- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1-56-1118/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54616-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- I. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.7.1.1Išžaginimas (BK 149 str. 1 d.)
- 1.2.20.3.1Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui, susijęs su ikiteisminiu tyrimu, teismu arba Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ar kita tarptautine teismine institucija (BK 233 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.3.6.8Kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei O. A.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. J.
panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, išžagino I. U., o būtent: 2019 m. gruodžio 24 d. 22:40 val., I. U. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumą nusistatyti atsisakė), virtuvės kambaryje, nukentėjusiajai sėdint ant kėdės, priėjo prie nukentėjusiosios ir, paimdamas ją už rankų ir rūbų, taip nukentėjusiąją tempdamas, pakėlė nuo kėdės, parvertė nukentėjusiąją ant žemės, numovė nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites, užgulė nukentėjusiąją visu ūgiu, taip atimdamas nukentėjusiajai I. U. galimybę priešintis, per prievartą įvedė savo lytinį organą I. U. į makštį ir atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią.
Be to, V. J. per liudytoją D. Š. darė poveikį nukentėjusiajai I. U., kad ši pakeistų savo parodymus įtariamojo naudai, o būtent: 2020 m. sausio 3 d. liepdamas liudytojui D. Š. nuvykti į I. U. namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir, liudytojui D. Š. nuvykus nurodytu adresu, 2020 m. sausio 3 d. 12 val. 24 min. 02 s paskambino iš savo mobilaus ryšio telefono į D. Š. mobilaus ryšio telefoną, liepė D. Š. perduoti telefoną nukentėjusiajai I. U. ir, kalbėdamas su nukentėjusiąja, prašė, kad nukentėjusioji pakeistų parodymus, sakydamas kad turi vaiką, jam reikia mokėti paskolą, prašė, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams sakytų, jog abu savo noru mylėjosi, jog lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu ir jokios prievartos nebuvo.
II. Įrodymai
Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta kaltu dėl I. U. išžaginimo, tačiau dėl poveikio jai darymo neprisipažįsta. Parodė, kad tai buvo 2019 metų kūčių vakaras. Važiavo pas laisvo elgesio moteriškę. Jį vežė draugas R., kurį sutiko mieste prie parduotuvės Maxima. R. tuo metu dirbo taksistu ir stovėjo tos parduotuvės aikštelėje. Buvo laisvas, todėl pavežė jį. Kadangi tos moters namie nebuvo, R. pasiūlė jį nuvežti pas I. (I. U.). Senais laikais jis su I. U. bendravo, turėjo lytinių santykių, tai buvo maždaug prieš dešimt metų. Kadangi jis ją senai bebuvo matęs, jis sutiko pas ją vykti. Prieš tai dar nusipirko du butelius alaus. R. taip pat pažinojo I. U., kadangi jis yra draugavęs su jos dukra K., tai buvo kažkur taip pat prieš dešimt metų. Kai atvažiavo pas I. U. į namus, pas ją buvo kažkoks vyriškis su moteriške, bet po kokių 10 minučių jie išėjo. Jis tų asmenų nepažinojo. Atvykęs pas I. jis dar įėjo pas jos tėvą į kambarį pasisveikinti, tėvas gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, ten yra toks pereinamas kambarys. Kai I. draugai išėjo, jis buvo jos tėvo kambaryje. Grįžus į virtuvę, tų žmonių jau nebebuvo. Dar iki tol jis išgėrė alaus butelį, kurį buvo atsivežęs. Kai liko dviese su I., jis jai pasiūlė pasimylėti. Jai pasakius, kad nenori, jis toliau švelniai kalbino, sakė jai, kad juk ne pirmas kartas, pradėjo šnekinti ir tai įvyko. Kodėl jis vis tiek ėjo prie jos, jis pasakyti negali. Tai, kad nenori mylėtis, ji pasakė tik vieną kartą. Antrą kartą kai ėjo artyn, ji jau jo neatstūmė, nebesakė, kad nenori. Ji galėjo jį atstumti, tačiau to nedarė. Jei ji antrą kartą būtų sakiusi, kad nenori, nebūtų prie jos ėjęs. Paaiškino, kad jis jai švelniai numovė kelnaites ir treningines kelnes. Viskas įvyko labai greitai. Kai numovė jai kelnaites, jis taip pat nusimovė apatinius, bučiavo jai į skruostą, kaklą ir įkišo savo lytinį organą. Viskas vyko ten, kur gėrė alų – virtuvėje. Jis tuo metu buvo pusiau pritūpęs, priklupęs, o ji sėdėjo ant kėdės, jis prisikėlė ją nuo kėdės. Nukentėjusioji jokių veiksmų neatliko, ten viskas vyko kelias minutes. Ar lytinį aktą jis baigė, negali pasakyti, atrodo užbaigė, spermą suleido vidun turbūt. Po to apsirengė abu, prisėdo prie stalo, abu gėrė alaus. I. ir prieš tai kalbėjo su dukra, ir po įvykio skambino dukrai, tada turbūt ir pasisakė dukrai viską, bet nebuvo nei smurto, nei prievartos. Kiek laiko galėjo praeiti po pasimylėjimo, kai ji paskambino dukrai, jis negali pasakyti, nežino, jau metai laiko praėjo po įvykio. I. ir sėdėjo, ir vaikštinėjo, ir į koridorių buvo išėjusi, ji galėjo paskambinti visiems, tiek dukrai, tiek kitai dukrai, tiek policijai, kai vaikštinėjo. Vienu momentu kai šnekėjo I. su dukra, jis jos paklausė su kuo šneka, ji pasakė kad su V.. Tuomet davė ir jam su ja pakalbėti. Jis pasikalbėjo, pasveikino su artėjančiais naujaisiais metais. Tada I. davė jam jos vyresniosios dukros K. telefono numerį, paskambino tada jai, irgi pasveikino su šventėm. Su ta dukra jie gerai sutardavo. Tas pokalbis atrodo buvo prieš aktą, tiksliai pasakyti negali. Negirdėjo ką kalbėjo I. su dukra, jei būtų girdėjęs, kad kalba apie pareigūnus, tai gal būtų pasišalinęs iš ten. Jiems besėdint prie stalo, jis per langą pamatė, kad privažiavo pareigūnų automobilis ir jį sulaikė bei išsivežė. Policijai paskambino I. duktė. Kada I. skambino dukrai, jis nežino, gal buvo išėjusi į kolidorių. Jis buvo apgirtęs ir dar gėrė alaus, tai visų detalių neprisimena. Jokios agresijos prieš I. nerodė, buvo ramus žmogus. Kodėl skambino policijai I. duktė, o ne pati I. nežino. Gyvenime, kiek yra pažįstami su I., jos dukromis, nėra buvę jokios agresijos iš jo pusės, nei smurto prieš I. nėra buvę gyvenime. Prieš lytinį aktą nebuvo jokių priešinimosi veiksmų iš I. pusės. Ji iš pradžių sakė, kad nenori su juo mylėtis, o paskui jis ją šnekino, kad ne pirmą kartą, bet švelniai, gražiai šnekėjo, nepiktybiškai, jis jos nepuolė, nedraskė, netampė, numovė kelnaites ir pasimylėjo. Smurto visiškai nebuvo. Prieš atvykstant pas I. U. jis buvo vartojęs alkoholio, nelabai daug, bet jau buvo išgėręs. I. irgi buvo vartojusi alkoholio tą vakarą, bet ji buvo sąmoninga, nesvirduliavo, nesivartaliojo, normaliai bendravo. Mano, kad ji, kaip ir savo noru sutiko pasimylėti, galėjo priešintis, bet ji nesipriešino. Prieš atvykstant pas I., su I. šeimos nariais jis nebendravo telefonu, nežino nei jų kontaktinių numerių. Jis tik iš I. namų bendravo su jos dukromis, kai I. jam pačiam davė savo telefoną. Dėl I. U. poveikio darymo paaiškino, kad kai D. Š. buvo nuėjęs pas I. U. į namus, jis tuo metu buvo ne Lietuvoje, o Jūrmaloje, dirbo tuo metu, todėl tikrai negalėjo skambinti jam į telefoną. D. Š. jam skambino kitą rytą po to įvykio. Jo telefonas buvo išjungtas. Kai pareigūnai jį paleido ryte, jis rado D. Š. praleistą skambutį. Jam perskambino ir papasakojo apie tą įvykį. O vėliau, jau dar kitą dieną, kai D. Š. jam „pamajakino“, jis jau darbavosi Jūrmaloje. Jis D. Š. perskambino ir jis pasakė, kad yra pas I. U.. Apie įvykį jis jau žinojo, gal dėl to ir užsuko pas ją, jis D. Š. neprašė nueiti pas ją. Kadangi D. Š. tuo metu jau buvo pas I. U., jis paprašė duoti pasikalbėti su ja. D. Š. perdavus ragelį, jis I. sakė, kad dabar turės problemų, aiškino, kad turi mažą dukterį, jam reikia ją užauginti, turi banko paskolą ir jam reikia mokėti pinigus. Sakė jai, kad kam reikėjo tą policiją kviesti, o dabar ir jam, ir jai bus problemų. Jis neprašė I. pakeisti parodymų. Jis ir pats savaitgaliais būdavo namie ir galėjo pats nueiti pas I. pakalbėti, jei būtų norėjęs, tai kam jam prašyti Š., kad jis nueitų pas I.. Tyrėja jam neuždraudė eiti pas I., jam tik uždraudė išvykti iš Lietuvos į užsienį. Jis ir Š. nesakė, kad negali artintis prie I., jis pats gal taip pagalvojo. Iki to, kol Š. nuėjo pas I., jis neprašė Š., kad jis nueitų pas I. ir padėtų jam pakalbėti su I.. Nori atsiprašyti I. U. už padarytą nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl savo poelgio. Taip pat prašo teismo, kad atsižvelgtų į tai, jog jis yra dirbantis, nori padėti šeimai, jei būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, žmonai su vaiku būtų sunku vieniems, turi įsipareigojimų bankui, todėl prašo skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimą. Nori tvarkytis gyvenimą, bandys gydytis nuo alkoholio.
