Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rasai Urbienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis du mažamečius vaikus, įgijęs autokrautuvo vairuotojo specialybę, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta 30 parų arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. K. 2021 m. liepos 18 d. apie 20 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų R. K. ir J. Č. bei mažamečių vaikų A. K. ir V. K. akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, viena ranka suėmė L. L. už dešinės rankos, o kita ranka sugriebė jai už plaukų ir ją tąsė bei stumdė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis dešiniame žaste, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeisdamas šalia buvusių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, taip sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį. Šiais veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažįsta. Paaiškino, kad viskas vyko Prienuose, parvežant motinai sūnų, kurį buvo pasiėmęs. Sūnaus motina yra L. L., neįregistravę santuokos turi dukrą ir sūnų, kuriems A. tuoj bus 2 metai, o V. 3 metai. Turėjo parvežti vaiką mamai, kurį buvo pasiėmęs savaitgaliui. Bendravimo tvarka nenustatyta, susitaria dėl to tarpusavyje. Atvežus jai V., pradėjo kalbėti dėl vaikų palikinėjimo, tačiau ji pradėjo spjaudytis, kad „kam norės, tam palikinės“, todėl taip viskas gavosi. Vaiką turėjo jis atvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę, bet atsitiktinai susitiko su vaikų motina tiesiog gatvėje, kur pamatė L. einant (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Pats už vairo nebuvo, kaimynas A. P. vežė. Išlipo iš automobilio kartu su sūnumi ir pradėjo kalbėtis. Mergaitė buvo su mama vežimėlyje. Po pietų buvo išgėręs vyno su krikšto tėvais, nes tą dieną jie buvo atvykę. Konfliktui iš dalies įtakos turėjo vartotas alkoholis, be to, L. akiplėšiškai elgėsi, jeigu ji būtų ramiai kalbėjus, o nesispjaudžiusi, nieko nebūtų buvę. Negerai pasielgė, nereikėjo. V. kažkiek sureagavo į konfliktą. J. Č. ir R. K. tai matė, nes ėjo su L. kartu, o vyras buvo savo kieme ir, pamatęs, kad jiedu konfliktuoja, atėjo. Parodė, kad ponia stebėjo, o vyras ramino. Aplinkiniai greičiausiai išgirdo, didelių rėkimų nebuvo, bet tiesiog garsiai viskas vyko. Viskas gavosi dėl to, jog sužinojo, kad vaikai trims paroms buvo neaišku kam palikti, todėl pasakė, kad nenori daugiau girdėti, tokių dalykų ir t.t., o ji pradėjo sakyti „kas tu man toks“. Konflikto metu suėmęs nukentėjusiajai už dešinės rankos sakė, kad „daugiau taip nebūtų“. Pas ją ilgi plaukai, galimai už rankos imant susiėmė plaukai, pagąsdino ją. Sutinka, kad nukentėjusiajai sužalojimas rankoje padarytas dėl jo kaltės. Su kaltinimu ir liudytojų parodymais sutinka. Problemų dėl alkoholio neturi, būna išgeria kaip ir visi žmonės. Bendras gyvenimas su nukentėjusiąja nepavyko. Prie vaikų išlaikymo prisidedu, priteisti alimentai po 150 eurų teismo sprendimu. Bendravimo tvarka nenustatyta, nes tarpusavyje tariasi dėl to. Anksčiau pats dirbo pavienius darbus, kaip pagalbinis darbininkas. Į Užimtumo tarnybą registravosi šiuo metu, nes praradęs vairuotojo pažymėjimą, dėl to neturėjo galimybės vairuoti. Teisė vairuoti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą buvo atimta 2 metams, laikė egzaminą, bet nepasisekė, turės perlaikyti, didelės eilės, bet viską tvarkosi. