Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ravainė“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 5 766,18 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus - pateikti įrodymus, kad atsakovė eismo įvykio metu buvo atsakinga už ieškinyje nurodytos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

3. Teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškovas žalą kildina iš atsakovės darbuotojo Vokietijoje 2019 m. vasario 15 d. padaryto eismo įvykio, kurio metu buvo sugadinta kita transporto priemonė. Atsakovės darbuotojas vairavo transporto priemonę MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad eismo įvykio metu atsakovė buvo transporto priemonės valdytoja, kuri turėjo pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tačiau iš ieškovo pateiktų įrodymų turinio matyti, kad eismo įvykio metu minėta transporto priemonė priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“, o atsakovė šią transporto priemonę valdė lizingo sutarties pagrindu. Teismas įpareigojo pateikti įrodymus, kad atsakovė eismo įvykio metu buvo atsakinga už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Atskirajame skunde nurodo, kad trūkumai gali būti nustatyti tik tuomet, kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų. Pagrindinis ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslas yra pašalinti esminius ieškinio trūkumus, trukdančius tolimesnei bylos eigai, šiuo atveju, ieškinys buvo aiškus, o įrodymai pagrindžia visas esmines aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai.

8. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

9. Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė pagal lizingo sutartį buvo transporto priemonės naudotoja, kuri buvo atsakinga už civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau apsidraudusi nebuvo. Įvykus eismo įvykiui Vokietijoje, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras administravo žalą ir atlygino nukentėjusiam asmeniui, o ieškovas, savo ruožtus, atlygino Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 5 766,18 Eur. Prie ieškinio ieškovas pridėjo savo nurodomus argumentus pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, iš VĮ Registra duomenų matyti, kad transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas yra UAB „Ravainė“. Kaip teisingai nurodė ieškovas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.

11. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas šiuo atveju neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis).

12. Tokie įrodymai, kurie yra būtini siekiant identifikuoti svarstomo klausimo esmę, turi būti pateikiami kartu su ieškiniu. Nepriimti ieškinio dėl tokių įrodymų nepateikimo galima tik tais atvejais, kai be šių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar šalis sieja teisiniai santykiai. Šiuo atveju, kartu su ieškiniu be kitų buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad žala dėl autoįvykio buvo administruojama Vokietijoje, ieškovė atlygino dėl eismo įvykio kilusią bei nukentėjusiam asmeniui išmokėtą žalą bei kad su pretenzija kreipėsi į atsakovę, kuri buvo transporto priemonės valdytoja. Tokie pateikti įrodymai yra susiję su ieškinio faktiniu pagrindu – ieškovės ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, taigi pagrindžia ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl galimai jos pažeistų teisių. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, o vėliau ir spręsdamas ieškinio laikymo nepaduotu klausimą, turi įvertinti, ar nebus nepagrįstai apribota asmens teisė kreiptis į teismą.

13. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad su ieškiniu pateiktų įrodymų pakanka pagrįsti ieškovo teisę kreiptis į teismą, todėl laikytina, kad nutartis pašalinti trūkumus buvo perteklinė, dėl to yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.