Nukentėjusioji I. U. parodė, 2019 m. gruodžio 24 d. pas ją į namus atvažiavo D. S. su J. Š. ir jie visi kartu sėdėjo, vartojo alkoholį. Paskui apie 22.00 val. atvažiavo R. su V. J.. J. pirmas įėjo į kambarį, paskui R.. J. rankose turėjo butelį alaus. Ji tą vakarą nebuvo užsirakinusi namų durų, kadangi ne viena buvo, tai J. tiesiog įėjo į vidų ir pasakė, kad eina pamiegoti. Ji neklausė R. ko jį čia atvežė, jis tik atvežė J., apsisuko ir išėjo, nes jis taksi dirba. Ji J. nieko nesakė, nenorėjo bartis. Ji galvojo, kad R. grįš ir jį išsiveš. Su D. ir J. sėdėjo kažkur nuo 20.00 val. iki 24.00 val. ir tada jie išvažiavo namo. J. su jais kartu nesėdėjo, jis įėjęs į vidų, net nestabtelėjęs pasakė, kad eina pamiegoti. Tai apie pora valandų dar D. su J. pas ją buvo, kai atvažiavo J.. J. nebendravo su jos svečiais, negėrė jokio alaus kartu. Jis nuėjo miegoti iš karto, tik atsikėlęs, kai jau išvažiavo jos svečiai, jis atsigėrė iš to butelio alaus. Ji nėjo į kambarį žiūrėti, ką jis ten daro tame kambaryje. Apie 24.00 val. nakties išvažiavo D. su J., o kai tik jie išvažiavo, tada atsikėlė J., atsistojo tarpdury, atsigėrė alaus. Ji jo alaus tikrai negėrė. Tada J. priėjo prie jos ir pasakė „aš tavęs noriu“. Tada jis paėmė ją už žastų, už abiejų rankų, ji pasipriešinti nelabai ir galėjo, ją dar truputį pastūmė. Ji taip pat bandė jį stumti, bet ji neturėjo tiek jėgų, jis buvo stipresnis. Jis ją patempė nuo kėdės ant žemės, numovė jai kelnes ir kelnaites, kojas jai praskėtė gulint ant žemės ir atliko savo reikalus. Ji ant žemės pusiau sėdėjo, buvo atsirėmusi į kėdę. Ji J. sakė, kad nelystų ir, kad nenori santykiauti. Mano, kad iš jos veiksmų, jis tikrai galėjo suprasti, kad ji nenori mylėtis. Po lytinio akto ji iškarto verkdama išbėgo į kolidorių ir paskambino dukrai, ir pasakė, kad ją čia prievartauja. Tada J. paėmė iš jos telefoną ir ji nebeprisimena, ar jis kažką dukrai sake. Tada vėliau dukra jai pradėjo skambinėti ir pasakė, kad paskambino policijai ir paklausė jos, ar jau atvažiavo ta policija. Kai ji parėjo pakalbėjusi su dukra, ji J. pasakė, kad yra iškviesta policija. Tada J. paėmė jai telefoną iš rankų ir kalbėjosi su kažkuria jos dukra. Po to, J. išbėgo ir policija, kai atvažiavo, jį pagavo lauke. Ji prie stalo su juo nesėdėjo ir jokio alaus kartu negėrė. Kad J. būtų ėjęs pas jos tėvuką, nebuvo to. Pati buvo pasimetusi, susijaudinusi, gal todėl pati ir nepaskambino policijai. Prieš lytinį aktą ji taip pat skambino dukrai, jos skambinėjosi visą vakarą. Savo dukrai tada buvo sakiusi, kad pas ją yra J.. Po šio įvykio, neprisimena kiek tiksliai praėjo dienų, jai paskambino kaimynė ir pasikvietė pas save atsigerti kavos. Jai beinant iš namų, tarpduryje sutiko D. Š.. Jis tuomet jos paklausė, ar nenori su juo brendžiaus atsigerti. Ji pasakė, kad nenori nieko ir eina pas kaimynę. Paskui D. Š. pradėjo sakyti dėl J., kodėl ji taip padariusi, parašiusi tą pareiškimą, visi esam pažįstami. Jis jai sakė, kad atsiimtų pareiškimą. Jis buvo išgėręs. Tada pasakė, kad paskambins J. ir ji turinti pakalbėti su juo. Paskambinus J., jis padavė jai telefoną su juo pakalbėti. J. jai taip pat pasakė, kad ji atsiimtų pareiškimą. Ji pasakė, kad pareiškimo atsiimti nebegali. Tada J. pradėjo sakyti, kad ji pasakytų, jog savo noru santykiavo. Jis jai aiškino, kad turi paskolą, mažą vaiką ir jam reikia pragyventi. Ji jam atsakiusi, kad kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Jis prašė jos pakeisti parodymus. Jai pašnekėjus su J., ji atidavė telefoną Š. ir jis išėjo. D. Š. tada nesakė, kad atėjo J. prašomas, tik klausė jos, kodėl ji taip padariusi. Nežino, ar J. jos atsiprašė, gal ir sakė, kai su juo kabėjo telefonu. Ji piktumo neturi, laiko, kad jis jos atsiprašė ir ji jam atleidžia.
Liudytoja K. U. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. pas ją atvyko sesuo V. Š.. Tą dieną ji buvo namie su seserimi ir vakare skambino mama, tik neatsimena, ar į jos, ar sesers telefoną. Paskambinusi ji verkė ir pasakė kas nutiko. Tada jos sesuo iškarto iškvietė mamai policiją. Iki įvykio, tą vakarą ji bendravo su mama, taip pat bendravo ir su kaltinamuoju V. J.. Jis paskambino jai ir paklausė jos, kaip ji gyvena, sakė, kad važiuoja, bet kur važiuoja nieko neaiškino. Tik paskui pasakė, kad yra pas jos mamą. Kalbant telefonu su kaltinamuoju, ji jo nekvietė į svečius pas save į Klaipėdą, nes jie daug metų su juo nebebendrauja. Pažįsta kaltinamąjį jau kokius 15-16 metų. Iki to įvykio labai senai su juo bebuvo bendravusi. Po įvykio kalbėjo su mama telefonu, kai mama važiavo į ligoninę ir kai važiavo iš ligoninės. Tada mama ir papasakojo, kad pas ją buvo svečių ir tada atvažiavo V. J., ir ją užpuolė, kaip užpuolė mama nepasakojo, tik paskui pasakė, kad ją išprievartavo. Kai su ja kalbėjo telefonu po įvykio, mama pikta, emocinė būsena nebuvo gera, buvo susijaudinusi, blogai jautėsi. Kai važiavo į ligoninę, mama jau nebeverkė, ji verkė tada, kai paskambino jai iš karto po įvykio. Apie tai kiek laiko kaltinamasis pas ją buvo iki įvykio mama neminėjo. V. J. jai buvo skambinęs prieš įvykį iš savo telefono. Mama po to įvykio jai skambino iš savo telefono, atrodo bandė skambinti po įvykio ir V. J., bandė kažką ten pasakyti, bet ji užblokavo jo numerį, nes po to įvykio nesinorėjo kažkaip kalbėti su juo.
Liudytoja V. Š. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. ji atsiliepė telefonu į nežinomo numerio skambutį. V. J. numerio ji neturėjo. Iš pradžių ji nesuprato kas skambina, jis jai sakė, kad yra netoli jos namų. Ji jam pasakė, kad ji yra pas sesę Klaipėdoje. Tikriausiai sesei davė pasiklausti kas skambina ir ji suprato iš balso, kad tai V. J.. Tada ji suprato, kad jis važiuoja pas jos mamą. Ji jam pradėjo sakyti, kad nebandyk ten važiuoti pas mamą arba ji kvies policiją. Tada nepamena, ar ji padėjo ragelį, ar jis. Tada iš karto paskambino mamai ir pasakė jai, kad skambino V. J. ir supasakojau, kad tikriausiai pas ją važiuoja ir kad ji užsirakintų duris. Be tik jai paskambinus, ji išgirdo telefonu, kad darosi durys ir jis jau įėjo į namus. Tada mama kažkaip pagalvojo, kad ji specialiai jai iškvietė tą V.. Jos tada apsipyko ir mama padėjo ragelį. Po kiek laiko bandė dar skambinti V., tačiau jis nekėlė. Po to skambino babai, bet ji pasakė, kad jau yra išvažiavusi iš jos mamos. Paskui po kažkiek laiko, jai paskambino mama ir pasakė, kad ją V. išprievartavo. Kai mama jai paskambino galėjo būti po 22.00 val., tiksliai nebepamena, gal prieš 23.00 val. Ji norėjo mamą įspėti, kad V. J. atvažiuoja, kadangi prieš daug metų, kai jis atvažiuodavo, būdavo visko, ir langai išdaužti, jei mama neįleisdavo jo į namus. Jis yra labai agresyvus, kai yra išgėręs. Tą vakarą pas mamą namuose buvo jos baba ir jos tėčio pusbrolis. Mama kai verkdama paskambino ir pasakė, kad ją išprievartavo, ji iškart kvietė policiją. Tada ji perskambino mamai ir pasakė, kad policija atvažiuoja. V. J., kaip ji suprato, tuo metu dar buvo pas mamą namuose, bet paskui jis išėjo ar pabėgo, ji nepamena tiksliai. Tą vakarą su V. ji kalbėjo vieną kartą. Kiek su mama kalbėjom po to įvykio, mama pasakojo, kad jis atvažiavo, turėjo alaus pūslę, nuėjo atsigulti į kambarį, jis kažkiek laiko buvo kambaryje, o baba tuo metu jau kvietėsi taksi ir ruošėsi važiuoti namo, o kai baba išvažiavo, mama taip tiksliai nepapasakojo jai, tik sakė, kad ją tiesiog užpuolė ir taip gavosi. Mama kai paskambino po įvykio ji buvo labai išsigandusi, verkdama, kūkčiodama, tiesiog buvo labai išsigandusi.
