- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-766-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apylinkės teismui, Vilniaus apylinkės prokuratūrai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2310-766/2017 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus apylinkės teismui, Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl prokurorų, teisėjų ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
I. L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus apylinkės teismui, Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl prokurorų, teisėjų ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prašydamas priteisti iš valstybės 40000 Eur turtinės ir 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi nustatė ieškovui L. M. 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, pateikti teismui patikslintą ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnyje, 135 straipsnyje keliamus reikalavimus, pateikti teismui visus su šios civilinės bylos nagrinėjimu susijusius rašytinius įrodymus.
Teismas nurodė, kad ieškovas neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimą) bei nepateikė ieškinį pagrindžiančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) L. M. prašo teismo: 1) nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės; 2) perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio dalykas nėra aiškus, yra nepagrįsta ir neteisėta.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą ieškinį pagrindžiančių įrodymų.
Byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, kadangi daugumos įrodymų vieta yra būtent Vilniuje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (ieškovo) L. M. atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjant apelianto (ieškovo) atskirąjį skundą, analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui (ieškovui) L. M. nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką. Civilinio proceso įstatymo nuostatose ieškiniui nurodyta daug formalių reikalavimų (CPK 135 straipsnis), įstatyme nustatyti ieškinio turinio ir formos reikalavimai yra imperatyvūs. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš valstybės 40000 Eur turtinės ir 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas (ieškovas) nurodė, kad žala jam buvo padaryta dėl nusikalstamų prokurorų, teisėjų ir teismo veiksmų. Į bylą pateikti apelianto (ieškovo) ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai: darbingumo lygio pažyma, išrašai iš medicininių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo manymu apeliantas (ieškovas) aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, pateikė turimus įrodymus dėl ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų patirtų pasekmių. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateiktas apelianto (ieškovo) ieškinys buvo pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nustatyti apeliantui (ieškovui) terminą pašalinti aptartus ieškinio trūkumus yra nepagrįsta ir naikintina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trūkstami įrodymai gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės. CPK 226 straipsnyje numatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Dėl teismingumo
Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui – tokia byla yra teisminga apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis). Kai reikalaujama atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. turtinės ir neturtinės žalos dydžiai nėra sumuojami sprendžiant teismingumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1305/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas (ieškovas) buvo pareiškęs ieškinį Kauno apygardos teisme, kuris 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo persiųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi nutarė civilinę bylą iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam Radviliškio rajono apylinkės teismui. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neskundžiama, klausimas dėl civilinės bylos teismingumo jau yra išspręstas, todėl apelianto (ieškovo) prašymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.