirta neterminuotai 527,32 Lt pensija. Vadinasi, visos atsakovo pajamos yra ši nurodoma pensija. Kol kas kitų pajamų atsakovas neturi ir net nežino, ar kada nors turės. Atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pablogėjo, jis per 5 metus neįgijo gyvenamojo būsto, brangaus registruoto nekilnojamojo turto neturi, neturi nė vieno lengvojo automobilio, gyvena kaime pas senyvo amžiaus pensininkus ir neįgalius tėvus, kuriems padeda tvarkytis ūkyje. Žinodamas savo realią padėtį ir įvertindamas perspektyvas, atsakovas neėmė jokių kreditų ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų, nes žino, kad jo pajamos labai menkos, jis stengiasi gyventi pagal savo galimybes. Išsituokdamas su ieškovės motina, atsakovas paliko savo turto - buto, kuriame gyvena ieškovė su motina ir broliu, jam priklausančią dalį. Ieškovės materialinė padėtis netgi geresnė už atsakovo, ji asmeninės nuosavybės teise turi ½ dalį atsakovo palikto jai, kaip išlaikymą, turtu, kuriame gyvena. Esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas, suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus. CK 3.192 str. 1 d. yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime yra pažymėjęs, kad toks teisinio reguliavimo pakeitimas iš esmės reiškia tai, kad buvo sukurtas naujas, iki tol teisės sistemoje neegzistavęs paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas, taip pat tai, kad šis naujas teisės institutas buvo mechaniškai įtrauktas į vien nepilnamečių vaikų, taip pat vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, išlaikymo institutui skirto teisinio reguliavimo visumą (nuostata dėl šios kategorijos asmenų teisių į išlaikymą įtvirtinta Seimui 2004-11-11 pakeitus ir nauja redakcija išdėsčius CK 3.194 str. 3 d.). Įstatyme nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas. Išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo principai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių viduriniu, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - išlaikymo. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje: vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė yra pilnametė vidurinės mokyklos dieninio skyriaus moksleivė, kad iš tiesų jai reikalinga parama, tačiau teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo galimybės teikti prašomą išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Teismas sprendime pasirėmė niekuo nepagrįstu argumentu, kad atsakovas yra dar jaunas, darbingas, todėl iš kažkur turi gauti ieškovei reikalingam išlaikymui pajamų. Atsakovui nėra galimybės šiuo metu įsidarbinti ir gauti tokių pajamų. Darbą krizės metu rasti ypatingai sunku, verslo pradėti neturi galimybės, nes neturi pradinio kapitalo, o paskolų bankai verslui pradėti bet kam neteikia, ypač kai neturi jokio įkeičiamo paklausaus turto. Teismas sprendime rėmėsi nuostata, kad teismų praktikoje vaiko būtiniems poreikiams tenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, kurioje remiamasi CK 6.461 str. 2 d. nuostata). LAT 2010-02-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 išaiškino, kad aiškinimas, jog „išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 str. 2 d. ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, nepagrįsti. Visų pirma, minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, be to, vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima, įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Atsakovo būtinų išlaidų teismas nesiaiškino ir bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė nebuvo tirta. Tačiau akivaizdu, kad jis irgi turi poreikių, kurie turi būti patenkinami iš 300 Lt, liekančių atsakovui po to, kai 200 Lt išlaikymą perveda sūnui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad pilnamečiam vaikui išlaikymą teismas priteisia tik tuo atveju, jei nustato, kad jam reikalinga parama dėl to, kad jis mokosi dieniniame skyriuje. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai sprendžiama įvertinus byloje įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas ir poreikius (išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Teismas tinkamai ištyrė ieškovės turtinę padėtį, nustatė turimą nekilnojamąjį turtą, kuris ieškovei atiteko kaip išlaikymo dalis, atsižvelgė į tai, kad pati ieškovė neišlaiko buto dalies, nes yra moksleivė ir neturi jokių pajamų. Taigi objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė negali savęs išlaikyti, nes mokosi 12 klasėje ir siekia įsigyti vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo paskirtis yra padėti asmeniui įsigyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis (Švietimo įstatymo 11 str. 1 d.). Mokiniai, siekiantys vidurinio išsilavinimo, mokosi pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo ugdymo planus, kuriuose yra nurodyti privalomi ir pasirenkamieji dalykai, nustatytas privalomas minimalus savaitinių pamokų skaičius, mokslo metų trukmė, mokiniams skiriamo savarankiško darbo krūvis. Taigi ieškovė, mokydamasi pagal vidurinio ugdymo programą vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, turi privalomai lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams. Dėl šių priežasčių ieškovė negali dirbti ir savarankiškai išlaikyti save. Išsilavinimas yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą. Ieškovės tikslas baigti bendrojo lavinimo mokyklą ir įsigyti vidurinį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą. Ieškovę išlaiko tik motina, su kuria ji nuolat gyvenu. Be to, motina išlaiko ir nepilnametį brolį, kuriam atsakovas moka 200 Lt išlaikymo per mėnesį, kurio nepakanka. Išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vidurinės mokyklos dieniame skyriuje paramos vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą (LAT nutartis Nr. 3K-7-204/2009). Pažymėtina, kad ieškovei besimokant 12-oje mokyklos klasėje, atsirado įvairių papildomų išlaidų: įvairios mokyklinės literatūros kopijavimui (mėnesiui apie 40 Lt), papildomos istorijos ir matematikos pamokos (mėnesiui 160 Lt), išlaidos šimtadieniui, paskutinio skambučio šventėms mokykloje, išleistuvėms. Be to, ieškovė dažnai serga peršalimo ligomis, dėl to patiria nuolatines išlaidas vaistams. Vien spalio - lapkričio mėnesiais vaistams ji išleido apie 140 Lt. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus. Pažymėtina, kad atsakovui yra 42 metai, jis neturi jokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti. Jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieško darbo ir negali jo gauti. Manytina, kad atsakovas, vengdamas pareigos išlaikyti ieškovę ir siekdamas mokėti savo nepilnamečiui sūnui mažesnį išlaikymą, specialiai išėjo į pensiją. Atsakovas gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Konstitucijos 48 str. 1 d.) ir vykdyti savo pareigą išlaikyti paramos reikalingus savo vaikus. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu gauna tik valstybinę pensiją, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturi prisidėti prie ieškovės išlaikymo ir kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti priteisto 400 Lt dydžio išlaikymo. Netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtinais, nepriklausančiais nuo tėvų valios, atvejais, visais kitais atvejais tėvams esant objektyviai pajėgiems teikti išlaikymą, privalu jį teikti tokio dydžio, kuris užtikrintų būtinas sąlygas man viduriniam išsilavinimui pasiekti. Atsakovas, pripažindamas, kad ieškovei reikalinga parama, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių išlaikymą ieškovei turi teikti viena motina. Pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, tenka abiem tėvams. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino kiekvieno iš tėvų, privalančių teikti išlaikymą turtinę padėtį, todėl atsakovo skundo argumentas, kad ši aplinkybė nebuvo tirta, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal atsakovo paaiškinimus jis gyvena pas savo tėvus kaime, kurie padeda jam pragyventi. Gyvendamas kaime atsakovas nepatiria tokių didelių būsto išlaikymo išlaidų, kokias patiria ieškovės motina, viena išlaikydama savo ir ieškovės su broliu priklausančias buto dalis. Be to, atsakovas, gyvendamas kaime ir niekur nedirbdamas bei būdamas sveikas, gali užsiimti žemės ūkio produkcijos auginimu ir iš to gauti pajamų. Jam nuosavybės teise priklauso 2,11 ha žemės sklypas, esantis ten pat, kur gyvena atsakovas, todėl yra visos sąlygos gyventi ūkiškai. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas turėjo išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo 2010-07-22, kai ieškovei suėjo 18 metų. Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas, ieškovei tapus pilnamete, išlaikymo neteikė, todėl pagrįstai išlaikymas priteistas nuo šios datos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos bei LITEKO duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės: Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-11-08 sprendimu c. b. Nr. 2-2456-470/2005 tretysis asmuo su atsakovu bendru sutarimu nutraukė santuoką ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams (ieškovei bei L. K.) buvo priteistas išlaikymas turtu, t. y. po ½ dalis atsakovui priklausančio trijų kambarių buto, esančio Alytuje, Likiškėlių g. 11-36 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė buvo 20 317 Lt (b. l. 11), ir kas mėnesį kiekvienam vaikui po 150 Lt periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. R. K. (šioje byloje tretysis asmuo) ieškiniu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-09-14 sprendimu priteistą vaikams išlaikymo dydį ir padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant išieškojimą nuo 2009-12-22. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-03-22 sprendimu (b. l. 9-10) ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-09-14 sprendimo dalį, padidinant nustatytą išlaikymą ir priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams tvirtą pinigų sumą, kiekvienam po 250 Lt kas mėnesį periodinių išmokų iki jų pilnametystės (padidintą išieškojimą nusprendė skaičiuoti nuo 2009-12-22). Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia padidinti išlaikymą: ieškovas tuo metu dirbo Alytaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, gaudavo 1 700 Lt mėnesinį atlyginimą, ir nors nekilnojamojo turto neturėjo, mokėjo tik žiemos metu nuomojamo būsto nuomos ir komunalinius mokesčius. Ieškovė tuo metu buvo bedarbė, registruota darbo biržoje, jos turtinė padėtis nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pablogėjusi, o atsakovo, atvirkščiai, pagerėjusi, jo darbo užmokestis buvo padidėjęs 600 Lt. Kauno apygardos teismas 2010-09-21 nutartimi c. b. Nr. 2A-1196-413/2010, patenkinęs atsakovo apeliacinį skundą, pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimą ir sumažino priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo 250 Lt iki 200 Lt. Teismas nustatė, jog 2010-06-10 atsakovas buvo atleistas iš darbo (tarnybos) pagal LR Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p., nusprendus nuo 2010-06-11 neterminuotai mokėti jam 527 Lt dydžio pensiją, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, kad atsakovo (apelianto) turtinė padėtis pagerėjo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo tuometinę turtinę padėtį (jis turėjo 15 815,16 Lt lėšų banke, 2,1100 ha dydžio ir 5 000 Lt vertės žemės sklypą Kampų kaime, Varėnos rajone, automobilį CHRYSLER VOYAGER (kuris teko po santuokos nutraukimo)) ir jo paaiškinimus apie galimybę mokėti kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį, išlaikymą sumažino iki 200 Lt.

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir jo jau pilnametės dukters kilo ginčas, kokia apimtimi atsakovas turėtų prisidėti prie pilnametės (ne vyresnės negu 24 metai) dukters (ieškovės) išlaikymo, tebesimokančios pagrindinėje mokykloje, bei paramos teikimo pradžios laikotarpio. Taigi šioje byloje aktualus CK 3.194 str. 3 dalies (2004-11-11 redakcija; Nr. IX-2571) aiškinimo ir taikymo klausimas. 2007-06-07 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią pačią teismų praktiką formuoja ir LAT aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (LAT 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Atsakovas sutinka, jog ieškovei, kaip pilnametei vidurinės mokyklos dieninio skyriaus moksleivei, reikalinga parama, tačiau, atsakovo nuomone, teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo galimybės teikti prašomą 400 Lt išlaikymą. Atsakovas ieškovei sutinka teikti 50 Lt periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį. Tačiau, kolegijos nuomone, nuo Kauno apygardos teismo 2010-09-21 nutarties priėmimo, kuria pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimas ir sumažinta priteista iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo suma nuo 250 Lt iki 200 Lt, esant šalių bei trečiojo asmens turtinei situacijai iš esmės nepakitusiai, tiek sumažinimas ieškovei iki pilnametystės teikto išlaikymo iki atsakovo sutinkamos teikti kas mėnesį ieškovei 50 Lt sumos, tiek padidinimas iki ieškovės prašomos 400 Lt sumos pažeistų proporcingumo tarp ieškovės poreikių ir apelianto turtinės padėties principą.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Kaip spręstina iš byloje esančių duomenų, atsakovas niekada nevengė teikti savo vaikams išlaikymo. Kas mėnesį abiem vaikams iki jų pilnametystės atsakovas teikė išlaikymą po 150 Lt (Kauno apygardos teismo 2010-09-21 nutartimi išlaikymo dydis jam padidintas iki 200 Lt). Tačiau, atsižvelgiant į bylos duomenis, į apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, pripažintina, jog apeliantas neturi galimybių teikti didesnę nei 200 Lt per mėnesį dydžio materialinę paramą pilnametei dukrai. Nuo 2010-06-10 atsakovą atleidus iš ugniagesio gelbėtojo darbo, atsakovas gauna 527,32 Lt pareigūno valstybinę pensiją per mėnesį (b. l. 27), gyvena ir yra registruotas pas tėvus (b. l. 28), Varėnos r., Kumpų kaime, savo gyvenamojo nekilnojamojo turto neturi; jam nuosavybės teise priklauso 2,1100 ha žemės paskirties sklypas (b. l. 29), esantis tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovo tėvams priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriame atsakovas gyvena (b. l. 29). Atsakovas per visą nuo skyrybų laikotarpį savo gyvenamojo būsto neįgijo, brangaus registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš gaunamų 527,32 Lt per mėnesį dar kas mėnesį nepilnamečiui sūnui turi teikti 200 Lt išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismui pilnametei dukrai iš jo priteisus 400 Lt išlaikymą per mėnesį, jam nebelieka pajamų patenkinti savo būtinus poreikius, ir išlaidos netgi viršija pajamas. Kai tuo tarpu tretysis asmuo (ieškovės motina) dirba sezoninius darbus Anglijoje, už sezoną, kaip pati teigia, gaudama apie 8 000 Lt (netoli 700 Lt per mėn.), turi 99 100 Lt vertės ½ nekilnojamąjį turtą, atitekusį jai po santuokos nutraukimo. Be to, pati ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto: jai kartu su nepilnamečiu broliu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovo, kaip išlaikymas, palikta ½ dalis buto, kuriame ieškovė ir gyvena.