Liudytojas D. Š. parodė, kad V. J. paprašė jo, kad kai jis bus Mažeikiuose, kai galės, kad nueitų pas I. U. ir nuneštų jai telefoną, kad V. J. galėtų pasišnekėti su ja, kadangi jis negali artintis prie jos dėl pareiškimo parašyto. Kadangi I. U. yra buvusi jo uošvienė, vieną dieną, tikslaus laiko nepamena, turėdamas brendžio butelį, jis nuėjo pas ją į namus. Ją sutikęs paklausė, gal išgers kartu brendžio, bet ji atsisakė, pasakė, kad išeina pas kaimynę arbatos gerti. Tada jis jai pasakė, kad V. J. nori su ja pasikalbėti ir padavė jai telefoną. Ji su V. J. kalbėjosi, o ką jie ten kalbėjo , jis negali pasakyti, nieko negirdėjo. Kas kam paskambino, kai jis nuėjo pas I., ar jis skambino V., ar V. jam paskambino, jis nebežino, negali pasakyti, jis buvau išgėręs tada, tai tikrai neatsimena.
Liudytojas D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu) parodė, kad V. J. 2019 m. gruodžio 24 d. planavo važiuoti pas I. U. jis nežinojo. I. pažįsta daug metų, prieš 15 metų draugavo su jos dukra K., tada V. bendravo su I., tarp jų buvo lytiniai santykiai, bet kažkur jau 10 metų V. su I. jokių ryšių nebepalaikė. Kodėl jis per Kūčias važiavo pas I., negali pasakyti, jam tik taksistas M. R. sakė, kad V. tą dieną 2019 m. gruodžio 24 d. norėjo nuvažiuoti pasimylėti, su kokiomis moterimis, jis nežino, ar jis vežė iškart V. pas I., ar dar prieš tai kur važiavo, nežino. Jam V. nieko nepasakojo, kad nutiko pas I.. Po naujų metų, kažkurią tai dieną, jis tiksliai nepasakys kurią, taip pat nežino, kiek galėjo būti valandų, nežino, ar tai buvo iš ryto, ar po pietų ar vakare, V. paprašė, kad jis nuvažiuotų pas I. ir paduotų jai savo telefoną, kad ji pakalbėtų su V.. Kur tuo metu buvo V., jis nežino, jis su juo kartu pas I. nevažiavo. Apie tai, kad turės nuvažiuoti pas I., V. jo paprašė ne tą pačią dieną, o keltą dienų prieš tai. Kai jis nuėjo pas I., V. jam paskambino ir tada I.jis padavė telefoną, kad pasikalbėtų su V.. Jis girdėjo kaip V. sakė I., kad ji sakytų, jog jie mylėjosi abipusiu sutarimu, kad jokios prievartos nebuvo. Ką pasakė I., jis neprisimena, mano, kad nieko nesakė, jų pokalbis truko neilgai, gal kokias 2 minutes. Važiavo pas I. V. prašymu, nes jis su I. matytis negalėjo, jam kardomoji paskirta nesimatyti su ja, jam taip sakė V.. Ar jis darė I. spaudimą pakeisti parodymus, jis to nesuprato. Su I. jis pats visiškai nesikalbėjo, pas ją buvo tik tol, kol ji kalbėjosi su V., paskui jis išėjo. Pagarsinus šiuos liudytojo D. Š. duotus parodymus, jis nurodė, kad teismas jai gali jais remtis, galėjo taip ir būti (1 t., b. l. 95-96).
Liudytojas M. R. parodė, kad 2019 m. per Kūčias jis dirbo su taksi automobiliu ir stovėjo aikštelėje prie Maximos. V. J. su kitu taksi privažiavo prie jo, priėjo ir paprašė jį pavežti. Pirma vežė jį į kazino, bet buvo uždaryta, vėliau pas tokią merginą pažįstamą Ž. paprašė nuvežti, bet jos nebuvo namuose, tada nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas I. U.. V. pasakė, kad jį pas ją nuvežtų. Jis pats žinojo, kur ji gyvena. Anksčiau yra buvę pas ją ne vieną kartą, nes draugas draugavo su K. U., o V. su I. draugavo, bet tai buvo prieš daug metų, mes ten nuvažiuodavo, pabaliavodavo. V. sakė važiojam pas I. pasėdėti. V. sakė nuvežk aš tau moku pinigus. Jis kaip taksistas neklausė jo, kodėl pas I. prašė nuvežti, jis paprašė, jis ir vežė. Kai vežė V. pas I., jis telefonu kalbėjosi su I. dukra V., ji tuo metu buvo Klaipėdoje. V. numerį V. davė jis. V. sakė V., kad važiuoja pas jos mamą. Ką sakė V. jam ji nežino. Kai nuvežė pas I., jis jo paklausė, ar važiuos, tačiau jis paprašė palaukti kelias minutes. Netrukus gavo iškvietimą ir išvažiavo. Jis trumpam buvo įėjęs pas I. į namus paklausti V., ką jis darys. V. sakė palaukti, tačiau jis išvažiavo, nes buvo gavęs iškvietimą. I. jį matė, tačiau nieko nesakė.
Liudytojas M. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu) parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. jis dirbo „Taxi“, buvo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios „Maximos“. Atvažiavo su visai kitos firmos „Taxi“ automobiliu V. J., kuris prie jo priėjo ir pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis jam nekelia ragelio. Jis buvo girtas, agresyvus, jis jam kelias dienas prieš tai buvo skambinęs, jį nekėlė, nes jis geriantis yra priklus, prašo kad jį visur vežiotų. Tai buvo apie 20 val. vakaro. Jis paprašė jo, kad nuvežtų į „Cazino“, tačiau nei viena „Cazino“ nedirbo. Paskui pasakė, kad nori važiuoti pas tokią draugę kurios vardas Ž., kokiu tikslu jis pas ją nori važiuoti nežino, sakė, kad nenori būti su šeima, nori važiuoti pas Ž.. Jis žino, kad Ž. yra laisvo elgesio moteris ir jam žinoma, kad V. yra su ja turėjęs lytinių santykių, todėl jis pas ją ir važiavo. Kai privažiavo prie namo, matė, kad jos namuose nedega šviesa, tai pasakė V., kad jos nėra. V. su savimi turėjo alaus pūslę „plastikinį butelį“ kokio alaus nežino. Jis jam dar liepė eiti pažiūrėti ar tikrai nėra Ž., tačiau jis nėjo ir nežiūrėjo. Tuomet V. jam pasakė, kad vežtų jį į (duomenys neskelbtini) sodus pas I., jam pasakė, kad važiuotų namo pas žmoną, bet jis neklausė. Jis I. pažįsta, nes senais laikas V. pas ją atvažiuodavo gerdavo, atvažiuodavo ir jis pats, taip pat ir toks D., nes jis draugavo su I. dukra. Tai buvo maždaug 10 metų atgal, tuomet V. su I. buvo turėjęs lytinių santykių. Kokie jų santykiai dabar nežino, V. yra vedęs, nemano, kad jie dar kokius santykius palaiko su I.. V. pas I. vežęs ankščiau nėra. Važiuojant V. skambino I. dukrai V., kalbėjo kažką, V. pasakė, kad važiuoja pas ją ir liepė V. rakinti duris, bet jis suprato, kad V. yra Klaipėdoje, jos namuose nėra. Kai nuvyko į sodus, V. nuėjo ir liepė jam palaukti, jo klausė ar važiuos, ar liks, jis pasakė palaukti, bet paskui jis atėjo į vidų jo paklausti, ar važiuos, nes jis turėjo iškvietimą į Tirkšlius, I. jo paklausė, kodėl jį čia atvežiau, ji buvo nepatenkinta, kad V. atvažiavo. Pas I. dar buvo jos uošvienė ir dar vienas vyriškis, jie vartojo alkoholį, tai V. pasiliko. V. daugiau nebuvo sutikęs, jis jam skambino po 2 gal 3 dienų, bet jis ragelio jam nekėlė. I. nėra tokia kaip Ž., laisvo elgesio moterimi jos nepavadintų. Dar pasako, kai dar ankščiau su V. bendraudavo, tai jis girtas yra konfliktiškas, agresyvus, grubus, linkęs konfliktuoti, koks jis dabar nežino (1 t., b. l. 778). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas M. R. juos patvirtino ir nurodė, kad šie parodymai yra tikslesni ir teisingi.
Liudytojas D. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. vakare, jis su teta Š. atvažiavo pas I. U., tai buvo po 21.00 val. Jie šventė Kūčias ir Kalėdas tuo pačiu. I. tėtis buvo kitame kambaryje. Tuomet atvažiavo V. J., bet ką jis sakė, jis nieko negirdėjo, jis su jais nešventė ir prie stalo nesėdėjo. Kur jis buvo, nelabai matė ir prisimena. Jis su teta išvažiavo apie 23.00 val. Kai išvažiavo, nematė, ar V. J. dar buvo pas I., ar ne.
