Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį pareikštą atsakovui E. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, dalyvaujant ieškovei S. L., jos atstovui advokatui O. R., nedalyvaujant atsakovui E. M., išvadą byloje teikiančios Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui atstovui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį byloje negauta, apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma, jokių prašymų nepateikė.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad S. L. ir E. M. turi nepilnamečius vaikus: R. M., gimusį 2012-07-04 ir K. M., gimusį 2014-03-06. Ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriaus duomenimis 2011-07-26 atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje. Ieškovė S. L. kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas su visais patogumais priklauso nuosavybės teise ieškovės motinai A. L., kuri gyvena namuose. Taip pat namuose gyvena ieškovės brolis K. L.. Namuose švaru, tačiau trūksta tvarkos. Yra sudarytos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams. Moteris šiuo metu augina mažamečius vaikus bei materialiai jai padeda pragyventi motina. Prie namų ieškovė turi darželį, kuriame augina įvairių daržovių. Ieškovė nurodė, kad iki šių metų birželio mėnesio kartu su nepilnamečiais vaikais ir atsakovu gyveno Anglijoje. Ji teigė, kad vaikų tėvas liko dirbti ir gyventi užsienyje, adresu: (duomenys neskelbtini). Ji pasakojo, jog sūnus Rėjus su tėvu bendrauja internetu „Skype". A. L. nurodė, kad padeda dukrai rūpintis sūnumis, bei kiek gali padeda jai materialiai. Moteris neprieštarauja, jog dukra su anūkais gyventų jai priklausančiuose namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė S. L. ir atsakovas E. M. turi du nepilnamečius vaikus: R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Šalys santuokos nėra sudarę.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo.

Teismas, remdamasis ieškovės bei Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus paaiškinimais, kad nepilnamečiai vaikai: R. M. ir K. M., gyvena su ieškove, jos namuose švaru, yra visi patogumai, nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė noro jog nepilnamečiai vaikai gyventų su juo, jis yra išvykęs į užsienį, teismas sprendžia, jog nepilnamečių vaikų R. M. ir K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove S. L., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju nors apie atsakovą teismas neturi jokių rašytinių duomenų ar jis dirba, kokias mėnesines pajamas gauna, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovas yra jaunas, darbingas žmogus, byloje nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti pati aktyvus, siekdamas gauti pakankami pajamų su tikslu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Kadangi byloje nėra gauta atsakovo atsiliepimo į pareikštą ieškinį, jis teismo posėdyje nedalyvavo, jo nuomonė dėl išlaikymo dydžio teismui nėra žinoma, teismas atsižvelgia į tai, kad VĮ Registro centro duomenimis atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotų automobilių nėra, tačiau atsakovas geranoriškai sumokėjo ieškovės prašomą išlaikymą vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui už tris mėnesius, ieškovės duomenimis atsakovas dirba užsienyje ir yra pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą, apie išlaikymo vaikams priteisimą jam yra žinoma ir jis dėl to neprieštaravo, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas sutinka su prašoma vaikų išlaikymui suma. Laikytina, jog prašomas priteisti 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis kiekvienam vaikui atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų R. M. ir K. M. poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė S. L..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-04 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2804-3211, kurio pagrindu ieškovei S. L. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-0821 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. TP-7-(2.10)-3134, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. L. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 115,80 Eur advokato užmokestis. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis ir išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo priteistini iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina: 12,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d.), 108 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 150 Eur = 1800 Eur – 3 proc. = 54 Eur x 2 = 108 Eur), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 271 str., CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės.

Ieškovę S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų aštuoniasdešimt centų) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 12,84 Eur (dvylika eurų aštuoniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.