Kaip teigia pati ieškovė, pagrindinės išlaidos tenka jos mitybai – 300 Lt per mėnesį (b. l. 2). Sprendžiant klausimą dėl ieškovės išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos mokymo (vadovėliams, mokyklinėms prekėms, kanceliarinėms reikmėms) ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti (papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonės). Sudėtinga yra apskaityti kiekvieną įgytą prekę ar išleistas lėšas šiems mokinio poreikiams, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis. Tėvams šiuo aspektu tenka atsakomybė dalintis normaliu moksleivio vystymusi, kurios atsisakyti negalima. Vertinant padėtį, kuomet motinos parama pilnametės dukters išlaikymui yra absoliuti, o tėvas jos neteikia arba sutinka teikti tik minimalią 50 Lt per mėnesį paramą, pripažintina pilnametės dukters, kuri pati dėl mokymosi vidurinėje mokykloje negali dirbti ir užsidirbti sau lėšų pragyvenimui, teisių pažeidimu, kas negali būti toleruojama. Todėl, atsižvelgiant ir į atsakovo dabartinę padėtį (teikia išlaikymą kitam nepilnamečiui vaikui, neturi darbo, gauna mažesnę nei minimali alga pensiją), nepasikeitusią po Kauno apygardos teismo 2010-09-21 nutarties priėmimo, iš jo ieškovei priteistinas 200 Lt dydžio išlaikymas, po kurio ir išlaikymo sūnui sumokėjimo ieškovui iš gaunamų 527,32 Lt per mėnesį dar liktų lėšų savo būtiniems poreikiams patenkinti, įvertinus tai, kad jis gyvena kaime, turi 2,11 ha žemės sklypą, kas sudaro galimybę verstis žemės ūkiu, be to, įvertinus tai, kad jis yra darbingo amžiaus (gimęs 1968 m.), o sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėtų dirbti, nenustatyta. Atsikirsdama į ieškovės atsiliepimo argumentus, kolegija pažymi, jog pastaroji aplinkybė (t. y., kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir neturintis sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti) nėra pagrindas priteisti didesnį nei Kauno apygardos teismo 2010-09-21 nutartimi, turinčią prejudicinę reikšmę šioje byloje, nustatytą 200 Lt išlaikymą, tuo labiau, kad pati ieškovė, būdama sulaukusi pilnametystės, laisvu po pamokų metu ar per atostogas taip pat dirbti gali ir užsidirbti sau pragyvenimui, tokiu būdu kompensuodama dalį dėl mokymosi paskutinėje klasėje padidėjusių išlaidų.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas turėjo išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo 2010-07-22, kai ieškovei suėjo 18 metų. Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas, ieškovei tapus pilnamete, išlaikymo neteikė, todėl pagrįstai išlaikymas priteistas nuo šios datos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Alytaus r. apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), sumažinant priteistą iš atsakovo pilnametės dukters išlaikymui nuo 2010-07-22 iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai periodinėmis išmokomis sumą nuo 400 Lt iki 200 Lt per mėnesį bei iki 72 Lt (200 x 12 = 2 400; 2 400 x 0,03) žyminį mokestį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas tik iš dalies (ne tik dėl sumos, bet ir dėl laikotarpio, nes priteista tik iki mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje), atitinkamai iki 100 Lt mažintinos priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, proporcingai patenkinto apeliacinio skundo daliai, priteistina atsakovui iš ieškovės 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Sumažinti priteistą iš atsakovo J. K. pilnametės dukters R. K., gimusios 1992-07-22, išlaikymui nuo 2010-07-22 iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai periodinėmis išmokomis sumą nuo 400 Lt iki 200 Lt per mėnesį; iki 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei iki 72 Lt žyminį mokestį.

Priteisti J. K. iš R. K. 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Teisėjai Birutė BobrelGintautas Koriaginas