Liudytojas D. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu) parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. su savo teta J. Š. apie 19 val., gal 20 val. atvažiavo su taxi pas I. U. į sodų bendriją (duomenys neskelbtini) atšvęsti Kūčių, su savimi turėjo degtinės butelį 0,7 talpos. I. namuose buvo viena, neskaitant tėvo, kuris gulėjo kitame kambaryje lovoje, nes jis yra pusiau paralyžiuotas. Jie visi virtuvėje prie tokios spintelės kaip stalas šventėme Kūčias. Po jų atvykimo praėjus gal porai valandų, atėjo toks asmuo, kurį jį iš matymo lygtai žinojo, bet jo vardo, pavardės ar pravardės nežinojo, bet jis jam matytas, tik nežino iš kur, pas I. jis jo matęs nebuvo. Su juo dar buvo kitas aukštas, stambus, jo taip pat nežino, tačiau jis iškarto išėjo, o tas kitas pasiliko, jis prie jų net neprisijungė gerti, I. varė jį lauk, bet nežinau kodėl jis nėjo. Jis pats buvo girtas pakankamai ir jam sunku ką pasakyti, ką tas vyriškis darė ir ko atėjo jis nežino. Jis matė, kad tas vyriškis nuėjo į kitą kambarį ir visą laiką ten buvo, jis niekur nevaikščiojo, ką jis ten darė nežino, gal jis gulėjo lovoje, nežino. Jam sėdint virtuvėje nesimatė ką jis ten daro. Taip pat, ar jis su savimi turėjo kokį butelį pasakyti negali, nes neprisimena. Jis neprisimenu, kokia buvo I. reakcija, kai jis atėjo, kokie tarp I. ir to vyriškio santykiai jis nežino. Po kiek tai laiko, gal po valandos, gal mažiau, su teta išvažiavo namo, tai galėjo būti prieš 23 val., kur liko tas vyriškis nežino, nes jis jo nematė virtuvėje. Jis kitą dieną paskambino I., nes jam teta pasakė, kad su I. atsitiko nelaimė. Kai kalbėjosi su I., sakė, kad „zuikis“, tas vyriškis, jis ją išprievartavo, kai jie su teta išvažiavo namo, sakė, kad tai buvo jos namuose. I. nieko jai daugiau nepasakojo, jis jos jokių smulkmenų neklausė (1 t., b. l. 83-84). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas D. S. patvirtino juos ir laiko, kad jie yra tikslesni ir teisingi.
Liudytoja J. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu) parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. jai I. U. paskambino ir pakvietė pas ją atšvęsti Kūčias. Ji su sūnėnu D. S. su taxi nuvažiavo pas I., į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), tai buvo gal 19 val., tikslaus aš laiko pasakyti negali, nes nežino. Atvykdami pas I., atsivežė 0,7 litro degtinės butelį, kokio pavadinimo nežino. I. biški buvo paruošusi maisto, jie sėdėjo virtuvėje prie spintelės-stalo. Ji dar buvau nuėjusi į kitą kambarį pažiūrėti kaip laikosi sergantis I. tėvas, kuris guli ant lovos, jis nevaikšto, nekalba, jis suparalyžiuotas. Kiek laiko praėjo po jų su D. atvykimo pas I. pasakyti negali, bet tuomet atėjo jai nepažįstamas vyras. Jis buvo ne vienas, su juo dar buvo kitas stambesnis vyriškis, kuris tik pasakė, kad su Taxi ir jis išėjo iš karto, o tas kitas smulkesnis keliais žodžiais persimetė su I., lygtais I. sakė ko tau čia reikia, bet tas vyriškis nuėjo į I. kambarį. Ar jis ką sakė, neprisimena ir buvo ten. Ji sėdėdama virtuvėje ant kėdės prie spintelės nematė ką jis ten daro, jis dar su savimi turėjo alaus butelį, tas vyriškis buvo girtas. Ji gerai nepamena, bet atrodo, kad I. telefonu kalbėjosi su viena iš dukterų, su kuria negali pasakyti, apie ką jos kalbėjo, nežinau. I. į tą kambarį, kur nuėjo tas jai nepažystamas vyriškis, nėjo, ji tik tam vyriškiui sakė, kad jos kambarį nerūkoma, jam sakė eiti lauk, bet jis nėjo. Ji I. klausė, kad jis toks, ji atsakė, kad „Zuikis“, kažkoks labai senas pažįstamas. Matė, kad I. nustebo ir buvo nepatenkinta, kad jis čia atėjo. Ji, D. ir I. sėdėjo virtuvėje, baigė gerti butelį, dar paskui I. turėjo sidro, tas vyriškis su jais negėrė, taip pat niekas negėrė ir jo turėtą alų. Ji buvau pakankamai jau išgėrusi, D. irgi ji tik pamena, kad skambino anūkei, kad iškviestų taxi, tik negali pasakyti kelinta valanda tai buvo, turi seną „Nokia“ telefoną, skambučiai ten neišsisaugo. Ji tik žino, kad apie 23 val., gal po 23 val. trupučiuką, jau buvo namuose, iki jos namų nuo I. yra apie 20 minučių kelio. Ji išvažiavo kartu su D., o tas vyriškis, kol jie visi buvo virtuvėje, nebuvo atėjęs, ir kai jie išvažiavo jis liko I. kambaryje, ar jis ten buvo užmigęs, ji nežino. Kitą dieną jai paskambino I. ir pasakė, kad vakar jai atsitiko nelaimė, ją tas „Zuikis“ išprievartavo, pasakojo, kad jie grūmėsi virtuvėje, stumdėsi, jis ją tampė už drabužių, už rankų, kol parvertė ant žemės, sakė, kad vos šaldytuvo per susigrūmimą nenuvertė, ji sakė, kad viskas vyko virtuvėje ant žemės, dar sakė kad ji nepasidavė, priešinosi, jam sudavė, bet jai neužteko jėgų, kalbėdama telefonu iš jos balso atrodė, kad tuoj apsiverks, buvo susigraudinusi. Ji sakė, kad skambino dukrai ir dukra iškvietė pagalbą. Ar po to įvykio I. buvo kur tai sužalota, nežino, ji jai jokių sužalojimų nerodė, o ji ir neklausė (1 t., b. l. 89-90).
Liudytojas M. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. vyko pagal iškvietimą pas nukentėjusiąją. Su kokiu kolega tuo metu vyko, nepamena. Atvykus į įvykio vietą, prie sodybos vartų juos pasitiko nukentėjusioji, ji trumpai paaiškino įvykio aplinkybes. Bet pagalbą kvietė ne pati nukentėjusioji, o prašė pagalbos, kad kažkas praneštų policijai. Tada nukentėjusioji pasakė, kad namuose yra viena, ji teigė, kad buvo tas lytinis aktas ir tas įtariamasis yra pasišalinęs iš to namo. Jam einant su nukentėjusiąja, kad ji parodytų, kur tas visas aktas vyko, šalia namo, už tujų, pastebėjo vyriškį, ir ar jis rūkė, ar sukosėjo, ir tada jie ir sulaikė jį. Jis nebuvo pilnai iš sodybos pasišalinęs, bet jis buvo lauke už tujos. Tada jį susilaikė ir apklausė, bet jį sulaikė ne namo viduje, o lauke. Nukentėjusioji atvykus į įvykio vietą papasakojo, kad į jos sodybą atvažiavo įtariamasis su kažkuo pas ją į sodybą, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus, ir tada V. J. nuėjo į kitą kambarį miegoti, o po kažkiek laiko atsikėlė, atėjęs į virtuvę sučiupo nukentėjusiajai už rankų, paguldė, ar parvertė ją ant žemės, ir ten lytiškai santykiavo su ja, pagal jos parodymus. Jie apklausė J. prieš sulaikant jį automobilyje, jis labai dvokė alkoholiu, buvo stipriai išgėręs ir nelabai orientavosi aplinkoje. Sulaikytasis sakė, kad atvažiavo su draugu, ir sakė, kad anksčiau jie bendravo su nukentėjusiosios dukra, tai jie norėjo aplankyti tą dukrą, padaryti tai dukrai staigmeną, tačiau jai paskambinus, ta dukra pasakė „ką čia V. juokauji, mūsų nėra“. Tada jis nuėjo pas nukentėjusiąją į namus. Įtariamasis tuo metu nieko nepasakojo apie įvykį, jis stipraus alkoholio būsenoje buvo. Nukentėjusioji buvo pasimetusi. Dar paprašė jos parodyti įvykio vietą, tai ji parodė virtuvę, dar jis sakė „kaip taip nepadoriai elgėsi su jumis“, ji sako „taip“, tai ji gal buvo išsigandusi daugiau, kad reikia viską pasakoti jiems, kaip policijos pareigūnams, kad čia tokioje vietoje kažkas galėjo būti. Įvykio vietoje iš nukentėjusiosios pasakojimo susidarė vaizdas, kad vis dėl to buvo padaryta nusikalstama veika, nes ji pasakojo, kad jis išjungė šviesą, tada ar parvertė, ar pasiklupdė ją ant žemės, laikė už rankų, ir ar nuvilko kelnės, ar ten su sijonu buvo, ir lytiškai santykiavo su ja. Iš nukentėjusiosios elgesio susidarė vaizdas, kad buvo padaryta nusikalstama veika jos atžvilgiu.
Iš bendros įvykio informacijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. gruodžio 24 d. 23.11 val. Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjai V. Š. paskambino mama I. U., kuri teigė, kad ją namuose išprievartavo atvykęs pažįstamas asmuo, kuris šiuo metu atsisako pasišalinti. Pranešėjos vietoje nėra, ji yra Klaipėdos mieste. Mama pati bijo skambinti, todėl prašo, kad dukra iškviestų pagalbą (1 t., b. l. 7-9).