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, neprašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Su nukentėjusia bendrauja, nes yra vaikai, jos atsiprašė, atlygino už telefoną, nes ji sakė, kad konflikto metu iškrito jai telefonas iš rankos. Negerai vertina savo veiksmus, reikėjo nusisukti ir nueiti. Dabar pykčių neturi vienas kitam, abu tuo metu pasikarščiavo. Manau, kad tokius klausimus galima spręsti ir kitomis priemonėmis, bus pamoka gyvenime. Kaltinamasis kaltu prisipažino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodydamas analogiškas aplinkybes (b. l. 108, 110-111, 114-116).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę BPK 20 straipsnio prasme:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 5-8), iš kurio matyti, kad 2021 m. liepos 19 d. į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą kreipėsi L. L. ir nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 20.00 val. buvęs jos sugyventinis ir vaikų tėvas (su juo kartu negyvena 4 mėnesius, bendro ūkio neveda) D. K., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), tarp jų įvykusio konflikto metu, sugriebęs jai už plaukų, ją tąsė bei stumdė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kai iškvietė policiją, D. K. iš įvykio vietos pasišalino. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir D. K. taikyti įstatyme numatytą atsakomybę. L. L. parodė, kad ji gyvena kartu su savo mažamečiais vaikais A. K. ir V. K.. Su savo buvusiu sugyventiniu D. K. ir šių vaikų tėvu kartu negyvena apie 4 mėnesius. Kadangi buvęs sugyventinis D. K. nuolatos gerdavo, prieš ją nuolatos smurtaudavo, todėl neapsikentusi jį paliko. Šiuo metu su juo jokių ryšių nepalaiko, išskyrus tai, kad jis turi teisę matytis su vaikais. Po privalomosios mediacijos nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ja ir jų išlaikymui buvęs sugyventinis turi mokėti alimentus. 2021 m. liepos 16 d. susitarė su D. K., kad jis savaitgaliui pasiims V. K. pas save į namus. Susitarė, kad sūnų parveš sekmadienį vakare. 2021 m. liepos 18 d. apie 19.50 val. jos buvęs sugyventinis paskambino į mobilųjį telefoną ir pasakė, kad parveža sūnų. Iš jo kalbos suprato, kad jis yra neblaivus. Ji su dukra išėjo į kiemą. Priėjusi prie (duomenys neskelbtini) sankryžos pamatė stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus buvęs jos sugyventinis ir sūnus. Buvęs sugyventinis pradėjo jai priekaištauti dėl kažkokių kalbų, ji pati net nesuprato ką jis nori jai pasakyti, todėl paprašė jo, kad jis važiuotų namo. Kai ji jam tai pasakė, jis ant jos supyko ir staigiai priėjęs griebė jai už plaukų ir pradėjo ją tąsyti bei stumdyti, sukeldamas jai fizinį skausmą. Sugyventinis prieš ją smurtavo mažamečių vaikų A. K. ir V. K. akivaizdoje. Tuo metu vaikai labai išsigando, abu pradėjo verkti, ji taip pat verkė. Šį įvykį matė sugyventinį atvežęs A. P.. Kai D. K. tąsė ją už plaukų jautė, kad buvo išrautas kuokštas plaukų, jai labai skaudėjo galvą. Kai iškvietė policiją, D. K. iš įvykio vietos pasišalino. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji jiems paaiškino, kad pareiškimą parašys kitą dieną, nes ir ji, ir jos vaikai buvo labai susijaudinę, o be to ji neturėjo kam jų palikti. Medikų į įvykio vietą nekvietė, nes jų pagalbos jai neprireikė. D. K. prieš vaikus nesmurtavo, tačiau jie laibai išsigando. Šio įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, didelį emocinį susijaudinimą bei buvo pažeminta. Taip pat kai jis ją tąsė ir stumdė iš jos rankų iškrito telefonas IPHONE 6S, kuris nukrito ant asfalto. Kai grįžo namo pastebėjo, kad telefono ekranas sudužęs. Dėl sudaužyto telefono ekrano jai padaryta 100 Eur žala;

įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13-14, 16-17) patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Gatvės asfaltuotos. Įvykio vieta yra ties (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta;

2021 m. liepos 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 23-24) L. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6S;

2021 m. liepos 21 d. daiktų apžiūros protokole (b. l. 25-26, 28-30) užfiksuota apžiūrėtas mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6S. Mobilaus ryšio telefonas IPHONE 6S (Modelis A1688), kurio Imei Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono korpusas yra metalas ir stiklas. Ekrano spalva balta, o nugarinė dalis yra rožinės spalvos. Telefono išmatavimai 13,8 cm., plotis 6,7 cm. Ekrano dydis 4,7 coliai. Telefono ekrano viršutinė ir apatinė dalis yra sugadinta, ekrane matosi įtrūkimai. Telefonas yra veikiantis, jame įdėta Tele2 SIM, kortelė;

2021 m. liepos 21 d. pakvitavimu mobilaus ryšio telefonas IPHONE 6S grąžintas L. L. (b. l. 31);

nukentėjusiosios L. L. apklausos protokolas (b. l. 33-34), kuriame ji apklausta nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 19.50 val. jos buvęs sugyventinis D. K. jai paskambino ir pasakė, kad parveža sūnų V.. Iš jo kalbos suprato, kad D. K. neblaivus. Ji šiam pasakė, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Išėjusi į kiemą pamatė atvažiuojantį BMW markės automobilį. Iš automobilio išlipo D. ir V.. Už automobilio vairo sėdėjo A. P.. D. K. akivaizdžiai buvo neblaivus. D. K. išlipęs iš automobilio priėjo prie jos ir jie tarpusavyje kalbėjosi. Pokalbio metu D. K. pradėjo jai priekaištauti dėl kažkokių tai kalbų. Ji nesuprato, ką jis nori pasakyti, todėl paprašė, kad jis važiuotų namo. Kai ji jam tai pasakė, jis ant jos supyko ir staigiai priėjęs viena ranka griebė jai už dešinės rankos, o kita ranka stvėrė už jos plaukų ir pradėjo ją tąsyti bei stumdyti. Jai skaudėjo. Tuo metu pas ją ant rankų buvo V. ir rankoje laikė savo mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6S. Kai D. K. tąsė už plaukų, telefonas iš rankų iškrito ant asfalto. D. K. smurtavo jos mažamečių vaikų A. K. ir V. K. akivaizdoje. Vaikai labai išsigando, jie abu pradėjo verkti. Kai D. K. tąsė ją už plaukų, ji iš skausmo taip pat pradėjo verkti. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo vyriškis, taip pat iš automobilio išlipo A. P., kurie ją nuo D. K. atgynė, ar jie K. atitraukė nuo jos ar pats nuo jos atsitraukė ji dėl išgąsčio nelabai kreipė dėmesio. A. P. nuvedė ir įsodino D. K. į automobilį. A. taip pat įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Ji tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. D. K. jai iš galvos išrovė kuokštą plaukų, skaudėjo galvą. Atvykus policijos pareigūnams, D. K. įvykio vietoje nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Tą pačią dieną pareiškimo policijoje ji nerašė, nes neturėjo kur palikti vaikų. Kitą dieną atėjusi į policiją parašė pareiškimą, jai buvo išduotas siuntimas nuvykti pas teismo medicinos ekspertus. Ekspertas apžiūrėjęs rado ant jos dešinės rankos kraujosruvą. Šie sužalojimai ant rankos atsirado, kai D. K. jai suėmė už rankos ir ją laikydamas, kita savo ranka paėmė už plaukų ir ją taip tąsė. Šio įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, didelį emocinį susijaudinimą, pažeminimą. Po įvykio grįžusi į namus, pamatė, kad jos telefono IPHONE 6S sudaužytas ekrano stikliukas. Dėl sudaužyto telefono ekrano jai padaryta 42 Eur turtinė žala;

nukentėjusiosios L. L. papildomos apklausos protokolas (b. l. 36-37), kur ji apklausta parodė, kad D. K. jai atlygino padarytą turtinę 42 Eur žalą dėl sudaužyto ekrano stikliuko;

