- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- 1-73-876/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- N. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. 2011 m. sausio 17 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. C. namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, mažiausiai du kartus šepečiu sudavė ant lovos sėdinčiam V. J. T. į galvos sritį ir padarė nosies kaulų, dešinio momenkaulio lūžimus, galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų dislokaciją į dešinę ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V.J. T. sveikatą.
Kaltinamasis N. S. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 17 dieną išgėrė ir susipyko, dėl ko susipyko, jis neprisimena. Tą dieną buvo išgėręs ir ne viską prisimena. Prisipažįsta, jog vieną kartą su šepečiu sudavė per petį. Ar dar kas mušė nukentėjusįjį, jis nežino. Jis visko tiksliai neprisimena, bet gerai prisimena, jog sudavė vieną kartą. Konflikto metu jam nukentėjusysis nesudavė, jis tik šaukė. Nurodė, jog išgėręs būna kvailas, dabar supranta, kad nereikėjo muštis. Tačiau taip pat nurodė, kad jis nežino, kas nukentėjusįjį sumušė, nukentėjusysis važinėja su dviračiu ir visur vartosi. Jis sudavė tik vieną smūgį per petį, daugiau nemušė nukentėjusiojo, du kartus per galvą nesudavė.
Nukentėjusysis Vitas J. T. nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs, tačiau prisimena, kas įvyko. Kai jį sužalojo jis iš ten pasišalino, nuėjo pas M., paskui paskambino greitajai. Tą pačią dieną jį išvežė į Kauną ir rytojaus dieną operavo. Su dviračiu tą dieną nevažiavo. Nesutarimai su S. vyksta pastoviai, jis reikalauja iš jo cigarečių. Anksčiau buvo konfliktas dėl alaus, tada S. jam sudavė su stikline per galvą. Civilinio ieškinio nereiškia, su kaltinamuoju susitaikė, jis gailisi dėl savo elgesio.
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 4 val. nakties T. pasibeldė į namus. Vyras įleido. T. sakė, kad skauda galvą, davė vaistų. T. pamiegojo ir ryte išėjo.
2011-01-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2011-01-19, 18 vai., iš VšĮ „Šakių ligoninė" telefonu pranešta, jog į Všį „Šakių ligoninė" pristatytas pilietis V. J. T., kuriam nustatytas galvos kaulų lūžis, smegenų sutrenkimas, (b.l. 1).
2011-01-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma ir aprašyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas šepečio kotas. (b.l. 2-5).
2011-04-18 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas daiktas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. (b.l. 6-10).
Specialisto išvadoje Nr. G 93/11(10) nurodyta, kad V.J. T. nustatyta nosies kaulų, dešinio momenkaulio lūžimai, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės - smilkininės - momeninės skilčių sumušimas, su galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų dislokacija į dešinę. Operacijos metu galvos smegenų skystis iš po kietojo dangalo pašalintas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ranka, koja, aplinkos daiktais, galimai ir įvykio aplinkybėse minima šluota ar pan. Padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, (b.l. 23-24).
Specialisto paaiškinime nurodoma, jog V.J. T. nustatyti kuno sužalojimai yra budingi smūgių sudavimui. (b.l. 39).
Teismo posėdžio metu specialistas A. J. nurodė, jog nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija nėra būdinga kritimui. Pagal tomografinį tyrimą nustatyta nosies lūžimas, o išorinių sužalojimų nenustatyta.
Akistatos protokole nurodyti įtariamojo ir nukentėjusiojo akistatos metu duoti parodymai, (b.l. 69-70).
Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo
Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje bei 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, todėl kaltinamojo ir liudytojų parodymų įvertinimas jų nuoseklumo požiūriu yra svarbi aplinkybė vertinant šiuos įrodymų šaltinius patikimumo aspektu. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to darant apibendrinančias išvadas. Teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame faktiniai duomenys vertinami pagal bendras logines i2- procesiniais įstatymais nustatytas taisykles.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., tai yra 2011 m. sausio 17 d. vakare (duomenys neskelbtini), sunkiai sutrikdė V.J. T. sveikatą.
N. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir teigė, jog sudavė tik vieną smūgį per petį, tačiau šie parodymai atmestini, kaip neatitinkantys kitų byloje esančių įrodymų. Pats N. S. nurodė, kad sudavė tik vieną smūgį, tačiau taip pat jis ne kartą nurodė, kad tą dieną buvo neblaivus, tačiau, smūgių kiekį ir jo sudavimo vietą teigia prisimenantis tiksliai.
