Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-147-1023/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
1-147-1023/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52358-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
O. A.
Advokatai
Vladislovas Milukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-147-1023/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52358-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant prokurorei R. B.,kaltinamajam O. A., jo gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. vasario 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2017 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį galutine 10 parų arešto bausme;

3. 2018 m. liepos 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutine 60 parų arešto bausme;

4. 2019 m. vasario 28 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. A. 2019 m. gruodžio 11 d. apie 00.03 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu - broliu R. A., tyčia kumščiu smogė du smūgius į veido sritį, pataikydamas į kairį ir dešinį antakius, taip mušdamas nukentėjusiajam R. A. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais O. A. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis O. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodį, namuose, (duomenys neskelbtini), išgėrinėdami alkoholį, 10 bonkučių po 0,5 l alaus 5 proc. stiprumo, susipyko ir jis broliui davė kelis smūgius su delnu, du kartus pataikė į veidą, į kairę ir į dešinę pusę, jis griuvo į sieną ir susitrenkė antakius. Jis tuo metu buvo stipriai apsvaigęs, ir brolis buvo neblaivus. Teisingi parodymai yra duoti tyrėjai, kad davė su kumščiu du kartus broliui į veido sritį, nes dabar ne viską atsimena, tuo metu buvo neblaivus stipriai, jis savo smūgiais sukėlė broliui fizinį skausmą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

- ikiteisminio tyrimo metu duotais O. A. parodymais, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu ir kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, bei kuriais nustatyta, kad R. A. yra jo brolis. 2019 m. gruodžio 10 d. nuo 18 val. su R. A. abu kartu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė. Išgertuvių metu 2019 m. gruodžio 11 d. apie 00.03 val. tarp jo ir brolio R. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu su broliu susipyko. Brolis žodžiais jį įžeidė, jis susinervavo, ant brolio įpyko ir būdamas įsiutęs tyčia kumščiu smogė du kartus broliui į veidą. Kaip suprato pataikė į kairį antakį ir į dešinį antakį. Smogė į veidą nesitaikydamas. Jo suduoti smūgiai buvo stiprūs, brolis jautė fizinį skausmą. Kad ant brolio veido būtų buvę kraujo ar kokie sužalojimai, nepastebėjo. Po to nenorėdamas daugiau su broliu konfliktuoti, jį išvijo iš namų. Išvijęs brolį, buto duris užsirakino iš vidaus. Pats buvo stipriai neblaivus, todėl nuėjo miegoti ir užmigo. Ryte į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnai nustatė 1,69 promilių girtumą. Ryte alkoholio nebuvo vartojęs. Dėl savo elgesio labai gailisi (1 t., b. l. 94, 95);

- nukentėjusiojo R. A. apklausos protokolu nustatyta, kad O. A. yra jo brolis. Su broliu Osvaldu gyvena motinai J. A. priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 10 d. nuo 18 val. su broliu O. A. abu kartu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje gėrė. Išgertuvių metu 2019 m. gruodžio 11 d. apie 00.03 val. tarp jo ir brolio virtuvėje įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu O. A. tyčia rankos kumščiu smogė du kartus į veidą, vieną kartą smogdamas pataikė į kairį antakį, antrą kartą - pataikė į dešinį antakį. Nuo O. A. suduotų smūgių pajuto stiprų skausmą, labai skaudėjo tiek kairį antakį, tiek ir dešinį antakį, dėl to paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,91 promilių girtumą. Byloje civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų broliui neturi, atleidžia (1 t., b. l. 26-28);

- 2019 m. gruodžio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d. apie 00.03 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu O. A. rankos kumščiu sudavė du smūgius neblaiviam broliui R. A., kuriam nustatytas 2,91 promilių neblaivumas, į veido sritį, t. y. į kairį ir dešinį antakius, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 5);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 9-13);

- tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo R. A.. Ant smurtą patyrusio asmens kūno, veido srityje, fiksuoti sužalojimai. Smurtu įtariamas asmuo - O. A., smurtą patyrusio asmens brolis. Įvykio vietoje nukentėjusysis R. A. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 11 d. apie 00.03 val., kilo žodinis konfliktas su broliu O. A. ir brolis sudavė du smūgius į veidą, pataikydamas į abu antakius, sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 14-18);

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. P. tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo, kad 2019 m. gruodžio 11 d. 00.33 val. alkoholio matuoklio prietaisu R. A. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 19);

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. P. tarnybinis pranešimas dėl O. A., kuriame nurodyta, kad įtariamojo O. A. laikinai sulaikyti nepavyko, nes buto durys buvo užrakintos, niekas neatidarė, nukentėjusysis laukė policijos lauke ir nurodė, kad jį išvijo iš buto brolis O. A. (1 t., b. l. 20);

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. D. tarnybinis pranešime dėl neblaivumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d. 09.58 val. alkoholio matuoklio prietaisu O. A., nustatytas 1,69 promilių girtumas (1 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamojoje byloje O. A. konflikto su broliu R. A. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš brolį (sudavė kumščiais jam į veidą), šia veika sukėlė padarinius – R. A. sukėlė fizinį skausmą. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai O. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. O. A. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo R. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad O. A. 2019 m. gruodžio 11 d. apie 00.03 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu - broliu R. A., tyčia kumščiu smogė du smūgius į veido sritį, pataikydamas į kairį ir dešinį antakius, taip mušdamas nukentėjusiajam R. A. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais O. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo O. A. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis O. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo O. A. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai, 27 straipsnis, 97 straipsnis). O. A. praeityje teistas viso keturis kartus, nors bausmės atliktos, tačiau teistumas galioja (1 t., b. l. 45-68), baustas administracine tvarka, dalies baudų nesumokėjęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 69-78), dirba (1 t., b. l. 80), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 44), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (1 t., b. l. 41).

Vertinant kaltinamojo O. A. asmenybę teismas atkreipia dėmesį, kad jis būdamas teistas už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, vėlei padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, per paskutinius penkerius metus yra 10 kartų baustas administracine tvarka, daugumos baudų nesumokėjęs, kas rodo, kaltinamojo antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, todėl spręstina, kad nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, juolab buvo skirtas ir areštas, kurį kaltinamasis atlikęs. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tik trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė O. A. yra tinkama bausmė, nes švelnesnėmis bausmės rūšimis – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys).

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti arešto dėl to, kad jis dirba. Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Vien tai, kad šioje byloje egzistuoja kaltinamojo nurodyta darbinio pobūdžio aplinkybė, įvertinus ją kitų aplinkybių kontekste, kad kaltinamasis ketvirtą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, eilę kartų baustas administracine tvarka, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys jam jokios įtakos neturėjo, nesudarytų pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki šios nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnį teistumą, tai, kad nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad O. A. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšys – areštas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, kaltinamasis dirba, į tai, kad nustatyta viena lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės, nustatant artimą sankcijos vidurkiui, bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis mažinant bausmę vienu trečdaliu (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos O. A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas O. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 09.45 val. iki 2019 m. gruodžio 12 d. 10.53 val. (2 paros) ir suėmimo laikas nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. (31 para). Viso 33 paros (1 t., b. l. 100-103, 2 t., 19-22), jas prilyginant 33 paroms arešto ir laikytina, kad O. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, skaičiuotiną nuo jo faktinio sulaikymo dienos (2020 m. kovo 3 d.), įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, yra atlikęs visiškai.

Vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu, O. A. nedelsiant paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti bausmę – 33 (trisdešimt tris) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 09.45 val. iki 2019 m. gruodžio 12 d. 10.53 val. ir suėmimo laiką nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., viso 33 paras, jas prilyginant 33 paroms arešto ir laikyti, kad O. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, skaičiuotiną nuo jo faktinio sulaikymo dienos (2020 m. kovo 3 d.), yra atlikęs visiškai.

Kardomąją priemonę, paskirtą O. A. – suėmimą, panaikinti, jį nedelsiant paleidžiant iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaida Baumilė