Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Anapus baro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Anapus baro“ skolą: 150 602,40 eurų negrąžinto kredito, 15132,54 eurų palūkanų ir 960,44 eurų delspinigių, viso – 166 695,38 eurų, 133 Lt žyminio mokesčio, 7,80 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (150 602,40 eurų), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos 2010-11-05 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – restoraną (patalpas 39-3, 39-4, 39-5, 39-13, 39-13,. 3-14 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 38-3, 38-4, 38-13, 38-14 (59/1000iš 220,25 kv. m, t. y. 12,99 kv. m); R-1, R-8, R-9, R-10, R-11, R-113, R1-14 (59/1000 iš 293,35 kv. m, t. y. 17,31), iš viso bendro naudojimo patalpų 30,30 kv. m, bendras plotas 68,85 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Anapus baro“. Teismas nustatė, kad skolininkas UAB „Anapus baro“, užtikrindamas iki 2015-10-31 suteikto kredito grąžinimą, kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – restoraną, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistas nekilnojamasis turtas kreditoriaus prašymu buvo areštuotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-09-21 nutartimi, nutartis skolininkui įteikta 2010-09-27. Kadangi pareiškėjas pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, jog skolininkas per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžino kreditoriui skolos, teismas tenkino kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., priteisė kreditoriui 7,80 proc. dydžio procesines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos nuo pakartotinio prašymo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 558 str., reglamentuojantį pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, bei pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotiniame prašyme nurodytą skolininkui UAB „Anapus baro“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal pakartotinį kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priteistą skolą nurodė eurais, priteisė 7,80 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB DnB NORD bankas ir skolininkas UAB „Anapus baro“ 2008-10-02 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-469 (toliau ir Sutartis) pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui UAB „Anapus baro“ 520 000 Lt kreditą (specialiosios dalies 3 p.) iki 2015-10-31 (specialiosios dalies 4 p.). Skolininkas, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal 2008-10-06 hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (b. l. 87-90). Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius 2010-07-19 raštu informavo skolininką, kad praėjus 10 dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos, tuo atveju, jei skolininkas nesumokės pradelstos paskolos, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių, bankas vienašališkai nutrauks 2008-10-02 Sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 71). Šis pranešimas skolininkui buvo įteiktas 2010-07-24 (b. l. 72). Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkui UAB „Anapus baro“ priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-09-21 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Nutartis skolininkui UAB „Anapus baro“ buvo įteikta 2010-09-27 (b. l. 83). Skolininkas neginčija, kad ši Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutartis jam buvo įteikta. Kadangi skolininkas kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius AB DnB NORD bankas 2010-11-05 kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b. l. 86). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-11-09 nutartimi tenkino kreditoriaus pakartotinį pareiškimą ir nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Anapus baro“ skolą: 150 602,40 eurų negrąžinto kredito, 15132,54 eurų palūkanų ir 960,44 eurų delspinigių, viso – 166 695,38 eurų, 133 Lt žyminio mokesčio, 7,80 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (150 602,40 eurų), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos 2010-11-05 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Apeliantas UAB „Anapus baro“ atskiruoju skundu nesutinka su šia nutartimi tuo pagrindu, kad Sutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, jis rengia ieškinį dėl kreipimosi į teismą dėl šios Sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas nepagrįstai nurodė skolos sumą ir valiutą eurais, nes Sutarties šalys susitarė dėl kredito sumos ir valiutos litais, taip pat nepagrįstai priteisė 7,80 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat jam nebuvo žinoma apie bylos iškėlimą, todėl jis negalėjo pateikti savo poziciją pagrindžiančių dokumentų. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina, nes kreditoriaus pakartotinis prašymas buvo paduotas ir išnagrinėtas, laikantis CPK 558 str. reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pakartotinį prašymą išnagrinėjo, kai buvo įsiteisėjusi 2010-09-21 nutartis, kuria buvo areštuotas įkeistas turtas ir skolininkas buvo įspėtas dėl skolos sumokėjimo ir pasekmių, jei skola nebus sumokėta.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. CPK 542 str. 1 d. nustatyta, kad prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos teisėjas, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip. Tai reiškia, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad skolininkui 2010-09-21 nutartis areštuoti įkeistą daiktą buvo įteikta 2010-09-27, atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog skolininkui nebuvo žinoma apie kreditoriaus pradėtą priverstinį skolos išieškojimą, kad teismas sprendė dėl asmens, neįtraukto į bylą, teisių ir pareigų.

Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai, kad Sutarties šalys susitarė, jog kredito suma ir valiuta yra 520 000 Lt, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. 2009-01-30 susitarimu Nr. K-2400-2008-469/1 dėl 2009-10-02 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2008-469 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo šalys susitarė, kad kredito suma banko nustatytu kursu yra konvertuojama iš 520 000 Lt į 150 602,40 eurus; visi mokėjimai iš litų į eurus perskaičiuojami nuo šio susitarimo sudarymo dienos; pakeičiamas Sutarties specialiosios dalies 3 p., jo redakciją išdėstant taip: „3. Kredito suma ir valiuta: 150 602,40 eurų“. Šis susitarimas yra pasirašytas kreditoriaus ir skolininko atstovų (b. l. 68-69). Dėl to hipotekos skyriaus teisėja teisėtai nurodė, kad skolos valiuta yra eurai, o ne litai.

Palūkanos pagal piniginę prievolę gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 str. įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Iš esmės CK 6.210 str. nurodytos palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas baigėsi. Tokiais atvejais už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, jeigu šį praleido skolininkas (CK 6.261 str.). Teisę į CK 6.210 str. nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 str. Šios palūkanos, vadinamos ,,procesinėmis”, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 str. 2 d. numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas). Hipotekos kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją už neteisėtą naudojimąsi jo pinigais, kai pasibaigia prievolės grąžinti pinigus terminas, ir nuo tokių palūkanų kaip nuostoliai dėl negauto pelno skaičiuojamos CK 6.37 str. 2 d. numatytos procesinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005). Kaip nurodyta aukščiau, palūkanų dydis gali būti įtvirtintas įstatyme arba dėl jų šalių susitarta sutartyje. 2009-01-30 susitarimu Nr. K-2400-2008-469/1 buvo pakeistas Sutarties specialiosios dalies 5 p. dėl metų palūkanų dydžio, šalys susitarė, kad specialiosios dalies 5 p. bus išdėstytas taip: 5. Metų palūkanų dydis: Už gautą kreditą Kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Iki 2009-06-30 (imtinai) Kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 6,37 proc. metinė palūkanų norma. Suėjus šiam terminui palūkanų norma pakeičiama ir toliau keičiama prie palūkanų bazės pridedant nustatytą banko maržą. Taip pat buvo susitarta dėl palūkanų bazės ir banko maržos dydžio nustatymo ir keitimo tvarkos ir terminų. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 27 p. šalys susitarė, kad už laiku negrąžintą kredito sumą kredito gavėjas privalo papildomai prie Sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės Sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos. Papildomos palūkanos sumokamos kartu su Sutarties specialiojoje dalyje nustatytomis palūkanomis Sutarties bendrojoje dalyje nustatyta palūkanų mokėjimo tvarka. Papildomos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo Sutartyje numatytų kredito grąžinimo terminų pasibaigimo ir skaičiuojamos iki visos pradelstos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos. Papildomos palūkanos skirtos kompensuoti bankui jo patiriamus nuostolius papildomų atidėjimų, kredito administravimo ir kitų papildomai patiriamų sąnaudų ar neteikimų. Tai reiškia, jog šalys Sutartyje buvo susitarę dėl procesinių palūkanų mokėjimo ir tokių palūkanų dydžio, todėl hipotekos teisėja pagrįstai priteisė kreditoriaus prašomas, o ne CK 6.210 str. 2 d. numatytas 6 proc. dydžio palūkanas. Pažymėtina, kad apelianto nurodomi 0,05 proc. delspinigiai ir 1 proc. bauda nėra palūkanos ir yra kiti prievolių užtikrinimo būdai, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo hipotekos skyriaus teisėjai, nesant kreditoriaus prašymo, spręsti dėl baudos ar delspinigių priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Tai reiškia, kad ginčas dėl papildomu susitarimu prie Sutarties, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, nustatytų palūkanų dydžio, kiti iš Sutarties kilę ginčai yra nagrinėtini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš UAB „Anapus baro“ 7,05 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.