Kaltinamajame akte nurodytas įvykio faktinės aplinkybės, kurios atitinka BK 135 str. 1 d. N. S. iš dalies ginčija, nurodydamas, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam per petį, tačiau tokie teisiamojo parodymai neatitinka bylos aplinkybių. Teismo posėdžio metu ir viso ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. J. T. davė nuoseklius parodymus apie tai, kad N. S. su šepečiu jam sudavė per galvą, ko pasėkoje jam buvo sužalota galva. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytoja V. M., kuri nurodė, jog V. J. T. atėjo pas ją naktį ir skundėsi, jog jam skauda galva. Šios aplinkybės atitinka kitus byloje esančius įrodymus bei jos nėra paneigtos teisiamojo nurodytomis aplinkybėmis. Teisiamasis teigė, jog V.J. T. dažnai nugriūna nuo dviračio ir tokiu būdu galėjo susižaloti, tačiau šią versiją paneigia specialisto išvada, ir specialisto duoti paaiškinimai. Specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai padaryti smūgių pasėkoje, kurie buvo suduoti su ranka, koja, ta pačia šluota. Patikslindamas savo išvadą specialistas nurodė, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui ir tokie sužalojimai negalėjo atsirasti griuvimo pasėkoje. Kaip mtyti iš bylos duomenų, V. J. T. buvo pristatytas į ligoninę 2011-01-19, tai yra praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio. Jam buvo nustatytas galvos kaulų lūžis, smegenų sutrenkimas, (b.l. 1). Specialisto išvadoje (b.l. 23-24) ir specialisto paaiškinime (b.l. 39) nurodoma, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai dviejų smūgių pasėkoje. Taip pat teismo posėdžio metu specialistas patvirtino, jog sužalojimai padaryti smūgių pasėkoje ir nėra būdingi kritimui, nes nėra išorinių sužalojimų. Kaip matyti, V. J. T. buvo suduoti du smūgiai, tad remiantis nurodytu darytina išvada, kad teisiamojo N. S. parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl šiais įrodymais nesiremtina.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai tiek nukentėjusiojo V. J. T. parodymais, tiek liudytojos V. M. parodymais, rašytine nurodyta bylos medžiaga, tiek ir paties kaltinamojo parodymais.
BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas žmogų sužalojant, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidžiant mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Kaltinamasis N. S. nukentėjusiajam šluota sudavė du smūgius į galvą, tai yra fiziniu poveikiu pažeidė nukentėjusiojo žmogaus kūno audinius. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai - žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, kad N. S. įvykdė veiksmus, kuriais sukėlė V. J. T. sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamojo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas yra dėsningas, ne atsitiktinis kaltinamojo veikos padarinys. V. J. T. padaryto sveikatos sutrikdymo mąstąs nustatytas Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio specialisto išvada (b.l. 23-24). Šios išvados 5 d. nurodoma, kad V. J. T. padarytas galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės - smilkininės - momeninės skilčių sumušimas su galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų dislokacija atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka BK 135 str. numatyto nusikaltimo požymius.
BK 135 str. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų ir nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Atsižvelgiant į byloje apklaustų asmenų bei pačio kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad N. S. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.), t. y. smogdamas V. J. T. šepečiu, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padarytų sveikatos sutrikdymų neindividualizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. N. S., duodamas šepečiu smūgį nukentėjusiajam į galvą, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau neįvertino galimų konkrečių padarinių ir dėl apsvaigimo būsenos jų nekonkretizavo, tai yra veikė neapibrėžta tyčia. Kadangi byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas sunkaus sveikatos sutrikdymas, tad N. S. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 str. 1 d.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšys yra - laisvės atėmimas iki 10 metų.
N. S. įvykdė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis pažeidė vieną iš labiausiai įstatymais saugomų vertybių - žmogaus sveikatą. Šis nusikaltimas buvo padarytas jam esant neblaiviam, kas turėjo esminę įtakąjo veiksmams. Nusikaltimas padarytas N. S. elgiantis neadekvačiai buvusiai situacijai, bei įvykdytas pasinaudojant šepečiu, tai yra įrankiu, kurio netinkamas naudojimas yra pavojingas žmogaus gyvyhei. Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos stadiją, - nusikalstamos veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, - nusikalstamas padarytas esant netiesioginei tyčiai. N. S. nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pats kaltinamasis nurodė, jog kitą asmenį sužalojo, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat vertintina kaltinamojo asmenybė - Šakių rajono savivaldybės administracijos Plokščių seniūnija nepateikia kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų (b.l. 88), už administracinius teisės pažeidimus baustas (t. II, b.l. 28), anksčiau neteistas. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. S. linkęs smurtauti - 2008 m. nutrauktas ikiteisminis tyrimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuris buvo pradėtas dėl to, kad N. S. išgertuvių metu įvykusio konflikto metu paleido metalinį puodelį į G. S.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog N. S. yra neprognozuojamo būdo ir jis pats nenumato savo poelgių pasekmių, kas leidžia daryti išvadą, jog nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d., 62 str., todėl jam skirtina BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas.
BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. N. S. veiksmuose nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau nustatant bausmės dydį būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo nuomone. Teismo posėdžio metu V. J. T. nurodė, jog teisiamajam atleido, prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės. Taip pat vertintinos ir įvykio aplinkybės - sužalojimai padaryti išgertuvių metu kilusio konflikto metu, esant visiems neblaiviems. Tad atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes skirtina bausmė mažesnė negu sankcijoje numatytas vidurkis.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog N. S. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. reikalavimais į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme. N. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 21 d. (t. 59, 65).
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už V. J. T. gydymą sumokėjo 2277, 42 Lt, ir prašo priteisti iš N. S. nurodytą sumą už V. J. T. gydymą. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele (b.l. 33-34), todėl tenkintinas visiškai.
Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą. Byloje yra paimtas šepetys, kuris pripažintinas menkaverčiu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., 2 d., BPK 302 - 308 str.,
nusprendžia:
N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2011 sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 21 d.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjimus panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2277,42 Lt (du tūkstančius du šimtus septynis šimtus septyniasdešimt litų 42 ct) išlaidų nukentėjusiojo V. J. T. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas "Swedbank", banko kodas 73000, naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra šepetį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.