Iš 2019 m. gruodžio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. U. pateikė pareiškimą apie tai, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 22.40 val. jos namuose, virtuvės kambaryje, pažįstamas asmuo V. J., panaudodamas fizinį smurtą prieš ją, lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, dėl ko ji patyrė fizinį smurtą. Nurodo, kad V. J. atvykęs į jos namus buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Po išgertuvių, iš jos namų išvyko buvusi uošvienė, o tada į virtuvės kambarį atėjo V. J., kuris abejomis rankomis sugriebė kutinės srityje jai už drabužių, naudodamas fizinę jėgą stūmė į grindis sakydamas, kad nori manęs. Paguldęs ją ant grindų, jis atsistojo, išjungė šviesą virtuvės kambaryje. Priėjęs vėl prie jos jis rankomis numovė jai kelnes ir apatines kelnaites iki kojų apačios. Tada jis rankose laikydamas savo lytinį varpą įkišo jai į makštį bei taip traukinėjo pirmyn-atgal. Kai V. J. lytiškai santykiavo prieš ją, ji rankomis mėgino jį nustumti nuo savęs bei jam sakė žodžius, kad jis su ja taip nesielgtų, tačiau jis į tai nereagavo. Ji negali nurodyti ar V. J. lytinio aktu metu patyrė ejakuliacija, nes ji savo makštyje nieko nepajuto, o ant jos išorinio kūno jokių pakitimų neatsirado. Po lytinio akto V. J. atsikėlė nuo grindų, jis nurodė, kad jis jai nieko blogo nedarė. Būnat kartu su V. J. virtuvės kambaryje jai į telefoną paskambino dukra V. Š., tuo metu ji verkė. Dukra jos paklausė, kas jai nutiko, ji atsakė, kad ją V. J. lytiškai prieš jos valią santykiavo. Pokalbio metu iš jos telefoną perėmė V., kuris kalbėjosi su jos dukra, ką jie kalbėjo ji nežino. Po kiek laiko dukra perskambino, nurodė, kad iškvietė policiją. Tuo metu V. J. pasišalino iš mano namų, o į namo vidų įėjo policijos pareigūnai, kuriems papasakojo apie įvykdytą lytį aktą. Dėl įvykdyto lytinio akto ji patyrė vidinius išgyvenimus, šleikštulį (1 t., b. l. 12-17).
Iš 2019 m. gruodžio 24 d. – 2019 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio vieta fotografuota, kambaryje nuo lovos paimtas raudonos spalvos pledas. Pagal pateiktą foto lentelę iš įvykio vietos, virtuvėje ant spintelės matosi įvairūs daiktai, žaisliukai nuo eglutės, eglutės papuošalas (blizgutis), metalinis puodelis, žiebtuvėlis, kepurė su snapeliu, cigarečių pakelis, apvirtusi stiklinė, metalinis indas su maistu, plastikinis indas su maistu, trys gėlių vazonai, žirklės, televizorius, šalia jo peleninė, laikraštis, kiti daiktai. Šalia spintelės ant žemės matosi išmėtyti daiktai: šlepetė kurioje eglutės žaisliukas, bei blizgantis puodelis, šalia spintelės ant kėdės tuščias plastikinis butelis su užrašu „TAURAS TRADICINIS“, po kėde, kuri randasi tarp spintelės ir krosnies dar vienas rudos spalvos plastikinis butelis, eglutės žaisliukai, plastikinis maišelis. Įraše iš įvykio vietos apžiūros protokolo: ant žemės matosi smulkios šiukšlės, cigarečių pelenai (1 t., b. l. 18-32).
Iš asmens blaivumo testo, atlikto Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARYE-0397, matyti, kad 2019 m. gruodžio 24 d. 23.49 val. I. U. nustatytas 2.64 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 35).
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. G. 2020 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio pranešimo dėl naujos nusikalstamos veikos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl to, kad įtariamasis V. J. per liudytoją D. Š. darė poveikį nukentėjusiajai I. U., kad ši pakeistų savo parodymus įtariamojo naudai o būtent: 2020 m. sausio 3 d. liepdamas liudytojui D. Š. nuvykti į I. U. namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir, liudytojui D. Š. nuvykus nurodytu adresu, 2020 m. sausio 3 d. 12 val. 24 min. 02 s paskambino iš savo mobilaus ryšio telefono į D. Š. mobilaus ryšio telefoną, liepė D. Š. perduoti telefoną nukentėjusiajai I. U. ir, kalbėdamas su nukentėjusiąja, prašė, kad nukentėjusioji pakeistų parodymus, sakydamas kad turi vaiką, jam reikia mokėti paskolą, prašė, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams sakytų, jog abu savo noru mylėjosi, jog lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu ir jokios prievartos nebuvo. Esant šioms aplinkybėms pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 233 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 48-53).
Iš 2020 m. sausio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. U. stovėdama virtuvėje parodo duris, kurios veda į lauką, pasako, kad pro šias duris įėjo V. J. (foto Nr. 1). Toliau parodė kambaryje esančią lovą, kurioje V. J. atėjęs pas ją iš karto atsigulė (foto Nr. 2). Toliau nukentėjusioji parodė virtuvėje vietą, kur ji sėdėjo, kai prie jos iš kambario atėjo V. J. (foto Nr. 3). Toliau parodo, kaip V. J. ją pradėjo tampyti, sugriebė už abiejų rankų ir taip pakėlė nuo kėdės (foto Nr. 4). Toliau parodo kaip ant grindų gulėjo nukentėjusioji, kai V. J. j tampydamas parvertė ant žemės (foto Nr. 5). Toliau nukentėjusioji parodo, kaip V. J. numovė jai kelnes (foto Nr. 6). Pasako, kad V. J. atsigulė ant jos ir įkišo savo lytinį organą jai į makštį, kokiu momentu jis nusimovė kelnes, nukentėjusioji nežino. Paskui ji parodo, kaip ji gulėjo, kai V. J. buvo pražergęs jos kojas ir ją prievartavo (foto Nr. 7) (1 t., b. l. 57-67).
Iš 2020 m. sausio 20 d. atliktos garso įrašo stenografijos, gautos iš bendrojo pagalbos centro, matyti, kad V. Š. kvietė pagalbą mamai I. U.. (1 t., b. l. 127-131).
Iš tarnybinio pranešimo dėl atliktos išklotinių analizės ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktos analizės matyti, kad atlikus pateiktą išklotinių analizę bei pateiktą UAB Telia Lietuva bazinių stočių veikimo teritorijos duomenis, nustatyta, kad įtariamasis V. J. nukentėjusiosios dukrai, V. Š. skambino 2019 m. gruodžio 24 d. 21 val. 09 min. 33 s. (pokalbio trukmė 826 s), apie šį skambutį apklausos metu patvirtina ir „TAXI“ vairuotojas M. R.. Taip pat įtariamasis skambino ir 22 val. 51 min. 35 s, tačiau pokalbis neįvyko, nes V. Š. neatsiliepė. Daugiau jokių skambučių 2019 m. gruodžio 24 d. iš įtariamojo V. J. telefono, V. Š. neužfiksuota. Tačiau V. Š. iš savo mobilaus ryšio telefono, skambino įtariamajam V. J. 2019 m. gruodžio 24 d. 22 val. 55 min. 20 s. ir 22 val. 56 min. 00 s. iškart, kai sulaukė skambučio iš mamos I. U. 22 val. 53 min. 47 s. (pokalbio trukmė 86 s ), kada ir buvo pranešta, kad ją, I. U. V. J. išžagino. Į V. Š. skambučius įtariamasis neatsiliepė, po ko 2019 m. gruodžio 24 d. 23 val. 01 min. V. Š. skambino į Bendrajį pagalbos centrą Klaipėdos skyrių ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką jos mamos atžvilgiu. Iš atliktų skambučių išklotinių nustatyta, kad įtariamojo V. J. versija, kad po lytinių santykių, kurie buvo abipusiu sutarimu, jis kaip niekur nieko kalbėjosi su I. U. dukra V. Š., kvietėsi į svečius ir viskas buvo gerai, yra melaginga. Pagal surinktus byloje duomenis, įtariamasis skambino V. Š., prieš atvykstant pas I. U. ir tai buvo 2019 m. gruodžio 24 d. 21 val. 09 min. 33 s. (pokalbio trukmė 826 s) ( 1 t., b. l. 146- 165).
Taip pat atlikus V. J. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizes už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2020 m. sausio 24 d., bei pateiktą UAB Telia Lietuva bazinių stočių veikimo ir prisijungimo teritorijos duomenis, nustatyta, kad D. Š. savo mobilaus ryšio telefonu jungėsi: 2020 m. sausio 3 d. 12:04:51, trukmė 15 s, (D. Š. skambino V. J.), 2020 m. sausio 3 d. 12:05:28 trukmė 37 s, (V. J. skambino D. Š.), 2020 m. sausio 3 d. 12:23:16 trukmė 0 s, (D. Š. skambino V. J.), 2020 m. sausio 3 d. 12:24:02 V. J. skambino D. Š., kur pokalbio trukmė truko 185 s, t.y. 3 min. 05 s., prie bazinių stočių kurių celės yra 24E6, 240B, B240 ir kurios patenka į įvykio vietą, esančią Rasos g. 76 Sodų Bendrija „Rasa“, Mažeikiai (nukentėjusiosios gyvenamasis adresas). Paskutinis skambutis 2020 m. sausio 3 d. 12:24:02 parodo, kad įtariamasis V. J. skambino D. Š. po ko, padavus D. Š. mobilaus ryšio telefoną nukentėjusiajai I. U., toliau pokalbis vyko tarp nukentėjusiosios ir įtariamojo, kuris truko 185 s., t. y. 3 min. 05 s. Toliau nustatyta, kad ankstesni ir vėlesni įeinantys ir išeinantys skambučiai kurie vyko tarp įtariamojo V. J. ir liudytojo D. Š., t. y. prieš 2020 m. sausio 3 d. 12:04:51 ir po 2020 m. sausio 3 d. 12:24:02, pagal pateiktus UAB Telia Lietuva bazinių stočių veikimo ir prisijungimo teritorijos duomenis, negalėjo veikti ir neveikė įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tai parodo, kad tik 2020 m. sausio 3 d. įtariamasis darė nukentėjusiajai poveikį - prašė keisti parodymus per liudytoją D. Š., pasinaudojus D. Š. mobilaus ryšio telefonu ( 1 t., b. l. 146- 165).