2021 m. liepos 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50) L. L. konstatuota kraujosruvos dešiniame žaste. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu;

liudytojos R. K. apklausos protokolas (b. l. 52-53), kur ji apklausta parodė, kad 2021 m. liepos 18 d. vakare, apie 20 val., ji iš savo namų išėjo į kiemą, kur susitiko tame pačiame daugiabutyje gyvenančią kaimynę, vardu L.. Ši vežimėlyje vežėsi mergaitę. L. pasakė, kad ji eina pasitikti savo sūnaus, kurį atveža vaikų tėtis. Jai einant (duomenys neskelbtini) gatve matė pravažiuojantį automobilį, kuris prie (duomenys neskelbtini) namo sustojo. Matė, kad iš automobilio galinės keleivio pusės išlipo vyras su berniuku. Berniukas nubėgo prie L.. Vyras taip pat nuėjo link L.. Ji buvo trumpam nuo jų nusisukus, o kai vėl atsisuko, pamatė kaip tas vyras L. griebė rankomis (neįsidėmėjo ar viena, ar abiem) už plaukų ir L. lenkė į žemę, lyg norėdamas ją pargriauti. Vaikai pradėjo verkti. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išėjo vyras. Šis vyras bandė apginti L. nuo ją užpuolusio vyro. Tada matė, kad vyras paleido L. ir puolė į tą vyriškį, kuris atėjo iš (duomenys neskelbtini) namo. Kai L. pasakė, kad ji kviečia policiją, tuomet vyras ėjo link L.. Bet tuo metu iš automobilio išlipo vairuotojas ir, priėjęs prie L. užpuolusio vyro, jį nusivedė į automobilį ir įsodino į galinę automobilio sėdynę. Šis automobilis greitai išvažiavo. Matėsi, kad tas vyras, kuris užpuolė L., kuris L. tąsė už plaukų, buvo neblaivus. Ji buvo su L., kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai;

liudytojo J. Č. apklausos protokolas (b. l. 56-57), kuriame pastarasis parodė, kad 2021 m. liepos 18 d. vakare, apie 20 val., jis savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tvarkėsi, kai išgirdo moters riksmą, sklindantį nuo gatvės. Išgirdęs triukšmą, jis iš savo kiemo išėjo į gatvę ir pamatė prie jo gyvatvorės stovinčią moterį, kurią vyriškis tąsė už plaukų. Matė kaip nepažįstamas vyras moters galvą buvo palenkęs ir, jam atrodo, kad abejomis savo rankomis moteriai buvo įsikabinęs į jos plaukus. Šalia moters buvo vežimėlis, kuriame sėdėjo mergaitė ir prie moters stovėjo mažametis berniukas. Abu vaikai buvo išsigandę ir verkė. Vyriškis moterį tąsydamas už plaukų ant jos kažką šaukė, rėkė, bet ką neįsiminė. Tai pamatęs jis priėjo prie to vyro ir jam pasakė, kad jis baigtų. Vyriškis moters plaukus paleido ir nuo jos atsitraukė. Matėsi, kad vyriškis neblaivus, susinervinęs ir įsiutęs. Vyriškis atsitraukęs nuo moters pradėjo vartoti įvairius keiksmažodžius ir puolė jį. Vyriškis kumščiu smogė link jo veido, tačiau jis atsitraukė ir smūgio išvengė. Vyriškis jam nesudavė. Vyriškis žodžiais jį plūdo. Po to jis nuėjo prie automobilio ir vėl žodžiais puolė į jį. Jis irgi jam pasakė keletą žodžių ir tas vyriškis išvažiavo. Išvažiavus šiam automobiliui, mergina, kurią šis vyras tąsė už plaukų pasakė, kad čia buvo jos buvęs sugyventinis, vaikų tėvas. Moteris, kurią vyras tąsė už plaukų, verkė;

