Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rengdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, nedirbančiam, iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Loreta Šimkuvienė 2015 m. sausio 28 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-01059 prieš R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir iškėlė R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50 straipsnį bei perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina prokurorui.

ATPK 255 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras turi teisę pareiškimu ar nutarimu kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų šio kodekso 187¹ straipsnyje, taip pat turi teisę iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą ar baudžiamoji byla buvo nutraukta, dalyvauti teisme nagrinėjant tokias administracinių teisės pažeidimų bylas, pareikšti prašymus ir apskųsti šiose bylose priimtus nutarimus.

ATPK 262 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių. ATPK 255 ir 262 straipsniai detaliai nereglamentuoja prokuroro surašyto pareiškimo ar nutarimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnių nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Pažymėtina, kad tokiu atveju kai prokuroro nutarimu asmeniui nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ir kartu pradedama administracinio teisės pažeidimo byla, prokuroro nutarimas tampa procesiniu dokumentu, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tokiu kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, juo remiantis gali būti varžomos šio asmens teisės. Dėl šios priežasties dar iki administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėti įgaliotam pareigūnui (institucijai) itin aktualiomis tampa ATPK 272 straipsnio nuostatos, kurios nustato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, tarp jų ir teisę duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į ATPK 259 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei numatyti atvejai, kai tai gali būti padaroma tokiam asmeniui nedalyvaujant. Aiškinant pirmiau išdėstytas teisės normas sistemiškai, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas, ir duoti dėl to paaiškinimus, teikti įrodymus, reikšti prašymus dar bylos tyrimo metu, kartu ir tinkamai pasiruošti gynybai.

Pirmiausia pažymėtina, kad nutarime pateikiami tik ikiteisminio tyrimo apklaustos nukentėjusiosios parodymai, bei aptariamos aplinkybės, kurios nustatytos objektyviais bylos duomenimis, tačiau nesuformuluotas konkretus kaltinimas R. K.. Toks nutarimo turinys neatitinka pirmiau paminėtuose ATPK straipsniuose numatytų protokolo turiniui, o kartu ir nutarimo iškelti administracinio teisės pažeidimo turiniui keliamų reikalavimų ir apsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybes gintis nuo tokio kaltinimo.

Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prokurorė L. Šimkuvienė iškeldama administracinio teisės pažeidimo bylą pagal aTPK 50 straipsnį R. K. bei perduodama ją teismui nesilaikė ir kitų pirmiau aptartų ATPK normų, kurios reikšmingos surašant tokį nutarimą, reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie priimamą nutarimą prokurorė neinformavo administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K., prokuroro nutarimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, tačiau jis nebuvo įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Maža to, ikiteisminio tyrimo metu pats R. K. nebuvo apklaustas jokiame procesiniame statuse, t. y. nei liudytoju, nei įtariamuoju. Apskritai, byloje nėra jokių duomenų, kad jam buvo žinoma apie prieš jį pradėtą ikiteisminį tyrimą, taip pat, kad jam yra žinoma kuo jis kaltinamas. Taigi, byloje nebuvo imtasi priemonių atlikti būtinus procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus su R. K., nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta, jis neapklaustas, kaip ir nebuvo imtasi priemonių, esant būtinybei, skelbti jo paiešką. Tokiu būdu teismui ši administracinio teisės pažeidimo byla perduota neatlikus išsamaus ikiteisminio tyrimo, tinkamai apie pradėtą tyrimą neinformavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, neužtikrinus jo ATPK 272 straipsnyje numatytų procesinių teisių, nors jis turi teisę tiksliai žinoti, kuo yra kaltinamas, turi teisę būti susipažinęs su byla bei kaltinimu ir pasiruošti nuo jo gintis.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad R. K. surašyto 2015 m. sausio 28 d. nutarimo dalis, kuria jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50 straipsnį bei perduota nagrinėti administracine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui, neatitinka tokio pobūdžio nutarimui keliamų reikalavimų, nurodyti nutarimo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl aptariamas nutarimas su bylos medžiaga grąžintinas jį surašiusiai institucijai minėtiems trūkumams pašalinti.

Kartu atkreiptinas prokurorės dėmesys ir į ATPK 281 straipsnio nuostatas dėl galimo pažeidimo padarymo vietos esant materialiai tokio pobūdžio veikos sudėčiai, kuri reikšminga sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo vietos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į administracinio teisės pažeidimo senaties terminus, nustatytus ATPK 35 straipsnyje bei, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, galimybę juos pratęsti ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 260 straipsnio 1 dalimi, 280 straipsnio 2, 3 punktais,

nutaria:

R. K. (R. K.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai nutartyje nurodytiems 2015 m. sausio 28 d. nutarimo trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.