Iš 2020 m. kovo 10 d. atliktos akistatos tarp I. U. ir V. J. matyti, kad nukentėjusioji I. U. laikosi savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamasis V. J. duotų parodymų dėl turėtų lytinių santykių su nukentėjusiąja, jai nesipriešinant ( 2 t., b. l. 50-52).
Iš 2020 m. kovo 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2020 m. kovo 12 d. buvo atliktas parodymų patikrinimas su įtariamuoju V. J., kuris parodė namo duris, pro kurias pateko į gyvenamąjį namą (foto Nr. 1). Toliau parodo koridoriaus duris, pro kurias įėjo į virtuvę (foto Nr. 2). Toliau parodo, kur sėdėjo I. U. jam atėjus (foto Nr. 3). Toliau parodo vietą, kur sėdėjo jam nepažįstamas vyriškis (foto Nr. 4), bei kaip jis iš virtuvės nuėjo į kitą kambarį, iš kurio yra dar vienas kambarys, kuriame jis pasisveikino su gulinčiu ant lovos I. U. tėvu (foto Nr. 5). Toliau parodo, kaip jis grįžta atgal į virtuvę, pasako, kad nepažįstamo vyriškio nebebuvo, I. sėdėjo ten pat (ant kėdės), o jis atsisėdo į vyriškio vietą tarp stalo – spintelės ir pečiaus (foto Nr. 6), bei kad I. U. jau sėdi tarp stalo-spintelės ir pečiaus, kuriuo momentu ir kada ji ten atsisėdo, V. J. paaiškinti negali (foto Nr. 7). Toliau V. J. parodo, kaip jis apsikabina I. U. ir jai siūlo pasimylėti (foto Nr. 8) bei parodo, kaip jis I. U. (kuri sėdėjo ant kėdės) numauna kelnes (foto Nr. 9). Toliau pasikelia I. U. prie savęs ir taip prisikėlęs I. U. su ja lytiškai santykiauja (foto Nr. 10) (2 t., b. l. 55-67).
Iš areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 25 d., prieš patalpinant į areštinės patalpas, atlikta įtariamojo V. J. asmens apžiūra, apžiūros protokole nustatyta, kad ant įtariamojo dešinės rankos delno išorinės pusės matomi įdrėskimai, patinimai (2 t., b. l. 71-72).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
BK 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Taigi nurodyta nuostata numato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, jei nukentėjusiojo pasipriešinimas įveikiamas panaudojant prieš jį fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę jam priešintis arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią yra tuomet, kai nukentėjusysis išreiškia savo nesutikimą ir kaltininkas tai suvokia, o nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – nurodant apie nenorą, šaukiantis pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti ar kitais būdais.
Nors kaltinamasis V. J. teisminio proceso metu nurodė, kad pripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką (BK 149 straipsnio 1 dalyje), tačiau viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje santykiavo su nukentėjusiąja jos sutikimu, ji nesipriešino ir nerodė jokių veiksmų, iš kurių jis turėjo suprasti, kad ji lytiškai santykiauti su juo nenori. Tokios pozicijos kaltinamasis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus ir teigdamas, kad „jis pradėjo lysti prie nukentėjusiosios I. U. norėdamas lytinių santykių, jo I. U. neatstūmė, nesipriešino ir nieko nesakė“ (2 t., b. l. 36-38). Teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat teigė, kad jis jai švelniai numovė kelnaites ir treningines kelnes, bučiavo jai į skruostą, kaklą ir įkišo savo lytinį organą, jokios prievartos nebuvo. Tačiau kaltinamojo V. J. nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiosios I. U. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, kurie, teismo vertinimu, priešingai nei kaltinamojo parodymai, yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi ir nėra teisinio pagrindo jais abejoti. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad V. J. priėjo prie jos ir pasakė „aš tavęs noriu“. Tada jis paėmė ją už žastų, už abiejų rankų, ji pasipriešinti nelabai ir galėjo, ją dar truputį pastūmė. Ji taip pat bandė jį stumti, bet ji neturėjo tiek jėgų, jis buvo stipresnis. Jis ją patempė nuo kėdės ant žemės, numovė jai kelnes ir kelnaites, kojas jai praskėtė gulint ant žemės ir įkišo savo lytinį organą. Ji V. J. sakė, kad nelystų ir, kad nenori santykiauti. Mano, kad iš jos veiksmų, jis tikrai galėjo suprasti, kad ji nenori mylėtis. Po lytinio akto ji iškart verkdama išbėgo į „kolidorių“ ir paskambino dukrai, ir pasakė, kad ją čia prievartauja. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat parodė, kad iš jos namų išvykus D. S. ir J. Š., į virtuvę įėjo kaltinamasis, abejomis rankomis sugriebė krūtinės srityje jai už drabužių, panaudodamas fizinę jėgą stūmė į grindis, sakydamas, kad nori jos. Paguldęs ją ant grindų, V. J. atsistojo, išjungė šviesą virtuvės kambaryje. Priėjęs vėl prie jos, rankomis numovė kelnes ir apatines kelnaites iki kojų apačios, tada, rankose laikydamas savo varpą, įkišo jai į makštį bei taip traukinėjo pirmyn – atgal. Kai V. J. lytiškai santykiavo su ja, ji rankomis jį mėgino numesti nuo savęs bei jam sakė žodžius, kad jis su ja taip nesielgtų, tačiau V. J. į tai nereagavo (1 t., b. l. 12-17). Tikslindama kaltinamojo V. J. veiksmus nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atėjęs V. J. į virtuvę (po D. S. ir J. Š. išvažiavimo) pasakė, kad nori su ja pasimylėti. Ji jam pasakiusi ne, nenori, pasakė, kad V. J. išeitų lauk, bet jis priėjo prie jos ir, jai sėdint ant kėdės, pradėjo ją tampyti už drabužių, ties krūtine, griebė už abiejų rankų, žemiau pečių ir pakėlė nuo kėdės, ji su V. J. pradėjo stumdytis, dėl girtumo sunkiai sekėsi su juo grumtis. Jis ją tol tampė, kol pargriovė ant žemės, ji bandė stotis, tačiau V. J. neleido. Lygtais jam su kažkuo trenkė per galvą, gal su metaliniu puodeliu, kažkur V. J. sutrenkė, tačiau kur pasakyti negali, nes per grumtynes su juo nesuprato, kur galėjo jam suduoti. Viskas vyko labai greitai, jai skaudėjo per rankas, kai V. J. tampė, o kai pargriovė ant žemės, juto skausmą nugaroje. Jis buvo agresyvus, ar V. J. sakė ką, ji nepamena, pats V. J. elgesys buvo agresyvus. Jai gulinčiai ant žemės, V. J. pradėjo mauti sportines kelnes, ji nebejuto, ar jis kelnes kartu su triusikėliais numovė, ar atskirai, ji nebeturėjo jėgų priešintis, nes buvo girta ir bijojo V. J.. Kada jis pats nusimovė kelnes, ji nežino, ji buvo išsigandusi tokio jo elgesio. Po to V. J. atsigulė ant jos, rankomis pražergė kojas ir savo lytinį organą įkišo į jos makštį. Jai skaudėjo, nes ji to nenorėjo (1 t. b. l. 51-54). Teismo vertinimu tai, kad nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra detalesni, nei duoti teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo abejoti šių parodymų teisingumu, realumu. Parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, nėra prieštaringi, tarpusavyje dera ir yra nuoseklūs. Be to, nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki bylos nagrinėjimo teisme praėjo daugiau kaip vieneri metai, ir natūralu, kad nukentėjusioji gali tam tikrų detalių jau ir neprisiminti.
Be to, iš 2020 m. sausio 15 d. atlikto parodymų patikrinimo įvykio vietoje su nukentėjusiąja I. U. matyti, kad I. U. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus apie kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką nuosekliai parodė visą įvykio eigą, vietas, kur tam tikru laiku buvo nukentėjusioji, kaltinamasis, kur įvyko pats lytinis aktas ( 1 t., b. l. 57-67) ir teismui šis nukentėjusiosios parodymų patikrinimas įvykio vietoje nekelia abejonių. Priešingai, nei nukentėjusioji, atliekant parodymų patikrinimą vietoje su kaltinamuoju V. J., jis iš pradžių nurodė, kad išėjus J. Š., D. S., jis atsisėdo į vyriškio vietą, esančią tarp stalo – spintelės ir pečiaus, o nukentėjusioji sėdėjo ant kėdės prie šaldytuvo, tačiau vėliau rodydamas lytinio akto vietą (tarp stalo – spintelės ir pečiaus), parodo, kad nukentėjusioji I. U. jau sėdi tarp stalo – spintelės ir pečiaus, tačiau kokiu momentu ji ten atsisėda, paaiškinti negali (2 t., b. l. 55-66). Taip pat, iš 2020 m. kovo 10 d. atliktos akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo matyti, kad kaltinamasis dalies įvykio eigos neprisimena, neigė aplinkybę, kad pas nukentėjusiąją, be vyriškio, buvo dar ir kita moteris, neprisiminė, ar jis sėdėjo prie stalo, ar iškart, kaip nurodė nukentėjusioji, nuėjo atsigulti į lovą, bei palaikė savo parodymus dėl įvykusio lytinio akto nukentėjusiosios sutikimu. Taip pat, šios akistatos metu teigė, kad po lytinio akto, jis su nukentėjusiąja sėdėjo virtuvėje, gėrė alų, o nukentėjusioji skambino K., su kurią ir jis po to kalbėjosi nukentėjusiajai padavus jam telefoną (2 t., b. l. 50-52). Tačiau šios akistatos metu duotus parodymus paneigia pačios liudytojos K. U., kitos sesers V. Š., D. S. ir J. Š. parodymai bei 2020 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl atliktos analizės (1 t., b. l. 146-165).
