Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad 2020 m. lapkričio 30 d., apie 22 val. 25 min., adresu (duomenys neskelbtini), R. V. paliko savo nepilnamečius vaikus vienus namuose neprižiūrimus. Tuo ji kaltinama padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad paliko vienus vaikus namuose, tačiau vienam vaikui septyniolika metų, neįsivaizduoja, kas galėjo paskambinti iš kaimynų. Tą vakarą pas vaikus atėjo jos mama, ji grįžo tik kitą dieną, pati yra dirbanti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė numatyta už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti šie duomenys : administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad R. V. administracine tvarka nebausta (b. l. 2), pranešimo informacija, kurioje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d., apie 22 val. 25 min. buvo gautas pranešimas, kad R. V. neprižiūri nepilnamečių vaikų, jie galimai yra palikti namuose, nes mamos namuose nėra, prašo patikrinti, praneša kaimynė, neprisistatė. Duomenyse apie patikrinimą nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu rado namuose vienus A. V. 11 m. ir P. V., gim. (duomenys neskelbtini)., kurie paaiškino, kad jų mama R. V. ryte išėjo pas draugę ir dar negrįžo, jiems susisiekus telefonu paaiškino, kad yra pas draugą ir šiandien negrįš. P. V. dar paaiškino, kad R. V. akivaizdžiai neblaivi. P. V. susisiekti su tėčiu M. V. nepavyko, nes neatsiliepė, susisiekė su močiute J. Č., kuri atvyko ir kuriai atvykusios 00 val. 15 min. vaikų teisių apsaugos darbuotojos perdavė vaikų priežiūrą (b. l. 3-5), nutarimai pripažinti nukentėjusiuoju A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7), M. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad su žmona R. V. jau apie metus laiko gyvena atskirai, yra pradėję skyrybų procesą, dėl vaikų priežiūros yra sutarę, jog vaikai gyvens pas žmoną, kai reikia prižiūrėti vaikus žmona jam paskambina, tada jis nueina prižiūrėti vaikus į jų gyvenamąją vietą. Abu vaikus prižiūri tvarkingai, juos auklėja. Kadangi vyresniajam yra 17 metų, dienos metu palieka juos vienus, močiutė ateina vaikams pagaminti valgyti. Vaikai prižiūrėti niekada dėl šito problemų anksčiau nėra kilę. Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. vakaro kada vaikai buvo palikti vieni nieko paaiškinti negali, kadangi iš žmonos dėl vaikų prižiūrėjimo skambučio negavo (b. l. 8), J. Č. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jos dukra R. V. dirba nuo 7 val. iki 20 val., todėl ji eina prižiūrėti jos vaikus, jais rūpinasi, kol ji yra darbe, daro jiems pusryčius ir pietus. Jos dukra savo vaikais rūpinasi alkoholio beveik nevartoja, vaikai prižiūrėti. Kad vaikai buvo namuose tą dieną nežinojo, tačiau pareigūnams paskambinus atvažiavo iš karto. Vyriausiajam anūkui yra 17 metų, todėl vaikai kartais būna vieni, tačiau naktimis ir vakaro metu vieni nėra paliekami. Tai buvo pirmas kartas, kad dukra vaikus paliko vienus vakare (b. l. 9), tarnybinis pranešimas dėl kaimynų apklausų, kuriame nurodyta, kad pagal gautą pranešimą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur bendrauta su 10 buto kaimynais. Iš 7 buto I. K. nurodė, kad kaimynai iš 10 buto labai ramūs, keik mato kaimynė rūpinasi savo vaikais, kiek jai žinoma ateina vaikais rūpintis močiutė ir vaikų tėvas, vaikai nebūna paliekami vieni. Bendrauta su A. J. iš 12 buto, kuris nurodė, kad pretenzijų dėl kaimynų neturi, jie tvarkingi, mama vaikais rūpinasi, o nesant mamos mato, jog į namus ateina tėvas arba močiutė (b. l. 15).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad R. V. padarė nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos R. V. sūnui A. V. 11 metų, o P. V. 17 metų. Byloje nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų vaikams atsiradusi grėsmė, ar nustatytas neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, juolab institucijos pareigūnė, surašydama administracinio nusižengimo protokolą, jame nenurodė, kokį visgi teisės aktą R. V. pažeidė, už kurio pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė. Byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad vaikų motina R. V. vaikus prižiūri (kaimynų parodymai, vaikų tėvo M. V. paaiškinimas, močiutės J. Č. paaiškinimas), kita byloje surinkta medžiaga.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. V. nepadarė protokole nurodyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.