liudytojo A. P. apklausos protokole pažymėta (b. l. 60-61), kad jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 18 d. dienos metu jam paskambino pažįstamas D. K., kuris paprašė vakare jo sūnų nuvežti į Prienus. Jis sutiko. Vakare, apie 19.45 val. jis savo automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienas nuvažiavo pas D. K. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam atvažiavus, prie automobilio atėjo D. K. ir su juo kartu atėjo jo mažametis sūnus. Ar D. K. buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, jis nežino. D. K. su berniuku atsisėdo į automobilio galinę sėdynę. Atvažiavus į Prienus, D. pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, pamatė nuo (duomenys neskelbtini) namo ateinančią L. L., kuri stūmėsi vežimėlį ir su ja kartu ėjo moteris. Jis sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo, ir matė, kad moteris su kuria ėjo L., nuėjo. D. K. su vaiku išlipo iš automobilio ir nuėjo prie L. L.. Jis liko laukti automobilyje. D. K. su L. L. stovėjo prie automobilio galinės dalies. Ką jie kalbėjo jis negirdėjo. Sėdint automobilyje jis išgirdo kokio tai vyro pakelto tono kalbas, todėl išlipo iš automobilio. Išlipus pamatė, kad D. K., L. L. ir jam nepažįstamas vyras tarpusavyje dėl kažko ginčijosi. Dėl ko tarp jų tas ginčas kilo jis nežino. Jis pradžios ginčo nematė ir negirdėjo. Jam išlipus iš automobilio tarp šių asmenų vyko žodinis ginčas, nė vienas iš asmenų nesistumdė, nesimušė. Pastebėjo tai, kad L. vaikai buvo išsigandę. Kiek pamena, L. vyresnį vaiką laikė ant rankų, o kitas vaikas buvo vežimėlyje. Nematė, kad L. verktų. D. su L. kažką tarpusavyje vienas ant kito šaukė, bet ką jis nesiklausė. Jis D. K. pasakė, kad jis sėstų į automobilį, nes jis išvažiuoja. D. K. iš karto sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. D. pats įsėdo į automobilį, jam jo vesti ir sodinti į automobilį nereikėjo. D. K. įsėdus, apie konfliktą abu nekalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).

Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinimas D. K. pasitvirtino pilnai. Tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu D. K. savo kaltę pripažino, neneigė, kad vasaros metu buvo pasiėmęs mažametį sūnų, kurį, nesant nustatai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, tarpusavio sutarimu turėjo parvežti atgal motinai. Kaltinamasis ir nukentėjusioji sūnaus grąžinimo metu šviesiu paros metu susitiko gatvėje Prienų mieste, tarp jų, pasak kaltinamojo įvyko konfliktas dėl to, kad gyvenant skyrium nukentėjusioji palieka vaikus ilgesniam laikui prižiūrėti svetimiems asmenims, ko pasekoje įtūžęs D. K. sugriebė L. L. už rankos, ją stumdė bei tąsė, neneigė, jog taip elgdamasis galėjo sugriebti ir už plaukų. Kaltinamasis pripažino, kad dėl tokių jo veiksmų galėjo nukentėjusiajai atsirasti kraujosruva, kuri pagal kilusius padarinius specialisto išvadoje konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti bylos duomenys, o būtent, nukentėjusiosios L. L. parodymai, taip pat liudytojų R. K., J. Č., A. P. parodymai, kurie iš esmės sutapo detalėse, prieštaravimų juose dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo ir aplinkybių nėra, savanoriškų daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios mobilusis telefonas, kuris konflikto metu buvo apgadintas, taip pat specialisto išvada, iš kurios akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruvos dešiniame žaste, kas pagal lokalizaciją, pobūdį, laiką, poveikio mechanizmą atitinka nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Visų šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. K. pagrįstai kaltinamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Kaltinamojo veika kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kas objektyviai pasireiškė įžūliai elgiantis nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu viešoje vietoje, nepaisant to, kad kaltinamasis D. K. tuo pačiu metu smurtavo ir savo vaikų motinos, nukentėjusiosios L. L. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarpusavio konfliktas vyko viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, nagrinėjamu atveju stebint mažamečiams vaikams, kurie verkė, gatvėje kilo triukšmas, bet ir matant pašaliniams asmenims, liudytojams, kurie nebuvo patenkinti įžūliu kaltinamojo elgesiu, atkreipė į tai dėmesį ir suskubo padėti nukentėjusiajai atgrasant D. K. nuo tolimesnių neteisėtų veiksmų šios atžvilgiu, taigi jis peržengė asmeninio konflikto ribas, nes teisės normomis netoleruotini veiksmai kaltinamojo buvo nukreipti ne tik nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau ir kitų asmenų, stebėjusių įvykį, atžvilgiu. Kaltinamasis tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė šalia buvusių asmenų teisė į ramią ir saugią aplinką, sprendė konfliktus tokiomis priemonėmis, kurios visuomenei nėra priimtinos, būtent smurto prieš moterį ir jo vaikų motiną veiksmais. Kaltinamasis veikė tyčia, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. BK 284 straipsnis taikomas tiek vienas, tiek kartu su kitais BK straipsniais, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, pavyzdžiui kartu su BK 140 straipsniu (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas). Šia nusikalstama veika kaltinamasis pasikėsino į viešąją tvarką (nusikaltimo pagrindinis objektas) bei žmogaus sveikatą, nuosavybę, garbę, orumą (papildomas/fakultatyvus objektas), atliko moralės požiūriu nepriimtinus ir netoleruotinus veiksmus. Tokie D. K. veiksmai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis kaltinamasis D. K. yra jauno ir darbingo amžiaus, nors santuokos neįregistravęs ir šeimos nesukūręs, tačiau su nukentėjusiąja turi sugyvenęs du nepilnamečius vaikus (b. l. 66-67), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 70), praeityje teistas tris kartus (b. l. 71-75, 77-80, 81-84, 85-89), paskutiniuoju teismo procesiniu sprendimu paskirtąją arešto bausmę atlikęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 90-97), niekur nedirba (b. l. 99), bylos duomenimis Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 100), pasak kaltinamojo, prieš savaitę iki posėdžio užsiregistravo.

Už D. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, o taip pat įgyvendinant teisingumo principą, ketvirtą kartą teisiamam kaltinamajam, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir kt., atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus būtent tokią bausmės rūšį, kadangi nagrinėjamu atveju straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės rūšys akivaizdu, kad neatitiktų bausmės paskirties, įtvirtintos įstatyme, kaltinamojo, kaip nebe pirmą kartą teisiamo asmens, atžvilgiu.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, kritiškas, suvokia, jog pasielgė negerai, atlygino nukentėjusiajai įvykio pasekoje sugadinto telefono padarytą žalą, civilinio ieškinio nėra, turi du mažamečius vaikus, kuriuos, būdamas tėvu, turi pareigą materialiai išlaikyti, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja toliau bendrauja, nes yra vaikai, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį pataisyti ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju galimi pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir bausmės vykdymas, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, atidėtinas 1 metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtinos pareigos – registruotis Užimtumo tarnyboje, dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei pan.).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. K. 2021 m. liepos 29 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 117-118), kuri 2021 m. spalio 6 d. nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje palikta nepakeista (b. l. 130-131). Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 6 (šešių) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 bei 5 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti šias pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu registruotis Užimtumo tarnyboje, dirbti arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei pan.), per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.