Vertinant tą aplinkybę, ar nukentėjusioji tam tikrais veiksmais davė suprasti kaltinamajam apie jos nenorą santykiauti, pasisakytina, kad pats kaltinamasis teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, kad nukentėjusioji, kai jis pirmą kartą ėjo prie jos norėdamas lytinių santykių, nukentėjusioji jam aiškiai pasakė, kad nenori santykiauti, tačiau, kaip matyti iš tolimesnių kaltinamojo parodymų, jis nepaisė šio nukentėjusiosios pasakymo ir toliau tęsė savo veiksmus. Taip pat tai, kad kaltinamasis vis tik suprato, jog nukentėjusioji tokiais veiksmais nenori turėti su juo lytinių santykių, jis patvirtino ir 2020 m. sausio 14 d. apklausos metu, nurodydamas, kad „aš supratau, kad ji nelabai nori mylėtis“ (2 t. b. l. 39-40). Taip pat tą aplinkybę, kad nukentėjusioji po pasakymo, kad nenori turėti lytinių santykių su kaltinamuoju, jam tęsiant veiksmus, ji nebesipriešino, paneigia byloje esantys duomenys – 2019 m. gruodžio 25 d. 05.12 val. į areštinę uždaromo V. J. apžiūros ir kratos protokolas, iš kurio matyti, kad ant V. J. kūno buvo aptikti ir užfiksuoti sužalojimai – ant dešinės rankos plaštakos įdrėskimas ir patinimas. Šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog ji aktyviais ir fiziniais veiksmais priešinosi kaltinamajam, jie tarpusavyje susistumdė, grūmėsi ir, kaip nurodė nukentėjusioji, ji jam su kažkuo, pasitaikiusiu po ranka, trenkė, tačiau kur, pasakyti negalėjo. Teismo vertinimu, šias aplinkybes ir patvirtina ant kaltinamojo nustatyti rankos plaštakos sužalojimai.
Kaip manyti iš paties kaltinamojo ir liudytojo M. R. parodymų, kaltinamasis įvykio vakarą važiavo pas pažįstamą Žaną, kurią liudytojas M. R. apibūdino kaip laisvo elgesio moterį, tikslu turėti lytinių santykių. Jos neradus namie, kaltinamasis prisiminė nukentėjusiąją, su kurią yra anksčiau bendravęs ir turėjęs lytinių santykių. Šie byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis vyko pas I. U. tikėdamasis su ja turėti lytinių santykių. Kaltinamojo teiginį, kad pas nukentėjusiąją pasiūlė vykti M. R., paneigė pats liudytojas M. R.. Jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu yra analogiški, išsamūs ir teismas abejoti jų tikrumu neturi pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai K. U., V. Š., M. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis V. J. kai būna neblaivus yra neprognozuojamas, agresyvus, todėl neabejojo, kad kaltinamasis galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką.
Pažymėtina ir tai, jog siekiant nustatyti, ar buvo savanoriškas lytinis santykiavimas, ar prievartinis, taip pat būtina įvertinti nukentėjusiosios elgesį po šio įvykio. Nukentėjusioji I. U. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ji po išžaginimo, iškarto verkdama išbėgo į kolidorių ir paskambino dukrai ir pasakė, kad ją čia prievartauja. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina informacinis pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 24 d. 23.11 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjai V. Š. paskambino mama I. U., kuri teigė, kad ją namuose išprievartavo atvykęs pažįstamas asmuo, kuris šiuo metu atsisako pasišalinti. Mama pati bijo skambinti, todėl prašo, kad dukra iškviestų pagalbą (1 t., b. l. 7-9); 2020 m. sausio 20 d. atlikta garso įrašo stenografija, gauta iš bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kad V. Š. kvietė pagalbą mamai I. U. bei prie bylos pridėtas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuota, kaip V. Š. kviečia pagalbą I. U. (1 t., b. l. 127-131). Taip pat nukentėjusiosios parodymus teismo posėdžio patvirtino ir pati liudytoja V. Š., kuri parodė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad ją V. J. išprievartavo. Kai mama jai paskambino galėjo būti po 22.00 val., tiksliai nebepamena, gal prieš 23.00 val. Mama kai verkdama paskambino ir pasakė, kad ją išprievartavo, ji iškart kvietė policiją. Tai, kad iškart po įvykio I. U. emocinė būsena nebuvo gera, ji buvo susijaudinusi, verkė, patvirtino ir liudytoja K. U., kuri po šio įvykio kalbėjosi su nukentėjusiąja. Be to, apie šią nusikalstamą veiką nukentėjusioji kitą dieną papasakojo ir J. Š., D. S., kurie tai patvirtino duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu.
Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu teigė, kad po lytinio akto jis su I. U. sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį, jis dar kalbėjosi su jos dukterimis, pasveikino jas su artėjančiais Naujaisiais Metais. O kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo I. U. namuose, sėdėjo prie stalo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos kaltinamojo parodymus. Priešingai, iš pačios nukentėjusiosios I. U., liudytojų V. Š. ir K. U. parodymų matyti, kad nukentėjusioji iš karto po lytinio akto skambino savo dukrai V. Š., su kuria visą vakarą bendravo telefonu. Tai, kad kaltinamasis skambino nukentėjusiosios dukterims paneigia ir byloje esantis 2020 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl atliktos analizės, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis V. J. nukentėjusiosios dukrai V. Š. skambino 2019 m. gruodžio 24 d. 21 val. 09 min. 33 s. (pokalbio trukmė 826 s), apie šį skambutį apklausos metu patvirtino ir „TAXI“ vairuotojas M. R.. Taip pat įtariamasis skambino ir 22 val. 51 min. 35 s, tačiau pokalbis neįvyko, nes V. Š. neatsiliepė. Daugiau jokių skambučių 2019 m. gruodžio 24 d. iš įtariamojo V. J. telefono, V. Š. neužfiksuota. Tačiau V. Š. iš savo mobilaus ryšio telefono, skambino įtariamajam V. J. 2019 m. gruodžio 24 d. 22 val. 55 min. 20 s. ir 22 val. 56 min. 00 s. iškart, kai sulaukė skambučio iš mamos I. U. 22 val. 53 min. 47 s. (pokalbio trukmė 86 s ), kada ir buvo pranešta, kad ją, I. U. V. J. išžagino. Į V. Š. skambučius įtariamasis neatsiliepė, po ko 2019 m. gruodžio 24 d. 23 val. 01 min. V. Š. skambino į Bendrajį pagalbos centrą Klaipėdos skyrių ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką jos mamos atžvilgiu ( 1 t., b. l. 146-165). Be to, tai, kad atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis nebuvo nukentėjusiosios namuose, patvirtino ir liudytojas M. K., teismo posėdžio metu nurodęs, kad 2019 m. gruodžio 24 d. atvykęs pagal iškvietimą pas nukentėjusiąją, šalia nukentėjusiosios namo, už tujų pastebėjo vyriškį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, ir buvo kaltinamasis V. J.. Tada jį susilaikė ir apklausė, tačiau apie padarytą nusikaltimą jis nieko neaiškino, buvo girtas. Taip pat liudytojas M. K. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo pasimetusi, tačiau paprašyta parodė įvykio vietą ir paaiškino, kad V. J. ją ar parvertė, ar pasiklupdė ant žemės, laikė už rankų, ir ar nuvilko kelnės, ar ten su sijonu buvo, ir lytiškai santykiavo su ja. Iš nukentėjusiosios elgesio susidarė vaizdas, kad buvo padaryta nusikalstama veika jos atžvilgiu.
Taigi, analizuojant kaltinamojo V. J. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, klaidinantys, prieštaringi byloje esantiems įrodymams, todėl jo parodymai vertintini kaip jo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nors byloje nėra daug tiesioginių nusikalstamos veikos įrodymų, išžaginimo fakto niekas iš liudininkų nematė, nukentėjusiosios namuose tuo metu pašalinių asmenų, be nukentėjusiosios tėvo, kuris gulėjo kitame kambaryje (yra paralyžiuotas ir nekalbantis), nebuvo, nukentėjusiajai jokių išorinių smurto žymių bei vidinių lytinių organų pažeidimų nenustatyta, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus/aptartus įrodymus, nukentėjusiosios I. U., liudytojų V. Š., K. U., J. Š., D. S., M. R. bei M. K. duotus parodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. vis tik padarė jam inkriminuojamą veiką. Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. U., liudytojų V. Š., K. U., liudytojų J. Š., D. S., M. R. bei M. K. duotais parodymais, juo labiau, kad ir pats kaltinamasis nekėlė abejonių dėl šių asmenų šališkumo ar siekio apkalbėti kaltinamąjį. Minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtini ir įvertinti palyginant tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiosios parodymais, todėl pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais.
Taigi, teismo ištirti ir aptarti įrodymai – nukentėjusiosios I. U., liudytojų V. Š., K. U., J. Š., D. S., M. R. bei M. K. parodymai, nukentėjusiosios pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, informacinis pranešimas ROIK 0119000693800, 2020 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl atliktos analizės (telefoninių skambučių tarp V. J., V. Š., I. U.), I. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, akistatos protokolas, t. y. jų visuma yra visiškai pakankama teismui neginčytinai ir neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis V. J. 2019 m. gruodžio 24 d. 22:40 val., I. U. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumą nusistatyti atsisakė), panaudodamas fizinį smurtą, virtuvės kambaryje, nukentėjusiajai I. U. sėdint ant kėdės, priėjo prie nukentėjusiosios ir, paimdamas ją už rankų ir rūbų, taip nukentėjusiąją tempdamas, pakėlė nuo kėdės, parvertė nukentėjusiąją ant žemės, numovė nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites, užgulė nukentėjusiąją visu ūgiu, taip atimdamas nukentėjusiajai I. U. galimybę priešintis, per prievartą įvedė savo lytinį organą I. U. į makštį ir atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, dėl to kaltinamasis V. J. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, bei jam skirtina bausmė.
Kaltinime nurodyta, kad V. J. panaudodamas ne tik fizinį, bet ir psichinį smurtą išžagino nukentėjusiąją I. U.. Tačiau, išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, pačios nukentėjusiosios I. U. parodymus, konstatuotina, kad psichinio smurto panaudojimas prieš I. U. nepasitvirtinto, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje
BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. J. neigė prašęs liudytojo D. Š. nueiti pas nukentėjusiąją I. U. ir jam duoti pasikalbėti su ja, kad ji pakeistų savo parodymus kaltinamojo naudai. Teigė, kad D. Š. savo iniciatyva nuėjo pas nukentėjusiąją ir davė telefonu pasikalbėti su ja. Kalbėdamas su nukentėjusiąja jis ir nurodė, kad ji turi sakyti tiesą, papasakoti viską kaip buvo, sakė, kad turi vaiką, reikia mokėti paskolą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2020 m. kovo 10 d. V. J. apklaustas kaip įtariamasis parodė priešingai, teigdamas, kad jis paprašė D. Š., jog jis nueitų pas I. U. ir paduotų jai telefoną, kad galėtų pasikalbėti su ja (2 t., b. l. 45-47). Šią aplinkybę patvirtino ir pats D. Š. teismo posėdžio metu. Be to, pagarsinus šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus įrodymus, jis patvirtino, kad kai jis nuėjo pas I. U., V. J. jam paskambino ir tada I. U. jis padavė telefoną, kad pasikalbėtų su V. J.. Jis girdėjo kaip V. J. sakė I. U., kad ji sakytų, jog jie mylėjosi abipusiu sutarimu, kad jokios prievartos nebuvo. Ką pasakė I., jis neprisimena, mano, kad nieko nesakė, jų pokalbis truko neilgai, gal kokias 2 minutes (1 t., b. l. 95-96). Taip pat nukentėjusioji I. U. tiek teismo posėdžio metu, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad D. Š. atėjus pas ją, jis padavė jai mobilųjį telefoną pasikalbėti su V. J.. V. J. telefonu jai pasakė, kad ji atsiimtų pareiškimą. O jai pasakius, kad to padaryti nebegalinti, pradėjo sakyti, kad ji pasakytų jog ji savo noru su juo santykiavo. Jis jai aiškino, kad turi paskolą, mažą vaiką ir jam reikia pragyventi. Šias aplinkybes patvirtina ir atlikti kaltinamojo V. J. ir D. Š. naudojamo mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizės už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2020 m. sausio 24 d., bei pateikti UAB Telia Lietuva bazinių stočių veikimo ir prisijungimo teritorijos duomenys, kuriais nustatyta, kad D. Š. savo mobilaus ryšio telefonu jungėsi: 2020 m. sausio 3 d. 12:04:51, trukmė 15 s, (D. Š. skambino V. J.), 2020 m. sausio 3 d. 12:05:28 trukmė 37 s, (V. J. skambino D. Š.), 2020 m. sausio 3 d. 12:23:16 trukmė 0 s, (D. Š. skambino V. J.), 2020 m. sausio 3 d. 12:24:02 V. J. skambino D. Š., kur pokalbio trukmė truko 185 s, t. y. 3 min. 05 s., prie bazinių stočių kurių celės yra 24E6, 240B, B240 ir kurios patenka į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Paskutinis skambutis 2020 m. sausio 3 d. 12:24:02 parodo, kad įtariamasis V. J. skambino D. Š. po ko, padavus D. Š. mobilaus ryšio telefoną nukentėjusiajai I. U., toliau pokalbis vyko tarp nukentėjusiosios ir įtariamojo, kuris truko 185 s., t. y. 3 min. 05 s. ( 1 t., b. l. 146- 165).
Be to, kaip matyti iš kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kaltinamajam V. J. buvo paskirtas ir įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (b. l. 76-77). V. J. pasirašytinai buvo supažindintas su šios kardomosios priemonės bei įpareigojimų paskyrimu, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis, negalėdamas pats susitikti su nukentėjusiąją, per liudytoją D. Š. siekė pasikalbėti su nukentėjusiąja, kad ji pakeistų savo parodymus. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. Š., nurodęs, kad kaltinamasis paprašė jo pasikalbėti su nukentėjusiąją dėl to, kad pats negalėjo artintis prie jos.
Taigi, nors kaltinamasis teismo posėdžio metu neigė prašęs D. Š. nueiti pas nukentėjusiąją, tikslu daryti poveikį nukentėjusiajai, kad ji pakeistų savo duotus parodymus, jis tik pokalbio metu su nukentėjusiąja prašė sakyti tiesą, papasakoti viską kaip buvo, yra visiškai neįtikinami ir paneigti pačios nukentėjusiosios I. U., liudytojo D. Š. parodymais bei atlikta kaltinamojo V. J. ir D. Š. naudojamų mobilaus ryšio telefonų išklotinių analize, todėl tokie kaltinamojo duoti parodymai laikytini jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar siekiu palengvinti savo teisinę padėtį, todėl atmestini.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas kaltinamajam V. J. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiškai, todėl jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, todėl jam skirtina bausmė.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).
Nors kaltinamasis V. J. teigė pripažįstąs padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, tačiau, kaip matyti iš jo duotų parodymų teismo posėdžio metu, jis šio kaltinimo iš esmės nepripažino, neigė lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąją prieš jos valią, todėl šią aplinkybę teismas nevertina kaip lengvinančią aplinkybę. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. J. darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, buvo neblaivus, tai patvirtino pats kaltinamasis, nukentėjusioji bei liudytojas M. K., todėl V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki septynmečių metų.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį – V. J. padarė vieną tyčinį sunkų baigtinį nusikaltimą prieš žmogaus lytinio gyvenimo apsisprendimo teisę, (BK 149 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis), šio nusikaltimo tikslas ir motyvas – lytinės aistros patenkinimas; taip pat padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 233 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis, darydamas šią veiką siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės; kaltinamojo asmenybę – neteistas, teistumai pagal 2003 m. vasario 5 d. ir 2014 m. birželio 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžius yra išnykę (2 t., b. l. 1-3, 4-5, 9-10), taip pat 2013 m. kovo 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2013 m. kovo 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. nutarimas atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (2 t., b. l 7-8); ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 184-192); UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (2 t., b. l. 18); turi nuolatinę gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 22), buvusios darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip atsakingu ir kruopščiu darbuotoju (2 t., b. l. 25); vedęs, turi nepilnametį vaiką (1 t., b. l. 182-183), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo padėtį lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę.
Taigi, atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltimų pobūdį, į V. J. charakterizuojančius duomenis bei tai, kad V. J. yra neteistas (teistumai išnykę), padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kitas padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, V. J. teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti V. J. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principą įgyvendinimą, skirtinos bausmės pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį – terminuotas laisvės atėmimas, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šių bausmių vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 24 d. 23.30 val. iki 2019 m. gruodžio 25 d. 14.18 val. (1 diena) (2 t., b. l. 73-75).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios Mažeikių r., Kurmaičių k., Kurmaičių Sodo 2-oji g. 1, bei nesilankyti vietoje – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76-77), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- iš nukentėjusiosios I. U. paimti – moteriški apatiniai, sportinės kelnės, sportinis džemperis, pledas, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai I. U. (1 t., b. l. 18-32,99-109,110-115, 124);
- plastikinė talpa su makšties skliauto mėginiu, saugoma Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (1 t., b. l. 115, 124);
- iš kaltinamojo V. J. paimti – vyriškos kelnaitės, juodos ir pilkos spalvos sportinės kelnės (iš viso 2 vnt.), saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam V. J. (1 t., b. l. 116-122, 124);
- CD diskas su telefoninių pokalbių išklotinių analize paliktini baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 146-158).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 24 d. 23.30 val. iki 2019 m. gruodžio 25 d. 14.18 val. (1 dieną).
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant V. J. neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nesilankyti vietoje – (duomenys neskelbtini), palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. J. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- iš I. U. paimtus – moteriškus apatinius, sportines kelnes, sportinį džemperį, pledą, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. U.;
- plastikinę talpą su makšties skliauto mėginiu, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
- iš V. J. paimtus – vyriškas kelnaites, juodos ir pilkos spalvos sportines kelnes (iš viso 2 vnt.), saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. J.;
- CD diską su telefoninių pokalbių išklotinių analize palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.